- Avarinė tarnyba
- 8 800 20 000
Aplinkos ministerija primena, kad vis dar tęsiasi paraiškų teikimas daugiabučių gyventojams subsidijoms už saulės elektrinių įrengimą. Šiai priemonei iš Klimato kaitos programos numatyta 3 mln. eurų.
Kvietimas tęsis iki 2023 m. gruodžio 8 d. arba tol, kol pakaks skirtų lėšų paramai. Šiuo metu yra gautos 54 paraiškos už 366 681 eurų. Pasibaigus skirtoms lėšoms, kvietimas bus stabdomas.
Paraiškas galima teikti per Aplinkos projektų valdymo agentūros informacinę sistemą APVIS.
Kompensacinę išmoką gali gauti daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkai, daugiabučio namo savininkų bendrija, bendrojo naudojimo objektų administratorius, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, atsinaujinančių energijos išteklių bendrija arba piliečių energetikos bendrija, kurie įsirengė neviršijančią 100 kW galios saulės elektrinę ant daugiabučio gyvenamojo namo stogo ar fasado. Pareiškėjai atskiru susitarimu turės nusistatyti saulės elektrinės galios paskirstymo proporcijas ir investicijų padalijimą gyventojams.
Pareiškėjai gali įsigyti ir didesnės kaip 10 kWh galios saulės elektrinę, tačiau kompensacinė išmoka bus skiriama tik už 10 kWh galią.
Kompensacinė išmoka, įsirengus pilną komplektą (saulės modulius ir įtampos keitiklį) yra 363,91 Eur už 1 kW be PVM saulės elektrinės įrengtosios galios arba 440,33 Eur/kW su PVM, jeigu pareiškėjas nėra PVM mokėtojas arba pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą neturi teisės susigrąžinti ar atskaityti PVM.
Kompensacinė išmoka įsirengus tik saulės modulius yra 273,77 Eur už 1 kW saulės elektrinės įrengtosios galios (331,26 Eur/kW su PVM, jeigu pareiškėjas nėra PVM mokėtojas arba pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą neturi teisės susigrąžinti ar atskaityti PVM.
Tinkamos finansuoti išlaidos apskaičiuojamos pagal saulės elektrinių įrengimo namų ūkiuose išlaidų fiksuotojo įkainio nustatymo tyrimą.
Paramos gavėjams pagal šią priemonę kompensacinė išmoka teikiama vieną kartą tam pačiam daugiabučiui namui. Papildoma kompensacinė išmoka skiriama, jei paraiškos teikimo metu projektas įgyvendinamas pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ir kurią įgyvendinus planuojama pasiekti ne mažesnį kaip 40 proc. skaičiuojamosios energijos sutaupymą ir ne mažesnę kaip A energinio naudingumo klasę.
Kompensacinė išmoka teikiama paramos gavėjams, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka balsų dauguma pritarė projekto įgyvendinimui.
Atkreipiame dėmesį, kad paraišką gali teikti asmuo, teikiantis daugiabučio namo atnaujinimo projekto administravimo paslaugas, jei butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu projekto įgyvendinimas pavedamas ne daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojui arba kitas asmuo, įgaliotas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų.
Papildomą informaciją apie atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų veiklos sąlygas galite pasiskaityti čia.
Šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
Tamsiuoju paros metu į tamsią bei neapšviestą laiptinę sugrįžti nejauku. Dažnai pastebime, kad daugiabučių namų laiptinėse apšviestos ne visų aukštų aikštelės arba įrengtas neautomatinis apšvietimas, kuomet jis įjungtas visą naktį. Daugiabučių namų gyventojams siūlome atnaujinti laiptinės apšvietimą įrengiant šviestuvus su judesio davikliais. (daugiau…)
Kiekvienas iš mūsų norėtume sutaupyti bei tą darome ko ne kiekviename žingsnyje. Jeigu pasirinkti telefono ar interneto ryšio tiekėją paprasta, kitose srityse to padaryti galimybės nėra (daugiabutyje bet kurį įmonė nepasiūlys geriamojo vandens tiekimo). O kaip pasirinkti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorių, dažnai vadinamą tiesiog namo administratoriumi? (daugiau…)
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) paskelbė kvietimus teikti paraiškas daugiabučių, viešosios paskirties pastatų ir Turto banko patikėjimo teise valdomų pastatų bandomiesiems atnaujinimo projektams naudojant skydus. Tam skirta 10 mln. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF). (daugiau…)
Labai mažos, mažos įmonės, ūkininkai, bendrijos atsinaujinančių išteklių energijos ir piliečių energetikos bendrijos kviečiamos teikti paraiškas saulės elektrinėms iki 500 kW ir vėjo elektrinėms iki 3 MW įsirengti.
Energetikos ministerijos inicijuojamuose projektuose iš viso skirta 81,7 mln. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „Naujos kartos Lietuva“ lėšų – 63,7 mln. eurų saulės ir 18 mln. eurų vėjo elektrinių projektams įgyvendinti. Paramą administruos Lietuvos energetikos agentūra (LEA). (daugiau…)
Kauno butų ūkio atstovai dalyvavo priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos organizuotame susitikime su daugiabučių namų administratoriais, kurio tikslas – gaisrų prevencija gyvenamuosiuose namuose. Susitikimo metu aptartos dažniausiai pasitaikančios problemos daugiabučiuose namuose, susijusios su gaisrų prevencija. (daugiau…)
2023 m. Kauno miesto savivaldybė patvirtino dalinį finansavimą 35 nekilnojamosioms vertybėms (daugiabučiams namams, kitiems paveldo objektams). Dar 15 objektų finansavimas perkeltas iš praėjusių metų. Kauno butų ūkis šiais metais pateikė 5 paraiškas gauti dalinį finansavimą (4 daugiabučių namų fasado remontui bei 1 daugiabučio namo fasado tvarkybos darbų projekto rengimui). Planuojame, kad dar iki ankstyvo rudens atnaujinsime 4 daugiabučių namų fasadus, kurie papuoš istorinę miesto dalį (K. Donelaičio g., J. Jablonskio g., Aukštaičių g. bei Vaižganto g.). (daugiau…)
Daugiabučio namo priežiūra – tai ne tik stogas, vamzdynai ar šilumos punktas. Kauno butų ūkio specialistas, atsakingas už namo aplinkos priežiūrą, padeda gyventojams pasirūpinti tvarkinga ir jaukia namo aplinka.
Šiltasis metų sezonas yra ypač palankus aplinkos priežiūros darbams. Jeigu želdynais bei žaliosiomis zonomis pasirūpinti nėra sudėtinga, dažnai tuo pasirūpina ir patys namo gyventojai, tačiau šaligatvių bei grindinio atnaujinimas – sudėtingesnis procesas, kuriam būtinos ir investicijos. (daugiau…)
Iki šiol pavienių daugiabučių teritorijų tvarkymą finansavusi Kauno miesto savivaldybė tobulina strategiją ir koreguoja programos „Svajonių kiemas“ prioritetus. Miestas rengiasi modifikuoti ištisus kvartalus, atnaujinant ne tik energetiškai neefektyvius daugiaaukščius namus, bet ir požeminius tinklus, aplinką bei infrastruktūrą. Susipažinti su urbanistų vizija ir teikti savo siūlymus kauniečiai galės gegužės 11-ąją Čečėnijos Nepriklausomybės aikštėje vyksiančioje viešoje diskusijoje. (daugiau…)
Pastaruoju metu žiniasklaidoje matomi pranešimai apie legioneliozės protrūkį Kauno rajone. Skubame nuraminti savo klientus, kad Kauno butų ūkio administruojamuose namuose nėra užfiksuotas nei vienas galimas legioneliozės atvejis.
Prašome gyventojų būti atidiems, kilus įtarimų dėl per žemos tiekiamo karšto vandens temperatūros nedelsiant apie tai informuoti daugiabučio namo administratorių tel. 8 700 40444 arba el. p. tinklai@kbu.lt . Užfiksavus atvejus, jog tiekiamas per žemos temparatūros karštas vanduo nedelsiant bus imamasi būtinųjų priemonių (temperatūrinio šoko), kad būtų išvengta karšto vandens sistemos taršos Legionella bakterijomis.
Pateikiame svarbią Nacionalinės visuomenės centro informaciją
Kas yra legioneliozė?
Legioneliozė – plaučių uždegimo rūšis, kurią sukelia Legionella bakterijos. Šiai ligai būdingos dvi formos: pirmoji – Legionierių liga, kuriai būdingas karščiavimas, mialgija, kosulys, pneumonija ir antroji – Pontiako karštligė, pasižyminti lengvesne ligos eiga be pneumonijos.
Žmonių imlumas šiai ligai nėra didelis. Lietuvoje šiais metais užregistruoti trys legionierių ligos atvejai. Pernai legioneliozė diagnozuota vienuolikai šalies gyventojų. Dažniausiai šia liga suserga silpno imuniteto asmenys, taip pat sergantys lėtinėmis ligomis.
Kaip ši liga plinta?
Legionella bakterijos plinta per vandens dulksną (aerozolius), dažniausiai dėl netinkamai prižiūrimos ar sukonstruotos vandentiekio sistemos. Legionella bakterijos dauginasi +20 – +50 C temperatūros vandenyje, o aukštesnėje nei +50oC temperatūroje bakterijos gyvuoja, tačiau nebesidaugina. Legionella bakterijos žūva, kai vandens temperatūra pakyla virš +60 C, tačiau jeigu karšto vandens sistema yra užteršta apnašomis, temperatūrą reikėtų pakelti iki +65 C.
Legionelioze galima užsikrėsti įkvėpus bakterijomis užteršto vandens aerozolio. Liga nėra perduodama vienam žmogui nuo kito ar geriant vandenį. Liga taip pat neplinta iš vieno namo į kitą.
Ką daryti gyventojams, jeigu yra žinoma, kad tiekiamas karštas vanduo nėra pakankamos temperatūros?
Jeigu vartotojai pamatavę vandens temperatūrą savo čiaupuose nustato, kad ji yra nepakankama, galima kreiptis į karšto vandens sistemos prižiūrėtoją, kad temperatūra būtų pakelta.
