Daugiabučio namo bendrojo naudojimo vamzdynų būklė itin svarbi ne tik gyventojų patogumui, bet ir pastato saugumui. Daugiabučių namų bendrojo naudojimo vamzdynai (šalto ir karšto vandens, šildymo, buitinių nuotekų) labai dažnai neatnaujinti nuo namo pastatymo arba atnaujinti tik dalinai. Dėl senų, korozijos paveiktų vamzdynų įvyksta avarijos, gadinamas gyventojų turtas, patiriami dideli nuostoliai. Tik laiku atliekamas vamzdynų keitimas gali padėti išvengti šių problemų bei užtikrinti gyventojų turto saugumą.
Siekdami užkirsti kelią galimoms avarijoms nuolat analizuojame statinių apžiūras, avarinės tarnybos iškvietimų duomenis bei defektus inžineriniame tinkle siekiame pašalinti dar iki avarijos. Prie to taip pat prisidėti kviečiame ir gyventojus. Pastebėję nesandarų, korozijos paveiktą vamzdyną, nedelsiant susisiekite su Kauno butų ūkio specialistais, tel. 8 700 40444 arba el. p. info@kbu.lt.
Primename, kad visą svarbiausią informaciją, susijusią su daugiabučio namo priežiūra, Kauno butų ūkio klientai gali gauti ir skaitmeninėje erdvėje.
Prisijungimą prie Kauno butų ūkio savitarnos sistemos turi visi klientai, prisijungimo duomenys pateikiami mokestiniuose pranešimuose. Skatiname gyventojus aktyviai naudotis savitarnos sistema bei sekti informaciją.
Kokią informaciją galite rasti savitarnos sistemoje?
• Pranešimus gyventojams. Pateikiami pranešimai apie pastebėtus defektus, avarijas, rengiamus balsavimus bei kita informacija, kuri aktuali namo gyventojams;
• Darbų registras. Čia gyventojai gali susipažinti su užregistruotais, vykdomais bei atliktais darbais, jų kaina, susipažinti su atliktų darbų aktais;
• Dokumentai. Pateikiami balsavimų protokolai, statinio apžiūros aktai, metinės ataskaitos, planai ir kita aktuali informacija;
Savitarnos sistemoje klientai gali matyti ir namo butų savininkų sukauptų lėšų likutį, registruoti pastebėtą defektą ar avariją.
Klientų patogumui sukurta mobilioji programėlė „Mano namas“, šis įrankis ypač patogus vartotojams, daugiausiai besinaudojantiems išmaniaisiais įrenginiais. Parsisiųsti programėlę galite čia.
Rūpintis savo turtu reikia nuolat, tačiau šaltasis metų sezonas ypatingas. Specialistai įvardina nemažai svarbių detalių, į kurias prieš prasidedant vertėtų atkreipti dėmesį. Rudenį bei žiemą didelis kritulių kiekis, stiprus vėjas bei šaltis gali pridaryti išties didelių nuostolių jeigu pastatų priežiūra atliekama netinkamai bei turtu menkai rūpinamasi. Į ką vertėtų atkreipti ypatingą dėmesį prieš prasidedant šaltajam sezonui?
• Stogas. Vertėtų įsitikinti, kad stogas sandarus, skardinimo elementai pritvirtinti tinkamai. Stiprus vėjas gali nuplėšti netinkamai pritvirtintus stogo elementus, pridaryti nemažų nuostolių ir ką nors sužeisti. Atkreipkite dėmesį į sniego užvaras jeigu tokios yra. Sniego užtvara sulaiko slenkantį nuo stogo sniegą, jeigu stogo šlaitas status, prie namo vaikščioja žmonės arba parkuojami automobiliai tai ypač svarbu.
• Dūmtraukiai. Jeigu šildymas užtikrinamas kietu kuru, dūmtraukiai jau turėjo būti išvalyti. Jeigu to dar nepadarėte – suskubkite.
• Lietaus nuvedimo sistema. Verta patikrinti ar lietaus surinkimo latakai ir lietvamzdžiai neužsipildę lapais, spygliais ar kitomis šiukšlėmis. Dėl užsikišusių latakų krituliai nebus tinkamai surenkami, vanduo bėgs ant pastato fasado. Vanduo, patekęs į fasado įtrūkimus ar plyšius, juos dar labiau ardys, o vėliau dėl šalčio šis procesas dar paspartės, kadangi užsalęs vanduo plečiasi. Atkreipkite dėmesį ar vanduo tinkamai nuvestas į lietaus nuotekų sistemą arba bent jau nuo pastato pamato.
• Langai bei durys. Patikrinkite ar visi langai bei durys sandarūs. Atkreipkite dėmesį ir į rūsio, palėpės langus bei švieslangius. Dėl nesandarių langų eikvosite šilumos energiją, o galbūt per didžiuosius šalčius liksite be vandens užšalus vandens įvadui.
Jeigu ne viską patikrinote, paskubėkite. Budrūs turėtų išlikti ir daugiabučių namų gyventojai. Jų namų priežiūra dažniausiai rūpinasi bendrojo naudojimo objektų administratorius arba bendrija. Jeigu pastebėjote nerimą keliančių defektų arba turite klausimų – būtinai kreipkitės į namą administruojančią įmonę arba bendriją.
Kauno butų ūkio klientai su atsakingu asmeniu gali susisiekti tel. 070040022 arba el. paštu konstrukcijos@kbu.lt
Pastaruoju metu sulaukiame klientų pranešimų apie melagingas SMS žinutes, kuriose teigiama, kad yra susidariusi skola, nurodomi mokėjimo terminai ir pateikiamos suklastotos nuorodos neva apmokėjimui.
Informuojame, kad UAB Kauno butų ūkis tokių žinučių nesiunčia.
Mūsų siunčiamos žinutės yra informacinio pobūdžio apie vykdomus balsavimus raštu, organizuojamus remonto darbus, o mokėjimus priimame tik oficialiais kanalais.
Gavę įtartiną žinutę, nespauskite nuorodos ir nesuvedinėkite jokių asmens duomenų.
Jei abejojate dėl savo sąskaitų ar turite klausimų – visuomet kreipkitės į mus tik oficialiais kontaktais:
📞 Tel. +370 800 20 000
📧 El. paštas info@kbu.lt
Saugokite savo duomenis ir būkite atidūs – nepasiduokite sukčiams!
Kauno būsto modernizavimo agentūra (KBMA) liepos mėnesį pakvietė kauniečius skirti keletą minučių prasmingam tikslui ir paragino pasidalinti savo patirtimi bei atsakyti, kiek pavyksta sutaupyti pinigų komunaliniams ir kitiems mokesčiams modernizavus daugiabutį namą.
Šioje apklausoje dalyvavo 105 Kauno miesto gyventojai, kurie gyvena renovuotuose namuose. Įdomu tai, kad skirtinguose daugiabučiuose gyvenantys asmenys teigė, kad ir sutaupyti pavyksta nevienodai. Vis tik bene visi pripažino, kad džiaugiasi pasiryžę pokyčiams bei kitiems taip pat rekomenduotų apsvarstyti galimybę modernizuoti savo būstą.
Aktyviausiai dalyvavo Eigulių ir Dainavos mikrorajonų gyventojai
Apklausoje „Pasikeitusios išlaidos modernizavus daugiabutį namą“ dalyvavo 105 kauniečiai. Iš jų – 58 vyrai ir 47 moterys. Vidutinis respondentų amžius – 35 metai.
Apklausą pildančių asmenų buvo paprašyta nurodyti, kokiame mikrorajone jie gyvena. Daugiausiai, net 28,6 proc. užpildžiusiųjų teigė, kad jie gyvena Dainavos mikrorajone. 27,6 proc. nurodė esantys iš Kalniečių mikrorajono.
Kiek mažiau, 16,2 proc. apklaustųjų nurodė, kad gyvena Gričiūpo seniūnijoje, o 8,6 proc. – Panemunės. Mažiausiai populiarumo apklausa susilaukė tarp Vilijampolės, Šančių ir likusių seniūnijų gyventojų.
Pritaria, kad gyvenimo kokybė pagerėjo, labiausiai sumažėjo šildymo sąskaitos
Net 99 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų nurodė, kad jų gyvenimo kokybė pagerėjo nusprendus modernizuoti savo daugiabutį namą. Vos 5,7 proc. teigė, kad neturi nuomonės šiuo klausimu, o tokių, kurie nepritartų šiam teiginiui, neatsirado.
Paklausus, kiek modernizavus būstą (vidutiniškai) sumažėjo respondentų sąskaitos, skiriamos mokesčiams už šildymą, 46,7 proc. apklaustųjų nurodė, kad šios sąskaitos sumažėjo 30–40 proc. 21,9 proc. respondentų teigė, kad jų sąskaitos sumažėjo 20–30 proc., o 12,4 proc. pažymėjo, kad sąskaitos sumažėjo net 40–50 proc.
Apklausoje pasiteiravus, ar respondentai pastebėjo pokyčius kitose komunalinėse išlaidose, pvz. elektra ar vanduo, 36,2 proc. gyventojų teigė, kad šios sąskaitos sumažėjo 30–40 proc. 25,7 proc. nurodė, kad šios komunalinės išlaidos sumažėjo 20–30 proc., o 17,1 proc. sakė, kad išlaidos sumažėjo 10–20 proc.
Rekomenduoja modernizuoti būstą ir kitiems
Apklausą pildžiusių gyventojų paklausus, kaip po renovacijos pasikeitė išlaidos, skiriamos namo remontui, net 92,4 proc. teigė, kad šios išlaidos sumažėjo, mat nebereikia namo dažnai remontuoti. 7,6 proc. nurodė, kad šios išlaidos nepasikeitė.
Paklausus, ar kauniečiai yra patenkinti modernizacijos poveikiu finansams, 70,5 proc. apklaustųjų nurodė, kad yra patenkinti. 26,7 proc. respondentų teigė, kad yra patenkinti, tačiau tik iš dalies. Vos 2,9 proc. sakė, kad pokyčių nepastebėjo.
Džiugu, mat gyventojų paklausus, ar jie rekomenduotų modernizuoti savo būstą kitiems namų savininkams dėl finansinės gerovės, 96,2 proc. respondentų sakė, kad rekomenduotų. Vos 1,9 proc. nurodė, kad neturi nuomonės šiuo klausimu ir likę 1,9 proc. sakė, kad nerekomenduotų.
Šaltinis: Kauno būsto modernizavimo agentūra
UAB Kauno butų ūkis Kauno mieste administruoja daugiau kaip 700 daugiabučių gyvenamųjų namų. Nuolat ieškome patikimų rangovų įvairiems remonto darbams:
Rangovams garantuojame greitą atsiskaitymą. Daugiau informacijos el. p. info@kbu.lt arba tel. 0 650 21935.
Nuo š. m. liepos 1 d. daugiabučių namų savininkai turės kaupti daugiau lėšų, kurios bus naudojamos namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti. Tokiems Aplinkos ministerijos parengtiems daugiabučių namų atnaujinimui skirtų kaupiamųjų lėšų apskaičiavimo ir kaupimo tvarkos pakeitimams pritarta Vyriausybės posėdyje.
Lietuvoje yra daugiau nei 35 tūkstančiai daugiabučių namų, pastatytų iki 1993 metų. Dėl nepakankamos jų techninės priežiūros matome apgriuvusių balkonų, pažeistų fasadų, dėl pasenusių stogų ar vamzdynų užliejami butai. Dėl blogos butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų techninės būklės kasmet įvyksta keli šimtai incidentų.
Techniškai netvarkingi daugiabučiai namai kelia grėsmę juose gyvenantiems žmonėms, jų turtui ir jų aplinkai, todėl svarbu imtis veiksmingų priemonių jų atnaujinimui paskatinti, ir ne tik juos renovuojant, bet ir nuolat prižiūrint ir atnaujinant pagal privalomuosius reikalavimus. Bendrojo naudojimo objektų valdymas ir pakankamas lėšų kaupimas yra pagrindiniai namo techninę priežiūrą lemiantys veiksniai. Pakeitimai dėl kaupiamųjų lėšų priimti įvertinus, kad daugiabučių namų nuolatinei techninei priežiūrai pagal privalomuosius reikalavimus skiriamų lėšų trūksta, o minimalus mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas nekeistas jau 10 metų.
Pagal naują lėšų kaupimo tvarką daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai nuo š. m. liepos 1 dienos savo namo atnaujinimui pagal privalomuosius reikalavimus mažiausiai skirs 9 centus už kv. m per mėnesį, jei namo plotas didesnis nei 3 000 kv. m, arba 11,5 centų už kv. m per mėnesį, jei namo plotas iki 3 000 kv. m, vietoje galiojusių 3 arba 5 centų už kv. m per mėnesį.
Nuo šiol minimalus mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas bus apskaičiuojamas pagal formulę, siejant jį su minimalia mėnesine alga, kuri per 10 metų padidėjo 3,2 karto, ir su vidutiniu socialinio būsto plotu – 45 kv. m. Taigi, kaupiamų lėšų kiekis bus susietas su paslaugų, prekių, darbų kainų ir su gyventojų pajamų pokyčiais.
Pavyzdžiui, 50 kv. m buto savininkas į savo daugiabučio namo kaupiamųjų lėšų fondą įneš mažiausiai 4,50 Eur per mėnesį, jei namo plotas didesnis nei 3 000 kv. m, arba 5,75 Eur per mėnesį, jei namo plotas iki
3 000 kv. m (šiuo metu atitinkamai 1,5 Eur per mėnesį arba 2,5 Eur per mėnesį). Skaičiuojama, kad jei name yra šešiasdešimt 50 kv. m plotų butų, savininkai sukaups 270 Eur per mėnesį, jei namo plotas didesnis nei 3 000 kv. m, arba 340 Eur per mėnesį, jei namo plotas iki 3 000 kv. m (šiuo metu atitinkamai 90 Eur per mėn. arba 150 Eur per mėn.), per metus – 3 240 Eur arba 4 080 Eur (šiuo metu atitinkamai 1 080 Eur arba 1 800 Eur).
Nuo 2026 m. liepos 1 dienos, jeigu netinkamos techninės būklės daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai nepasitvirtins namo atnaujinimo pagal privalomuosius reikalavimus priemonių, kurioms papildomai kaups lėšas dvejus ar daugiau metų ilgalaikio plano, jų minimalus mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas bus padidintas tiek kartų, koks nustatytas pastato techninės būklės koeficientas: būklė gera – 1, būklė patenkinama arba vidutinė – 2, būklė bloga – 3, būklė labai bloga ir būklė kritinė – 4.
Visais atvejais bendras mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas negalės viršyti pagal galiojančią formulę apskaičiuojamo maksimalaus mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifo, kuris 2025 m. yra 1,15 Eur už kv.m. per mėnesį.
Sukaupti pinigai bus laikomi banko sąskaitoje ir galės būti naudojami, pavyzdžiui, lifto, vamzdynų ar stogo keitimui. Šiuo metu prireikus atlikti tokius darbus, dažniausiai sukauptų lėšų nepakakdavo ir butų savininkai rinkdavo papildomus pinigus šiems darbams atlikti.
Taip pat primename, kad nuo š. m. lapkričio 1 dienos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojai ir techniniai prižiūrėtojai nustatytus duomenis apie daugiabučių namų valdymą ir jų techninę priežiūrą pagal privalomuosius reikalavimus turės sukelti į centralizuotą Pastatų duomenų banko informacinę sistemą. Čia bus matomi kiekviename daugiabučiame name nustatyti defektai, rekomendacijos, kaip juos pašalinti, bus nustatoma kiekvieno daugiabučio namo techninė būklė.
Papildomi avariniai išėjimai, ventiliacijos, apšvietimo ir vandens tiekimo sistemų įrengimas, instaliacijos sutvarkymas su galimybe pajungti autonominį elektros tiekimą, pastato konstrukcijų stiprinimas. Tokias priemones Kaunas numatęs finansuoti gyventojams pagal naujai patvirtintą Priedangų įrengimo daugiabučiuose namuose programą. Jos tikslas – užtikrinti kauniečiams saugias patalpas gyvenamojoje aplinkoje. Programa startavo 2024 m. pavasarį, pirmosioms priedangoms įrengti parama jau patvirtinta.
Kauno butų ūkis inicijavo penkių priedangų įrengimų projektus, trims iš jų finansavimas jau patvirtintas, o šie objektai tapo pirmaisiais, kuriems tokia parama patvirtinta. Trijuose daugiabučių namų rūsiuose numatoma sutvarkyti elektros instaliaciją, įrengti generatorių prijungimo skydus bei rezervinį apšvietimą sutvarkyti avarinius išėjimus iš pastato. Šių priemonių įrengimas gyventojams nekainuos, kadangi Kauno miesto savivaldybės skiriamos paramos intensyvumas siekia 100 proc.
Kviečiame gyventojus būti aktyviais bei pasinaudoti paramos galimybe. Daugiau informacijos Kauno butų ūkio administruojamų namų gyventojai gali gauti el.p. info@kbu.lt arba tel. 0 700 40444.
Bendrojo naudojimo objektų valdytojo (dažnai vadinamo tiesiog namo administratoriumi) funkcija – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus: užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus bei juos atstovauti. Informacijos srautas, kurį gauna daugiabučių namų gyventojai (ypač didelių namų) gana nemažas. Namo administratorius gyventojams teikia informaciją apie namo būklę, defektus, planuojamus ir vykdomus darbus, informaciją apie organizuojamus butų savininkų balsavimus ir kt.
Informaciją galite sekti skaitmeninėje erdvėje
Vis dar nemažai klientų pageidauja gauti įprastu būdu – namo skelbimų lentoje, tačiau visą svarbiausią informaciją, susijusią su daugiabučio namo priežiūrą, Kauno butų ūkio klientai gali gauti ir skaitmeninėje erdvėje.
Prisijungimą prie Kauno butų ūkio savitarnos sistemos turi visi klientai, prisijungimo duomenys pateikiami mokestiniuose pranešimuose. Skatiname gyventojus aktyviai naudotis savitarnos sistema bei sekti informaciją.
Kokią informaciją galite rasti savitarnos sistemoje?
• Pranešimus gyventojams. Pateikiami pranešimai apie pastebėtus defektus, avarijas, rengiamus balsavimus bei kita informacija, kuri aktuali namo gyventojams;
• Darbų registras. Čia gyventojai gali susipažinti su užregistruotais, vykdomais bei atliktais darbais, jų kaina, susipažinti su atliktų darbų aktais;
• Dokumentai. Pateikiami balsavimų protokolai, statinio apžiūros aktai, metinės ataskaitos, planai ir kita aktuali informacija;
Savitarnos sistemoje klientai gali matyti ir namo butų savininkų sukauptų lėšų likutį, registruoti pastebėtą defektą ar avariją.
Klientų patogumui sukūrėme mobiliąją programėlę „Mano namas“, šis įrankis ypač patogus vartotojams, daugiausiai besinaudojantiems išmaniaisiais įrenginiais. Parsisiųsti programėlę galite parsisiųsti čia.
Daugiabučio namo priežiūra – tai ne tik stogas, vamzdynai ar šilumos punktas. Kauno butų ūkio specialistas, atsakingas už namo aplinkos priežiūrą, padeda gyventojams pasirūpinti tvarkinga ir jaukia namo aplinka.
Šiltasis metų sezonas yra ypač palankus aplinkos priežiūros darbams. Jeigu želdynais bei žaliosiomis zonomis pasirūpinti nėra sudėtinga, dažnai tuo pasirūpina ir patys namo gyventojai, tačiau šaligatvių bei grindinio atnaujinimas – sudėtingesnis procesas, kuriam būtinos ir investicijos. (daugiau…)
Senos statybos daugiabučio modernizacija turi daugybę privalumų: specialistai skaičiuoja, kad po jos gyventojai net iki 70 proc. mažiau išleidžia šildymui, džiaugiasi pagerėjusia gyvenimo kokybe, jaukiais namais, padidėja būsto vertė. Tačiau ką daryti jeigu daugumos butų savininkų pritarimo namo renovacijai nepavyksta? Puikia alternatyva galėtų tapti namo šildymo sistemos modernizavimas, kuriam gyventojai gali gauti net iki 70 proc. siekiančią valstybės paramą.
Gyventojams vertėtų paskubėti
Aplinkos projektų valdymo agentūra kvietimą teikti paraiškas daugiabučių šildymo ir karšo vandens sistemų modernizavimui („Mažoji renovacija“) paskelbė 2024 m. liepos mėn., paraiškos bus priimamos kol pakaks kvietimui skirtų lėšų (paramai skirta 20 mln. Eur), bet ne ilgiau kaip iki 2025 m. liepos 23. Iki šiol pateikta 180 paraiškų, tad gyventojams, norintiems atnaujinti šildymo sistemą bei pasinaudoti valstybės parama vertėtų paskubėti. Šilumos punkto įrenginiai neatitinka daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemoms taikomų privalomųjų reikalavimų jeigu jie yra elevatoriniai (neautomatizuoti) arba seni susidėvėję automatiniai, negalintys reguliuoti šilumos suvartojimo pastatuose priklausomai nuo lauko oro ir pastato šildomų patalpų temperatūrų pokyčio. Reikalavimų neatitinkantys šilumos punktai turi būti pertvarkyti iki 2026 m. liepos 1 d.
Šilumos taupymas ir komfortas
Gyventojai, svarstantys atnaujinti šildymo sistemą, gali rinktis iš kelių variantų:
1. Modernizuoti šilumos punktą įrengiant automatizuotą mazgą, reguliuojantį šildymą priklausomai nuo lauko temperatūros. Tiesa, įgyvendinant šią priemonę būtina įrengti ir šildymo sistemos balansavimą (subalansuota šildymo sistema leidžia reguliuoti termofikato srautus bei taip sulyginti temperatūrą skirtinguose šildymo stovuose. Specialistai skaičiuoja, kad įgyvendinus šias priemones namas gali sutaupyti apie 15 proc. šilumos energijos.
2. Modernizuoti visą šildymo sistemą (įskaitant radiatorių keitimą, termostatinių ventilių įrengimą, vamzdynų keitimą ir (ar) vamzdynų izoliavimą ir kt. Visos šios priemonės gali sutapyti iki 30 proc. šilumos energijos.
Renovavus visą šildymo sistemą gyventojai taip pat gali patys priimti daugiau sprendimų kasdienybėje. Vienas jų – kokią temperatūrą bute norisi palaikyti. Juk visi žmonės skirtingi – vieni mėgsta gyventi šilčiau, o kiti – vėsiau. Įdiegus išmaniąsias technologijas įdiegiama ir individuali daliklinė apskaitos sistema, leidžianti gyventojams apskaityti individualiai suvartotą šilumos energiją bei mokėti tik už savo paties suvartotą šilumą.
Gyventojai, norintys gauti daugiau informacijos apie šildymo sistemos modernizavimą gali kreiptis į Kauno butų ūkio atstovą el.p. tinklai@kbu.lt arba tel. 0 700 40444.
