Search
Search

Racionalūs sprendimai išsklaido renovacijos baimes

Ne paslaptis, jog daugelyje Kauno daugiabučių šildymo sistemos dar nėra renovuotos. Todėl energija pleškinama ne atsižvelgiant į realią lauko temperatūrą, o rankinio reguliavimo būdu. Tai tuština gyventojų pinigines ne tik žiemą, bet ir pavasarį.

Pateko tarp aktyviausių

Pagal šalies vyriausybės patvirtintą planą, per kelis artimiausius metus visi daugiabučių šilumos punktai turės būti automatizuoti. Pernai šilumos punktų atnaujinimui daugiabučių gyventojai turėjo puikią galimybę gauti net iki 80 proc. finansavimo. Kodėl apie tai žinojo toli gražu ne visi, o pasinaudojo – tik nedaugelis?

Bendrovė „Kauno butų ūkis“, gavusi gyventojų pritarimą, pernai pateikė daugiausia Kaune – vienuolika paraiškų daugiabučių namų šildymo sistemų modernizavimo išlaidų kompensavimui. Lietuvoje bendrai buvo patvirtinta apie šimtas paraiškų, tad KBŪ įmonės indėlis sudarė ženklią dalį.

Tarp didžiausią valstybės finansavimą gavusių namų buvo ir tokių, kurie parama pasinaudojo maksimaliai. Juose buvo keičiamas ne tik šilumos punktas, bet ir visi vamzdynai, radiatoriai, sumontuoti nauji apskaitos prietaisai bei atliktas balansavimas. Tokiu būdu buvo įdiegta visiškai nauja šildymo sistema, leidžianti kiekvienam butui turėti savo individualią šilumos suvartojimo apskaitą.

Skatina taupyti

Dideliuose daugiabučiuose namuose priimti daugumos sprendimą visos šildymo sistemos modernizavimui yra gana sudėtinga, kadangi darbus tektų atlikti ir butų viduje, pavyzdžiui, keičiant radiatorius bei vamzdynus. Didžiojoje dalyje pateiktų paraiškų buvo numatoma modernizuoti šilumos punktą bei atlikti šildymo sistemos balansavimą.

„Daugiabučiuose namuose itin dažnai pasitaikanti problema – nesubalansuota šildymo sistema. Kraštiniuose, kampiniuose butuose gyventojams šilumos būna per mažai. Tuo tarpu vidinių butų savininkai skundžiasi per didele šiluma bei piktinasi, jog šilumos energija netaupoma. Taip yra todėl, kad visiems butams paduodamas vienodos temperatūros termofikatas, tačiau kraštiniai butai dėl išorinių sienų praranda daugiau šilumos. Subalansavus sistemą, šiluma paskirstoma taip, kad visi galėtų gyventi jaukiai ir komfortiškai, o tai padeda sutaupyti neeikvojant šilumos energijos “, – pasakojo „Kauno butų ūkio“ generalinis direktorius Marijus Zaborskas.

Skaičiuojama, kad automatizavus šilumos punktą bei atlikus sistemos balansavimą galima sutaupyti apie 15 proc. energijos. Be to, sumontuojama nauja įranga, kurios, skirtingai nei senosios, nebereikės keisti bent dešimtmetį.

„Per keletą artimiausių metų visuose daugiabučiuose turės būti įdiegti automatizuoti šilumos punktai, tad, nepasinaudojus valstybės skiriama parama, ateityje šildymo sistemos atnaujinimą gyventojams tektų atlikti savo pačių lėšomis. Atsakingai vykdydami veiklą, jaučiame pareigą informuoti savo prižiūrimų daugiabučių gyventojus apie galimybę pasinaudoti valstybės parama bei sutaupyti nemažą dalį išlaidų“, – vardino M. Zaborskas.

Rūpi ne tik nauda

Šiemet KBŪ taip pat seka naujienas dėl naujų renovacijos skatinimo programų, ir neabejoja, kad savo klientams galės vieniems pirmųjų pasiūlyti galimybę gauti ženklią kompensaciją. Kodėl svarbu būti tarp pirmųjų? Todėl, kad paraiškų kiekis visoje šalyje būna didžiulis, o valstybės paramos užtenka tik daliai jų.

Daugiabučių namų bendrijoms dažnai būna sudėtinga operatyviai susekti visas naujoves, įsigilinti į paramos gavimo taisyklių subtilybes, vykdyti viešuosius pirkimus, kontroliuoti rangovų vykdomų darbų kokybę bei atsiskaityti už įgyvendintą projektą. Tuo tarpu KBŪ specialistai su renovavimo programomis dirba jau daugelį metų, todėl gali operatyviai surinkti bei parengti visus būtinus dokumentus, o svarbiausia – kokybiškai įgyvendinti visą projektą.

Kauno butų ūkis yra Kauno miesto savivaldybei priklausanti įmonė, todėl tiesiogiai suinteresuota, kad miesto ūkis modernėtų, jo priežiūra pigtų, tad renovacijos rūpesčių įmonė nesibaido.

Išsklaido mitus

M. Zaborskas pastebi, jog daugiabučiuose namuose daugėja aktyvių gyventojų, todėl administratoriui tampa lengviau įtikinti žmones pasiryžti namo ar jo inžinerinių sistemų atnaujinimui. Į „Kauno butų ūkį“ interesantai kreipiasi žinodami, kad čia sulauks profesionalios konsultacijos ir patarimų dėl jiems rūpimų klausimų.

Kalbant apie daugiabučių atnaujinimą, žmonės dažnai turi nemažai klausimų bei klaidingų įsitikinimų. Susirinkimų bei diskusijų su gyventojais metu KBŪ specialistai išsamiai atsako į visus aktualius bei rūpimus klausimus. Prieš vykdant gyventojų apklausą, jiems visada pateikiama išsami informacija, pateikiamos numatomų darbų sąmatos bei paskaičiuojama, kokią dalį išlaidų kompensuotų valstybė, kiek tektų prisidėti nuosavomis lėšomis bei kokį išsimokėjimo terminą taiko administratorius, suteikdamas gyventojams galimybę už atliktus darbus mokėti dalimis.

Gyventojai, norėdami gauti daugiau informacijos apie valstybės finansuojamas priemones, namo atnaujinimą bei remonto darbus, gali drąsiai kreiptis į „Kauno butų ūkio“ įmonę. Įmonės atstovai ragina kreiptis ir bendrijas bei jų pirmininkus, nes yra tikri, jog galės jiems profesionaliai padėti įgyvendinti daugiabučių namų atnaujinimo bei remonto projektus.

Vamzdynų atnaujinimas daugiabutyje

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo vamzdynų būklė itin svarbi ne tik gyventojų patogumui, bet ir pastato saugumui. Daugiabučių namų bendrojo naudojimo vamzdynai (šalto ir karšto vandens, šildymo, buitinių nuotekų) labai dažnai neatnaujinti nuo namo pastatymo arba atnaujinti tik dalinai. Dėl senų, korozijos paveiktų vamzdynų įvyksta avarijos, gadinamas gyventojų turtas, patiriami dideli nuostoliai. Tik laiku atliekamas vamzdynų keitimas gali padėti išvengti šių problemų bei užtikrinti gyventojų turto saugumą.

Siekdami užkirsti kelią galimoms avarijoms nuolat analizuojame statinių apžiūras, avarinės tarnybos iškvietimų duomenis bei defektus inžineriniame tinkle siekiame pašalinti dar iki avarijos. Prie to taip pat prisidėti kviečiame ir gyventojus. Pastebėję nesandarų, korozijos paveiktą vamzdyną, nedelsiant susisiekite su Kauno butų ūkio specialistais, tel. 8 700 40444 arba el. p. info@kbu.lt.

Primename, kad visą svarbiausią informaciją, susijusią su daugiabučio namo priežiūra, Kauno butų ūkio klientai gali gauti ir skaitmeninėje erdvėje.
Prisijungimą prie Kauno butų ūkio savitarnos sistemos turi visi klientai, prisijungimo duomenys pateikiami mokestiniuose pranešimuose. Skatiname gyventojus aktyviai naudotis savitarnos sistema bei sekti informaciją.

Kokią informaciją galite rasti savitarnos sistemoje?
• Pranešimus gyventojams. Pateikiami pranešimai apie pastebėtus defektus, avarijas, rengiamus balsavimus bei kita informacija, kuri aktuali namo gyventojams;
• Darbų registras. Čia gyventojai gali susipažinti su užregistruotais, vykdomais bei atliktais darbais, jų kaina, susipažinti su atliktų darbų aktais;
• Dokumentai. Pateikiami balsavimų protokolai, statinio apžiūros aktai, metinės ataskaitos, planai ir kita aktuali informacija;
Savitarnos sistemoje klientai gali matyti ir namo butų savininkų sukauptų lėšų likutį, registruoti pastebėtą defektą ar avariją.

Klientų patogumui sukurta mobilioji programėlė „Mano namas“, šis įrankis ypač patogus vartotojams, daugiausiai besinaudojantiems išmaniaisiais įrenginiais. Parsisiųsti programėlę galite čia.

Pasirūpinsime jūsų namo takelių atnaujinimu

Daugiabučio namo priežiūra – tai ne tik stogas, vamzdynai ar šilumos punktas. Kauno butų ūkio specialistas, atsakingas už namo aplinkos priežiūrą, padeda gyventojams pasirūpinti tvarkinga ir jaukia namo aplinka.
Šiltasis metų sezonas yra ypač palankus aplinkos priežiūros darbams. Jeigu želdynais bei žaliosiomis zonomis pasirūpinti nėra sudėtinga, dažnai tuo pasirūpina ir patys namo gyventojai, tačiau šaligatvių bei grindinio atnaujinimas – sudėtingesnis procesas, kuriam būtinos ir investicijos. (daugiau…)

Ką daryti, kad bute neatsirastų pelėsis?

Neretai gyventojai susiduria su gana rimta problema bute – pelėsio atsiradimu. Dažniausiai pelėsis atsiranda ant išorinių buto sienų, lubų. Ypač dažnai židiniai atsiranda ties išoriniais pastato kampais. Ilgametė patirtis rodo, kad dažniausia pelėsio atsiradimo priežastis yra ne per blokinių namų sandūras (siūles) patenkanti drėgmė, bet netinkamas patalpų eksploatavimas.

Būtina žinoti, kad visi senesnės statybos daugiabučiai (tiek plytiniai tiek stambiaplokščiai) yra suprojektuoti ir pastatyti su natūralia ištraukiamąja ventiliacija. Pastovi oro apykaita butuose organizuota taip, kad oras patekęs per visų kambarių langus yra pašalinamas per virtuvėje ir sanitariniuose mazguose įrengtus ortakius. Įprastomis sąlygomis to visiškai pakanka ir besikaupianti bute drėgmė yra pašalinama su per ortakius išeinančiu oru. Sąlygos iš esmės pasikeičia kai sumontuojami sandarūs plastikiniai nevarstomi ar labai retai varstomi langai bei dėl įvairių priežasčių uždaromi ortakiai – virtuvėse įrengiami gartraukiai nepaliekant grotelių natūraliam vėdinimui, o į sanitarinius mazgus sudedamos ypač sandarios durys ar sujungiant patalpas panaikinamas vienas iš ortakių. Jeigu tokiame bute dar džiovinami skalbiniai, laikoma daug gausiai laistomų augalų ar yra kitų drėgmės šaltinių, pelėsio atsiradimas neišvengiamas. Jeigu drėgnis patalpoje siekia 60% ant visų šaltų paviršių formuojasi vandens lašai ir susidaro idealios sąlygos pelėsiui atsirasti. Vėsiausi paviršiai butuose yra langai bei langų angokraščiai, išoriniai kampai ir perdangos susikirtimai su pastato išorinėmis sienomis. Kaip tik tose vietose ir formuojasi pelėsio židiniai. Pelija sienos ir už prie lauko sienų arti statomų didesnių gabaritų baldų. Į siaurus plyšius sunkiai arba beveik nepatenka šiltas patalpų oras ir ant atvėsusių paviršių kondensuojasi drėgmė. Nemažos dalies pasitaikančių pelėsio židinių atsiranda dėl ištrupėjusių tarpblokinių sandūrų. Pagrindinė priežastis dažniausiai būna netiesioginis drėgmės patekimas iš lauko, bet per nesandarias siūles nekliudomai judančio šalto oro atvėsintų išorinių aitvarų susidaranti drėgmė. Tik retais atvejais patalpos drėksta dėl prastos kokybės (atsiradusių mikroplyšių) išorinių sienų blokų ar kiaurai drėkstančio iškorėjusių plytų mūro.

Visiškai suprantamas gyventojų keliamas susirūpinimas dėl bute susidariusio pelėsio židinių poveikio. Aišku, kad pelėsis bute kelia ne tik estetines problemas bet ir turi didelės įtakos gyventojų sveikatai. Didelė šių mikroskopinių augalų sporų koncentracija yra pavojinga sveikatai, ypatingai alergiškiems ar silpno imuniteto žmonėms. Todėl tik pastebėjus besiformuojančius židinius reikia neatidėliotinai imtis priemonių juos išnaikinti. Ir pagrindinė priemonė šioje kovoje yra sausas ir nekliudomai palei lukutines buto sienas cirkuliuojantis oras patalpoje. Visiems gyventojams tiek profilaktiniais tikslais, tiek ir jau kovojant su atsiradusiu pelėsiu siūlome atlikti šiuos žingsnius:

Jeigu laikantis šių rekomendacijų nepavyksta pasiekti pagerėjimo, reikalingos kitos priemonės. Tokiu atveju būtina informuoti administratorių dėl blokų sandūrų hermetizavimo. Padėti kovoti su pelėsiu gali ir temperatūrinio režimo pagerinimas bute.

Ar reguliariai patikrinate santechnikos prietaisus savo bute?

Ar žinote, kad didžiausia nuostolių namuose kaltininkė – laiku nepakeista vandens žarnelė? Anot draudimo ekspertų, kiekvieną savaitę įvyksta keli šimtai užliejimų, o patyrusiems nuostolių išmokama net šimtai tūkstančių eurų už padarytus nuostolius.

Bendro naudojimo objektų valdytojas (dažniausiai vadinamas namo administratorius) prižiūri bendro naudojimo inžinerinę įrangą (magistraliniai šalto, karšto vandens, nuotekų bei šildymo vamzdynai). Gyventojai, pastebėję nesandarų, korozijos paveiktą vamzdyną turėtų nedelsiant kreiptis į namo administratorių bei registruoti defektą. Administratorius privalo nedelsiant imtis priemonių, būtinų užtikrinti tinkamą inžinerinių sistemų veikimą.

Primename gyventojams pagrindines taisykles, kaip elgtis norint išvengti netikėtų nuostolių:
• reguliariai keisti praustuvių, indaplovių, skalbyklių, klozetų žarneles tokiu dažnumu, kaip rekomenduoja gamintojas, arba periodiškai kas 2–3 metus;
• užsukti vandens čiaupus ilgesniam laikui išvykstant iš namų;
• ištraukti elektros prietaisų kištukus iš elektros lizdų, nes užliejimo atveju, pas kaimynus nutikus nelaimei, šie prietaisai gali būti nepataisomai sugadinti.

Pastebėję nesandarų, korozijos paveiktą vamzdyną, netvarkingą elektros instaliaciją namo skydinėje nedelsiant susisiekite su Kauno butų ūkio specialistais, tel. 8 700 40444 arba el. p. info@kbu.lt.

Primename, kad visą svarbiausią informaciją, susijusią su daugiabučio namo priežiūra, Kauno butų ūkio klientai gali gauti ir skaitmeninėje erdvėje.
Prisijungimą prie Kauno butų ūkio savitarnos sistemos turi visi klientai, prisijungimo duomenys pateikiami mokestiniuose pranešimuose. Skatiname gyventojus aktyviai naudotis savitarnos sistema bei sekti informaciją.

Kokią informaciją galite rasti savitarnos sistemoje?
• Pranešimus gyventojams. Pateikiami pranešimai apie pastebėtus defektus, avarijas, rengiamus balsavimus bei kita informacija, kuri aktuali namo gyventojams;
• Darbų registras. Čia gyventojai gali susipažinti su užregistruotais, vykdomais bei atliktais darbais, jų kaina, susipažinti su atliktų darbų aktais;
• Dokumentai. Pateikiami balsavimų protokolai, statinio apžiūros aktai, metinės ataskaitos, planai ir kita aktuali informacija;
Savitarnos sistemoje klientai gali matyti ir namo butų savininkų sukauptų lėšų likutį, registruoti pastebėtą defektą ar avariją.

Klientų patogumui sukurta mobilioji programėlė „Mano namas“, šis įrankis ypač patogus vartotojams, daugiausiai besinaudojantiems išmaniaisiais įrenginiais. Parsisiųsti programėlę galite čia.

Daugiabučių gyventojai kviečiami pasikeisti dujų balionus

Šiandien, vasario 1 d., Aplinkos projektų valdymo agentūra paskelbė kvietimą teikti paraiškas finansuoti suskystintų naftos dujų balionų daugiabučiuose pakeitimą kitais energijos šaltiniais. Tam Energetikos ministerija šiemet skyrė 3,8 mln. eurų.

Beveik 1500 iš 2000, arba beveik trys ketvirtadaliai daugiabučių, maisto gamybai naudojusių nesaugius dujų balionus, jau pakeitė juos elektrinėmis viryklėmis arba centralizuotai tiekiamomis gamtinėmis dujomis. Nuo kitų metų pradžios trijų aukštų ir didesniuose daugiabučiuose namuose dujų balionai negalės būti naudojami.

Kaip ir ankstesniais metais parama vienam butui sieks iki 726 eurų: daugiabučių namų vidaus tinklų įrengimui ar pertvarkymui laiptinėse bei bendros paskirties patalpose – iki 242 eurų, namo butų elektros instaliacijos ar dujų sistemos pertvarkymui – iki 242 eurų, taip pat elektrinės arba dujinės viryklės įsigijimui – iki 242 eurų.

Taip pat bus kompensuojamos daugiabučio namo atstovo administravimo išlaidos už darbus, susijusius su daugiabučių namų vidaus tinklų įrengimu ar pertvarkymu ir viryklių įsigijimu – 3 proc. nuo daugiabučių namų vidaus tinklų pertvarkos darbų ir viryklių įsigijimu numatytų maksimalių finansavimo įkainių.

Paraiškos priimamos per APVIS informacinę sistemą nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. birželio 1 d. arba tol, kol pasibaigs kvietimui numatytos lėšos.

Šaltinis: Aplinkos projektų valdymo agentūra.

Laiptinių valymas: vos keli eurai per mėnesį ir jokių pykčių tarp kaimynų

Daugiabučio laiptinės priežiūra ir valymas – elementarus ir visiems suprantamas veiksmas. Tačiau tai gali tapti ir laiptinės kaimynų nesutarimų bei ginčų priežastimi. Anksčiau buvo įprasta kiekviename laiptinės aukšte matyti pačių gyventojų parengtų ir pakabintų laiptinės valymo grafikus. Tačiau gyvenime dažnai visko nespėjame bei gyvename neįtikėtinu ritmu. Be to daugiabučiuose vis daugėja nuomojamų būstų, kurių gyventojai ne itin įsitraukia į bendrųjų erdvių priežiūrą. Paprasčiausia išeitis – patikėti namo laiptinės priežiūrą specialistams. Jau daugiau kaip 200 Kauno butų ūkio administruojamų namų laiptinių prižiūrimos ir valomos savo srities specialistų. 

Norėdami, kad laiptinės priežiūra pasirūpintų namo administratorius, gyventojai turėtų kreiptis į Kauno butų ūkį, kuris pagal gyventojų pageidavimus įvertins teikiamų paslaugų dažnumą bei pateiks pasiūlymą. Bendro naudojimo laiptinių valymo paslaugos nepriskirtinos privalomiesiems darbams, kuriuos namo administratorius privalo atklikti, tad būtinas namo laiptinės butų savininkų daugumos pritarimas. Daugumai pritarus, pradedamos teikti laiptinės valymo paslaugos, o mokestis paskirstomas tik tos laiptinės butų savininkams (proporcingai butų plotui).

Norėdami daugiau su žinoti apie šią paslaugą, įkainius bei norėdami u-sakyti laiptinės valymo paslaugas turėtumėte su mumis susisiekti el.p. info@kbu.lt arba tel. 8 700 40 300.

Varveklių bei sniego pavojus

Permainingų orų metu, kai dienomis temperatūra priartėja prie nulio, ant namų stogų formuojasi varvekliai ir susidaro pavojingos sniego nuošliaužos, kurios krisdamos gali sunkiai sužaloti žmones arba sugadinti jų turtą. Prašome būti atidiems: apsižvalgykite ar viršuje nesimato pavojingo sniego sankaupų ar kabančių varveklių. Nestatykite transporto priemonių arti pastatų, venkite vaikščioti šalia.

Pastebėjus pavojingus varveklius ar dideles sniego sankaupas ant pastatų stogų, prašome gyventojus nedelsiant informuoti UAB Kauno butų ūkį tel. 8 700 40 022 arba el. paštu info@kbu.lt

Kauno ambicija – transformuoti senuosius kvartalus: startavo nuo diskusijų su gyventojais

Apsilaupę sovietmečiu statyti daugiabučiai, chaotiškomis automobilių parkavimo vietomis paversti žalieji plotai, vaikų žaidimų bei sporto aikštelės, nepatrauklūs būstai ir didžiulės sąskaitos už šildymą – visa tai patiria kone kas trečias kaunietis. Urbanistai atviri: pastatų renovacija – jau nebe prabanga, o būtinybė. Problemą imtasi spręsti: nutarusiems renovuoti namus Kaunas siūlys miesto lėšomis atnaujinti aplinką. Konsultacijos su gyventojais jau prasidėjo – išgrynintą kvartalinės renovacijos programą tikimasi pristatyti iki metų pabaigos.

(daugiau…)

Neatnaujinta elektros instaliacija – vienas žingsnis iki nelaimės

Didžioji dalis daugiabučių namų Lietuvoje pastatyta daugiau kaip prieš 30 metų. Netvarkingas fasadas, seni langai ar nebetinkama stogo danga pastebimi greičiausiai, tačiau apie inžinerinius tinklus dažnai pamirštama. Anuomet statytuose daugiabučiuose elektros suvartojimas bei buities prietaisų kiekis ženkliai skyrėsi nuo šių dienų, todėl, savaime suprantama, elektros instaliacija buvo projektuojama ir įrengiama pagal tuomet galiojusius reikalavimus. Šaldytuvas, vienas šviestuvas kambaryje, retsykiais įjungiamas lygintuvas bei skalbimo mašina – ne kažin kiek elektros prietaisų anuomet didžioji dalis gyventojų naudojo. (daugiau…)