- Avarinė tarnyba
- 8 800 20 000
Centralizuotai miesto šilumą ir karštą vandenį Kauno mieste ir rajone bei Jurbarke tiekianti bendrovė „Kauno energija“ nuo balandžio 15 d. 00.00 val. iki balandžio 17 d. 00.00 val. termofikacinio vandens temperatūrą padidins iki 80 °C, kad pastatų karšto vandens sistemų prižiūrėtojai arba administratoriai galėtų atlikti terminę legioneliozės prevenciją – terminę dezinfekciją (termošoką).
Atlikus legioneliozės profilaktiką ir pasibaigus šildymo sezonui prasidės hidrauliniai miesto šilumos tinklo bandymai. Jų metu vamzdynuose sukeliamas didelis slėgis, siekiant aptikti defektus, todėl pastatams laikinai stabdomas termofikacinio vandens, kuris yra naudojamas karšto vandens ruošimui, tiekimas.
Kada ir kiek laiko karšto vandens nebus pastate, vartotojai patogiai gali sužinoti „Kauno energijos“ internetinėje svetainėje: www.kaunoenergija.lt/hidrauliniai-bandymai-ir-planiniai-remontai, tereikia įvesti savo namo adresą.
Informaciją apie karšto vandens tiekimo laikiną nutraukimą galima gauti ir trumposiomis SMS žinutėmis. Vartotojai, norintys gauti tokius pranešimus, kviečiami susisiekti su informacijos centru „Mano Kaunas“ telefonu 0 800 20 000 ir atnaujinti savo kontaktinę informaciją.
Atsuktai čiaupai – bent 5 minutes
Vadovaujantis LR Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi ir Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintu higienos normų HN 24:2003 reikalavimais dėl legioneliozės prevencijos, terminis šokas atliekamas pastato karšto vandens sistemoje temperatūrą padidinant iki 66 °C, o vartotojų vandens čiaupuose – iki ne mažiau 60 °C. Tokioje temperatūroje legionelės bakterijos žūsta.
Vykdant terminę dezinfekciją daugiabučių gyventojai, karšto vandens sistemos prižiūrėtojo nurodytu laiku, turėtų ne mažiau kaip 5 minutėms atsukti visus bute esančius karšto vandens čiaupus, įskaitant ir dušą, kad legionelės bakterijos žūtų.
Atkreiptinas dėmesys, kad termofikacinį vandenį šilumos tiekėjas tiekia iki pastato įvado. Karštą vandenį gyventojams, panaudojant termofikacinio vandens šilumą, pagamina už pastato vidines karšto vandens ir šildymo sistemas atsakingas prižiūrėtojas ar namo administratorius.
Pagal higienos normas karšto vandens temperatūra turi visada būti be mažesnė nei 50 °C, nes tokioje temperatūroje legionelės nesidaugina. Pastebėjus, kad bute tiekiamas vanduo yra nepakankamos temperatūros, reikia kreiptis į savo daugiabučio namo administratorių ar prižiūrėtoją, kad būtų užtikrinami legioneliozės prevencijos reikalavimai.
Kas yra legioneliozė?
Legioneliozė yra ūminė pneumonija (bakterinis plaučių uždegimas), kurią sukelia Legionella bakterijos. Inkubacinis periodas – 2–10 dienų, retais atvejais – iki 3 savaičių. Ligos simptomai panašūs į gripo, dažniausiai prasideda karščiavimu, šaltkrėčiu, galvos ir raumenų skausmais. Vėliau pasireiškia sausas kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas, išsivysto plaučių uždegimas.
Trečdalis susirgusiųjų viduriuoja ar vemia, apie pusė ligonių patiria sąmonės sutrikimų. Imlumas šiai ligai nėra vienodas. Sergantiems lėtinėmis ligomis, rūkantiems ir vyresnio amžiaus žmonėms pavojus susirgti legionierių liga yra didesnis, 5–10 proc. susirgusiųjų miršta. Pajutus ligos simptomus, būtina kreiptis į gydytoją. Daugiau informacijos apie legioneliozę rasite NVSC svetainėje, Kaunas.lt.
Kokia aplinka palanki daugintis legionelėms?
Vienintelis legionelių dauginimosi šaltinis yra vanduo. Tam tikros vandens sistemos yra vertinamos kaip didesnės rizikos užsikrėsti Legionella bakterijomis, pavyzdžiui, karštas ir šaltas vandentiekio vanduo, oro drėkintuvai, dekoratyviniai fontanai (ypač uždarose patalpose), sūkurinės vonios, aušinimo bokštai, augalams laistyti naudojamų sodo žarnų vandens sistemos ir pan.
Palanku Legionella bakterijoms išgyventi ir daugintis yra vamzdžiuose, kuriuose vanduo beveik arba visiškai neteka (pvz., negyvenamuose butuose), dumble, biologinėje plėvelėje bei sąnašose ant vidinių vamzdžių ir rezervuarų paviršių, ant tarpiklių ir hermetiškų plombų guminių ir natūralių medžiagų, vandens šildytuvuose ir karšto vandens talpyklose, vamzdžių, dušų ir čiaupų nuosėdose ir rūdyse ir pan.
Palankiausia vandens temperatūra legionelėms daugintis – 20–50 ºC, žemesnėje nei 20 ºC ir aukštesnėje nei 50 ºC temperatūroje šios bakterijos gyvuoja, bet nesidaugina.
„Kauno energija“ informacija
Ne paslaptis, kad Kauno mieste daugelio daugiabučių namų amžius siekia bent tris dešimtmečius. Kiekvienais metais mieste atnaujinama po kelias dešimtis daugiabučių, tačiau daugelyje daugiabučių namų atnaujinimo ar renovavimo darbai per jų eksploatavimo laikotarpį nebuvo atlikti. Jeigu kiauras stogas ar trūkęs vamzdynas tvarkomi nedelsiant, tai fasado ar balkonų atnaujinimo darbai dažnai tokios greito remonto nesulaukia.
Dažnu atveju kiekviename daugiabučiame name, kuris nerenovuotas, balkonai turi vienokių ar kitokių defektų. Didžiausios problemos kyla dėl balkono pagrindo plokštės ištrupėjusio betono bei korozijos paveiktų metalo konstrukcijų. Dažniausiu atveju balkono plokštės betonas pažeidžiamas dėl netinkamos balkonų priežiūros (balkonų naudotojai neužtikrina tinkamo vandens nuvedimo iš balkono, balkonai nevalomi ir netvarkomi, juose laikomi pašaliniai daiktai, balkone kaupiasi vanduo), nuolatinių drėgmės ir šalčio ciklų (atsiradusiuose trūkiuose kaupiasi drėgmė, kuri skverbiasi gilyn, dėl šalčio šie įtrūkimai dar padidėja) bei dėl fizikines savybes prarandančio betono skilinėjimo. Viso to pasekmė – trupančios balkono plokštės, byrantis betonas, korozijos veikiamos metalinės konstrukcijos bei gresianti avarija. Dėl balkone esančių defektų dažnu atveju labiausiai kenčia žemiau gyvenantys asmenys, kadangi į jų balkoną iš viršaus skverbiasi vanduo, drėksta kambario lubos bei lauko siena. Balkonus prižiūrėti ir tvarkyti būtina, kadangi atitrūkęs ir nukritęs betonas gali ne tik pridaryti finansinių nuostolių, tačiau pavojus kyla ir aplinkinių asmenų saugumui.
Kauno butų ūkis Kauno mieste administruoja ir prižiūri daugiau kaip 700 daugiabučių namų, kasdien apžiūrime ir vertiname administruojamų namų konstrukcijų būklę. Įvertinę statinio konstrukcijų būklę nustatome remonto poreikį bei jo prioritetą. Pastebėję, jog balkono konstrukcijų būklė turi avarijos požymių nedelsiant imamės būtinųjų priemonių bei informuojame namo gyventojus. Remonto atveju mokestis už balkonų remonto darbus paskirstomas visiems butų / patalpų savininkams proporcingai buto / patalpos plotui. Primename gyventojams, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Pastato bendrojo naudojimo objektai be kita ko yra išorinės (fasado) konstrukcijos, balkonai.
Balkonų defektų šalinimas, jų remontas yra specifinis ir brangus procesas. Raginame gyventojus atidžiau prižiūrėti namo balkonus: užtikrinti, kad balkonuose nesikauptų vanduo, dulkės, šiukšlės, neatsirastų augmenijos. Pastebėjus nerimą keliančius įtrūkimus, byrančio betono požymius raginame nedelsiant susisiekti su namo administratoriumi ar už jo priežiūrą atsakingu asmeniu. Kauno butų ūkio klientai turėtų susisiekti el. p. konstrukcijos@kbu.lt arba tel. 8 700 40 022.
Keletas netinkamai prižiūrėtų balkonų, kurie turėjo būti skubiai tvarkomi:
Žmonės avarinės būklės balkone
Gyventojo netinkamai prižiūrimas balkonas
Avarinės būklės balkonas
Avarinės būklės balkonas
Per metus 121 namų ūkis Kaune prisijungė prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų. Iš savivaldybės biudžeto finansuojama Geriamojo vandens ir nuotekų infrastruktūros tvarkymo programa pratęsta ir 2024 metams, numatoma miesto parama kitiems metams sieks apie 400 tūkst. eurų.
2023-iųjų pradžioje startavusi Geriamojo vandens ir nuotekų infrastruktūros tvarkymo programa sudaro galimybes Kauno miesto gyventojams prisijungti prie centralizuotų tinklų be jokių papildomų išlaidų.
Vieno būsto prijungimui prie geriamojo vandens ir nuotekų infrastruktūros miestas skiria iki 3 tūkst. eurų, o jungiantis tik prie vieno iš tinklų (vandentiekio arba nuotekų) – 1500 eurų. Numatyti ir nuotekų siurblio pirkimo bei montavimo darbai, jeigu tai reikalinga. Vieno prietaiso įrengimui gali būti skiriama iki 300 eurų.
Per metus 121 namų valdoje atlikta vandentiekio ir nuotekų tinklų klojimo darbų už beveik 280 tūkst. eurų. Juos įvykdė Kaune geriamąjį vandenį ir nuotekas tvarkančios bendrovės „Kauno vandenys“ konkurso būdu parinktas rangovas. Pasitaikė vos keli atvejai, kai gyventojai turėjo sumokėti skirtumą, susidariusį dėl didelio atstumo iki išgriebimo duobės arba valymo įrenginių.
Kauno miesto tarybai pritarus, programą numatyta tęsti ir kitąmet. Per artimiausius mėnesius planuojama paskelbti kvietimus būstų savininkams. Gyventojai informaciją apie paraiškų teikimo terminus, reikiamus dokumentus ras svetainėje kaunas.lt.
Pateiktus dokumentus vertins savivaldybės sudaryta komisija. Gavus palankų sprendimą dėl kompensavimo, rangovai atlieka tinklų klojimo darbus, kuriuos finansuoja savivaldybė.
Aplinkos projektų valdymo agentūra, atsižvelgdama į tai, kad paskutinę paraiškų teikimo dieną buvo kilę techninių nesklandumų teikiant paraiškas, 2024 m. sausio 4 d. atnaujins šį kvietimą. Paraiškas daugiabučių gyventojams subsidijoms už saulės elektrinių įrengimą bus galima teikti sausio 4 d. nuo 8 iki 15 val.
Paraiškos teikiamos per Aplinkos projektų valdymo agentūros informacinę sistemą APVIS.
Kompensacinę išmoką gali gauti daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkai, daugiabučio namo savininkų bendrija, bendrojo naudojimo objektų administratorius, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, atsinaujinančių energijos išteklių bendrija arba piliečių energetikos bendrija, kurie įsirengė neviršijančią 100 kW galios saulės elektrinę ant daugiabučio gyvenamojo namo stogo ar fasado. Pareiškėjai atskiru susitarimu turės nusistatyti saulės elektrinės galios paskirstymo proporcijas ir investicijų padalijimą gyventojams.
Pareiškėjai gali įsigyti ir didesnės kaip 10 kWh galios saulės elektrinę, tačiau kompensacinė išmoka bus skiriama tik už 10 kWh galią.
Kompensacinė išmoka, įsirengus pilną komplektą (saulės modulius ir įtampos keitiklį) yra 363,91 Eur už 1 kW be PVM saulės elektrinės įrengtosios galios arba 440,33 Eur/kW su PVM, jeigu pareiškėjas nėra PVM mokėtojas arba pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą neturi teisės susigrąžinti ar atskaityti PVM.
Kompensacinė išmoka įsirengus tik saulės modulius yra 273,77 Eur už 1 kW saulės elektrinės įrengtosios galios (331,26 Eur/kW su PVM, jeigu pareiškėjas nėra PVM mokėtojas arba pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą neturi teisės susigrąžinti ar atskaityti PVM.
Tinkamos finansuoti išlaidos apskaičiuojamos pagal saulės elektrinių įrengimo namų ūkiuose išlaidų fiksuotojo įkainio nustatymo tyrimą.
Paramos gavėjams pagal šią priemonę kompensacinė išmoka teikiama vieną kartą tam pačiam daugiabučiui namui. Papildoma kompensacinė išmoka skiriama, jei paraiškos teikimo metu projektas įgyvendinamas pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ir kurią įgyvendinus planuojama pasiekti ne mažesnį kaip 40 proc. skaičiuojamosios energijos sutaupymą ir ne mažesnę kaip A energinio naudingumo klasę.
Dešimtasis Paveldotvarkos sezonas – startavo. Kaunas kviečia senųjų pastatų savininkus atnaujinti jiems priklausantį turtą. Miestas dalinai finansuoja fasadų tvarkybą, objektų pritaikymą neįgaliųjų reikmėms bei dekoratyvinio apšvietimo įrengimą. Plečiama tvarkybos geografija – nuo šiol pretenduoti į paramą galės ir UNESCO teritorijos apsaugos zonoje esantys objektai. Paraiškų laukiama iki vasario 2-osios.
„Atrodo, kad pagaliau Kaune tapo lengviau suskaičiuoti jau nebe sutvarkytus, atnaujintus pastatus, bet dar užsilikusius apšepusius fasadus – jų vis mažėja. Toliau einame šio tikslo link. Kaunas yra daugiausiai į paveldo apsaugą ir priežiūrą investuojantis miestas Lietuvoje ir neplanuojame sustoti. Startuoja jubiliejinis – dešimtasis – Paveldotvarkos programos sezonas.
Stengiamės, kad pastatų atnaujinimo programa būtų kuo patrauklesnė, todėl ją kryptingai tobuliname. Kur galima – paprastiname procesus, skiriame didesnes sumas tvarkybai, o šiemet plečiame ir geografines ribas. Vienu iš svarbiausių programos prioritetų iškėlėme pastatus, patenkančius į UNESCO teritoriją. Jiems bus teikiama neabejotina pirmenybė“, – kviesdamas dalyvauti jau dešimtmetį trunkančioje Paveldotvarkos programoje sakė meras Visvaldas Matijošaitis.
Paveldotvarkos programoje gali dalyvauti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, valdantys paveldosauginius statinius ar objektus Kauno senamiestyje, Naujamiestyje, Žaliakalnyje. Mūrinių pastatų tvarkybai dalinis finansavimas gali siekti iki 50 procentų, medinių – iki 75 procentų.
Naujas programos prioritetas – tarpukario laikotarpio pastatai, esantys naujai į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įrašytos vertybės „Kauno modernizmas: Optimizmo architektūra, 1919-1939“ teritorijoje. Pretenduoti į paramą nuo šiol galės ir šios teritorijos apsaugos zonoje esantys objektai.
Gyventojų patogumui gerokai supaprastinta mažesnės apimties darbų atlikimo tvarka. Kai tvarkant fasadus nekeičiamas apdailos spalviškumas ir medžiagiškumas, gyventojai programoje gali dalyvauti ir neturėdami techninio projekto bei statybos leidimo, jei tai leidžia Statybos įstatymas.
Istorinių architektūros objektų ir kitų miesto pastatų atnaujinimą kasmet dalinai finansuojanti Kauno savivaldybė paraiškų lauks iki vasario 2 d. Dokumentus priima Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyrius (J. Gruodžio g. 9, Kaunas). Papildomos konsultacijos taip pat teikiamos el. paštu kulturos.paveldo.skyrius@kaunas.lt arba telefonu (8 37) 42 27 43.
„Europos paveldo ženklas, buvimas UNESCO pasaulio paveldo sąraše – milžiniškas laimėjimas visiems, tačiau tai ne finišas, greičiau tarpinė stotelė. Mūsų atsakomybė – saugoti architektūrą, atkurti ir atskleisti jos unikalumą, stilių ir dekorų įvairovę.
Jau dešimtmetį tai darome per Paveldotvarkos programą, turime šimtus puikių pavyzdžių ir neplanuojame sustoti. Kviečiu visus kauniečius atsinaujinti ir prisidėti prie dar gražesnio miesto“, – kalbėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.
Nuo 2015 metų Kauno savivaldybės iniciatyva ir parama atnaujinant savo pastatus pasinaudojo apie 200 savininkų. Miestas tam skyrė beveik kaip 4 mln. eurų. Vien 2023-aisiais pradėti beveik pusšimtis projektų už 2,5 mln. eurų.
Plačiau susipažinti Paveldotvarkos programa galima internete: paveldotvarka.kaunas.lt.
UAB „Kauno švara“ 2023 m. gruodžio mėn. vykdo geranorišką akciją suteikiant galimybę „išsivalyti“ nuo stambiagabaričių (ne buitinių) atliekų iš rūsių, balkonų, koridorių ir t.t. Būkite aktyvus, pasinaudokite galimybe nemokamai pasirūpinti atliekomis, atkraustykite bendro naudojimo patalpas, rūsius, palėpes.
Stambiagabaričių atliekų konteinerių pastatymo informacija:
|
Eil. Nr. |
Konteinerio pastatymo vieta |
Pastabos |
|
1 |
Kiemo aikštelė prie M. Gimbutienės g. 12A |
Gruodžio 8 d. |
|
2 |
Prie R. Kalantos g. 97A |
Gruodžio 11 d. |
|
3 |
Prie R. Kalantos g. 137 |
Gruodžio 11 d. |
|
4 |
Aikštelė prie R. Kalantos g. 99 |
Gruodžio 12 d. |
|
5 |
Prie Stoties g. 18 |
Gruodžio g. 12 d. |
|
6 |
Prie Marių g. 16 |
Gruodžio g. 13 d. |
|
7 |
Prie Mairūnų tak. 14 |
Gruodžio 13 d. |
Gyvenamosios paskirties patalpose dažniausiai įrengta natūrali ventiliacijos sistema, kuri užtikrina natūralią oro apykaitą, palaiko tinkamą drėgmės lygį bei šviežią orą. Tačiau jeigu vėdinimo sistema yra nevalyta, namuose kvėpuojame užterštu oru, tuo pačiu kenkiame ir savo sveikatai. Tam, kad kvėpuotume švariu oru, būtina užtikrinti reguliarų ventiliacinių kanalų valymą bei dezinfekciją. Ventiliacijos kanaluose dėl išeinančio oro kaupiasi dulkės, kenksmingi mikroorganizmai ir bakterijos. Dėl drėgmės ir garų, einančių iš vonios kambarių, kanaluose gali atsirasti grybelis ir pelėsiai. Į ventiliacijos kanalus patenka ir įvairiausi infekcijų sukėlėjai, pavyzdžiui, tuberkuliozės ir legionelės bakterijos, kurios plinta oru bei gali tapti ligos, alergijos priežastimi. (daugiau…)
Pastaruoju metu daugelyje Kauno butų ūkio administruojamų namų ESO keičia bendro naudojimo elektros energijos apskaitos prietaisus. Keičiant apskaitos prietaisą nurašomas faktinis elektros energijos suvartojimas. Dažnu atveju faktinis suvartojimas yra didesnis negu anksčiau deklaruotas, tokiu atveju gyventojams priskaičiuojamas mokestis už susidariusį skirtumą.
Pateikiame aktualią informaciją bei susidariusios situacijos paaiškinimą
UAB “Ignitis” kiekvieną mėnesį teikia UAB Kauno butų ūkiui duomenis apie daugiabučiuose namuose suvartotus el. energijos kiekius už bendrosioms namo reikmėms sunaudotą elektros energiją, nurodydami skaitiklio rodmenis NUO-IKI, o UAB Kauno butų ūkis proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai apskaičiuoja įmokas už bendrosioms namo reikmėms sunaudotą elektros energiją pagal UAB “Ignitis” pateiktus duomenis (rodmenis).
UAB Kauno butų ūkis nenurašo ir nedeklaruoja el. apskaitos prietaisų rodmenų, kadangi vadovaujantis Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais (toliau – Nuostatai), administratoriui nėra numatyta prievolė nurašyti el. apskaitos prietaisų rodmenis. Administratoriaus pareiga – proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį apskaičiuoti įmokas už bendrosioms namo reikmėms sunaudotą elektros energiją pagal elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenis ir sutartis su elektros energijos tiekėjais (Nuostatų 8.5.p.). Pažymėtina, kad UAB Kauno butų ūkis neturi sutarties su el. energijos tiekėju dėl el. energijos apskaitos prietaisų rodmenų nurašymo ir deklaravimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad elektros energijos kainoje, kuri susideda iš kelių dedamųjų (tiekimo, persiuntimo, VIAP ir skirstymo dedamosios), yra įskaičiuotos sąnaudos, reikalingos informacijos apdorojimui, rodmenų nurašymui, paskirstymui, įmokų surinkimui ir skolų išieškojimui, todėl nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti namo valdytoją (namo Administratorių) neatlygintinai vykdyti elektros tiekėjui priklausančią funkciją savo prekei parduoti.
Lietuvos Respublikos Elektros energetikos įstatymo 39 str. 4. p. numatyta, kad skirstomųjų tinklų operatoriaus pareiga yra atlikti jam priklausančiais skirstomaisiais tinklais persiunčiamos elektros energijos matavimus, perduoti apskaitos prietaisų rodmenis perdavimo sistemos operatoriui ir rinkos dalyviams teisės aktų nustatyta tvarka. Teisės aktai įpareigoja skirstomųjų tinklų operatorių pateikti vartotojų suvartojimo duomenis el. energijos tiekėjui – tai yra neatsiejama skirstomųjų tinklų operatoriaus teikiamos persiuntimo skirstomaisiais tinklais paslaugos dalis. Duotuoju atveju, AB Energijos skirstymo operatorius (toliau – ESO), kaip skirstomųjų tinklų operatorius, turi pateikti vartotojų el. skaitiklių rodmenis UAB “Ignitis”, kaip visuomeniniam elektros energijos tiekėjui.
Pastaruoju metu daugelyje daugiabučių namų ESO įrengia nuotolinio duomenų nuskaitymo el. energijos apskaitos prietaisus bei užfiksuoja faktiškai suvartotos bendrosios namo reikmėms elektros energijos rodmenis, kuriuos perduoda visuomeniniam el. energijos tiekėjui UAB “Ignitis”. O UAB “Ignitis” pateikia duomenis (rodmenis) UAB Kauno butų ūkiui mokesčio paskaičiavimui už el. energiją bendroms namo reikmėms.
UAB “Ignitis” keletą metų UAB Kauno butų ūkiui teikė daugiabučių namų suvartotos elektros energijos bendrosioms namo reikmėms kiekį pagal vidutinį suvartojimą. Pasirodo, kad realus el. energijos bendroms namo reikmėms suvartojimas daugiabučiame name skiriasi nuo to, kurį anksčiau deklaruodavo UAB „Ignitis”, todėl ir susidarė didelis suvartotos el. energijos skirtumas. UAB Kauno butų ūkis neturi duomenų kokiu dažnumu buvo patikrinami elektros apskaitos prietaisų rodmenys ir kaip buvo apskaičiuotas vidutinis daugiabučio namo elektros energijos suvartojimas. Į šiuos klausimus turėtų atsakyti ESO ir UAB “Ignitis”.
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) šiandien paskelbė naują kvietimą teikti paraiškas seniems daugiabučiams atnaujinti naudojant skydus. Šiam kvietimui skirta 200 mln. eurų, šios lėšos skirtos statybos rangos darbams finansuoti. Kvietimo pabaiga – 2024 m. rugsėjo 30 d. Įgyvendinant skydinės renovacijos projektus, pirmą kartą Lietuvoje pastatų atnaujinimui bus naudojami gamykloje pagaminti sienų ir stogų skydai, objekte sumontuojami be papildomo apdirbimo. (daugiau…)
Dažnai sulaukiame klausimų bei prašymų išduoti leidimą balkono stiklinimui daugiabučiame name. Pažymėtina, kad daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo objektų valdytojas (administratorius) tokių leidimų neišduoda bei nederina.
Balkonas – pastato dalis, atvira išsikišusi aikštelė išorinėje pastato sienoje su aptvaru žmonių saugai užtikrinti ir turinti duris į vidaus patalpas. Balkonas gali būti uždaras, iš lauko pusės įstiklintas naudojant lengvas šaltas konstrukcijas.
Balkonų stiklinimas priskiriamas paprastojo remonto darbams, kurie keičia pastato išvaizdą. Keičiant pastato išvaizdą būtinas daugiabučio namo butų savininkų daugumos pritarimas. Namo administratorius šiuo atveju parengia balsavimo raštu biuletenį, tačiau dažnu atveju norintiems įsirengti oro kondicionierių tenka patiems pabendrauti su kaimynais ir gauti jų raštišką pritarimą balkono stiklinimui. Butų savininkų daugumai pritarus, administratorius užpildo butų savininkų balsavimo raštu protokolą bei jo kopiją suteikia balsavimą inicijavusiam gyventojui. Šį protokolą būtina pateikti savivaldybės administracijai nuotoliniu būdu per statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ arba tiesiogiai. Kartu su protokolu turi būti pateiktas ir paprastojo remonto darbų aprašas, kuriame nurodoma visa informacija, susijusi su balkono stiklinimu. Jeigu visi dokumentai užpildyti tinkamai, savivaldybės administracija išduoda statybą leidžiantį dokumentą.
Jeigu daugiabutis gyvenamasis namas yra kultūros paveldo zonoje arba įtrauktas į kultūros vertybių registrą, tokiu atveju pirmiausiai reikėtu pasitarti su kultūros paveldo specialistais (kultūros paveldo departamentu arba savivaldybės kultūros paveldo skyriumi).
