Laikai, kai Kaunas garsėjo brangiu šildymu, baigėsi. Palyginus pastarųjų šešerių metų sausio mėnesiais fiksuotas centralizuotai tiekiamos šilumos kainas, 2017-ųjų sausį Kaunas pasitinka su pigiausiu šildymu. Ekspertų teigimu, tai – didelių miesto investicijų į nuosavas biokuro katilines pasekmė.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija patvirtino 2017 m. sausį galiosiančią šilumos kainą, kuri sieks 5,25 ct/kWh (be PVM). Palyginimui, 2012 metų sausį šilumos kaina buvo 37,2 proc. didesnė ir siekė 8,36 ct/kWh (be PVM). Ekspertų teigimu, didžiausią įtaką kainos sumažėjimui turėjo miesto investicijos į nuosavas biokuro katilines.
Šių metų spalį AB „Kauno energija“ įsigijo 19,2 MW galios Petrašiūnų katilinę, varomą biokuru. Šiemet Jurbarko katilinėje pradėjo veikti naujas 5 MW galios biokuro katilas. Iki tol Jurbarke veikiančiame „Kauno energijos“ filiale šilumai gaminti buvo naudojamos brangios dujos ir dėl to šilumos savikaina buvo maždaug 40 proc. didesnė nei visos bendrovės mastu nustatytas šilumos tarifas. Dėl to eilę metų kauniečiai mokėjo už tai, kad Jurbarko gyventojai už šilumą mokėtų mažiau.
Prie kainos sumažėjimo taip pat prasidėjo šilumos tiekimo tinklų modernizavimas keičiant susidėvėjusius vamzdynus naujais poliuretano izoliacija padengtais vamzdynais. Šį rudenį Savanorių prospekte užbaigti šilumos tiekimo vamzdyno keitimo darbai. Rekonstrukcijos metu atnaujinti 383 metrai 400 mm skersmens šilumos tiekimo magistralės vamzdynas. Tuo tarpu Petrašiūnuose, Laimos ir R. Kalantos gatvėse rekonstruota 313 metrų šilumos tiekimo magistralės vamzdyno.
Informacijos šaltinis: Kauno miesto savivaldybės Viešųjų ryšių poskyrio informacija
