- Avarinė tarnyba
- 8 800 20 000
Daugiabučio namo priežiūra – tai ne tik stogas, vamzdynai ar šilumos punktas. Kauno butų ūkio specialistas, atsakingas už namo aplinkos priežiūrą, padeda gyventojams pasirūpinti tvarkinga ir jaukia namo aplinka.
Šiltasis metų sezonas yra ypač palankus aplinkos priežiūros darbams. Jeigu želdynais bei žaliosiomis zonomis pasirūpinti nėra sudėtinga, dažnai tuo pasirūpina ir patys namo gyventojai, tačiau šaligatvių bei grindinio atnaujinimas – sudėtingesnis procesas, kuriam būtinos ir investicijos. (daugiau…)
Iki šiol pavienių daugiabučių teritorijų tvarkymą finansavusi Kauno miesto savivaldybė tobulina strategiją ir koreguoja programos „Svajonių kiemas“ prioritetus. Miestas rengiasi modifikuoti ištisus kvartalus, atnaujinant ne tik energetiškai neefektyvius daugiaaukščius namus, bet ir požeminius tinklus, aplinką bei infrastruktūrą. Susipažinti su urbanistų vizija ir teikti savo siūlymus kauniečiai galės gegužės 11-ąją Čečėnijos Nepriklausomybės aikštėje vyksiančioje viešoje diskusijoje. (daugiau…)
Pastaruoju metu žiniasklaidoje matomi pranešimai apie legioneliozės protrūkį Kauno rajone. Skubame nuraminti savo klientus, kad Kauno butų ūkio administruojamuose namuose nėra užfiksuotas nei vienas galimas legioneliozės atvejis.
Prašome gyventojų būti atidiems, kilus įtarimų dėl per žemos tiekiamo karšto vandens temperatūros nedelsiant apie tai informuoti daugiabučio namo administratorių tel. 8 700 40444 arba el. p. tinklai@kbu.lt . Užfiksavus atvejus, jog tiekiamas per žemos temparatūros karštas vanduo nedelsiant bus imamasi būtinųjų priemonių (temperatūrinio šoko), kad būtų išvengta karšto vandens sistemos taršos Legionella bakterijomis.
Pateikiame svarbią Nacionalinės visuomenės centro informaciją
Kas yra legioneliozė?
Legioneliozė – plaučių uždegimo rūšis, kurią sukelia Legionella bakterijos. Šiai ligai būdingos dvi formos: pirmoji – Legionierių liga, kuriai būdingas karščiavimas, mialgija, kosulys, pneumonija ir antroji – Pontiako karštligė, pasižyminti lengvesne ligos eiga be pneumonijos.
Žmonių imlumas šiai ligai nėra didelis. Lietuvoje šiais metais užregistruoti trys legionierių ligos atvejai. Pernai legioneliozė diagnozuota vienuolikai šalies gyventojų. Dažniausiai šia liga suserga silpno imuniteto asmenys, taip pat sergantys lėtinėmis ligomis.
Kaip ši liga plinta?
Legionella bakterijos plinta per vandens dulksną (aerozolius), dažniausiai dėl netinkamai prižiūrimos ar sukonstruotos vandentiekio sistemos. Legionella bakterijos dauginasi +20 – +50 C temperatūros vandenyje, o aukštesnėje nei +50oC temperatūroje bakterijos gyvuoja, tačiau nebesidaugina. Legionella bakterijos žūva, kai vandens temperatūra pakyla virš +60 C, tačiau jeigu karšto vandens sistema yra užteršta apnašomis, temperatūrą reikėtų pakelti iki +65 C.
Legionelioze galima užsikrėsti įkvėpus bakterijomis užteršto vandens aerozolio. Liga nėra perduodama vienam žmogui nuo kito ar geriant vandenį. Liga taip pat neplinta iš vieno namo į kitą.
Ką daryti gyventojams, jeigu yra žinoma, kad tiekiamas karštas vanduo nėra pakankamos temperatūros?
Jeigu vartotojai pamatavę vandens temperatūrą savo čiaupuose nustato, kad ji yra nepakankama, galima kreiptis į karšto vandens sistemos prižiūrėtoją, kad temperatūra būtų pakelta.
Vis labiau įsibėgėjant pavasariui Kauno butų ūkis dar didesnį dėmesį skirs daugiabučių namų aplinkos priežiūros ir tvarkymo darbams. Jau nuo gegužės pradžios bus pradedami tvarkyti daugiabučių želdynai, pjaunama žolė. Priklausomai nuo oro sąlygų šiltuoju metų sezonu žolę numatoma pjauti ne mažiau kaip 5 kartus. Nors daugiabučių namų butų savininkai aplinką gali tvarkyti ir savarankiškai, dažnu atveju šią paslaugą užtikrina namo administratorius. Kauno butų ūkio administruojamų namų gyventojai visą informaciją, susijusią su daugiabučio namo aplinkos tvarkymu, gali gauti susisiekę su atsakingu specialistu el. p. aplinka@kbu.lt arba tel. 8 700 40300. Taip pat kviečiame apsilankyti www.kbu.lt savitarnos sistemoje, kurioje galite rasti Jums aktualią informaciją.
Toliau pateikiame aktualią informaciją, susijusią su daugiabučio namo aplinkos priežiūra. (daugiau…)
Šiltasis metų sezonas – pats tinkamiausias metas atnaujinti šilumos punktą. Ši priemonė ypač aktuali daugiabučių, kuriuose dar likę senieji elevatoriniai šilumos punktai, gyventojams. Ženkliai išaugus energijos kainoms, šilumos punkto atnaujinimas ir šilumos sistemos sutvarkymas yra vienas tiesiausių ir trumpiausių kelių siekiant sumažinti suvartojamos energijos kaštus. (daugiau…)
Orams sušilus vidutinė oro temperatūra taip pat nusistovėjo, todėl nuo šio ketvirtadienio (balandžio 13 d.) skelbiama šildymo sezono pabaiga. Daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose šildymas bus atjungiamas pirmiausiai, dėl šilumos tiekimo stabdymo ugdymo bei gydymo įstaigose dar bus sprendžiama. (daugiau…)
Galime drąsiai teigti, kad gyvenant daugiabutyje namų aplinka prasideda dar laiptinėje, kuria neišvengiamai dalijamės su kaimynais. Daugelyje namų galime pastebėti senas, nesandarias duris, išlūžusias bei netvarkingas pašto dėžutes, atsilupusias sienas bei lubas. Visada maloniau grįžti į jaukius namus. Kada ir kaip remontuoti, atnaujinti namus sprendžiame tik mes patys, tačiau kaip yra su daugiabučių laiptinėmis? (daugiau…)
Gyvenantys individualiuose namuose puikiai žino, kad pavasaris – pats darbymetis planuojant ir atliekant namo remonto darbus, kurių šaltojo sezono metu atlikti nėra galimybės. Gyvenantys daugiabutyje taipogi turėtų būti aktyvūs. Šiltasis sezonas – puikus metas pasirūpinti namo stogo, lietaus nuvedimo sistemos sandarumu, organizuoti energinį efektyvumą didinančių priemonių (tokių kaip laiptinės langų, durų keitimas, šildymo sistemos) pertvarkymą, pasirūpinti namo aplinka. Skamba sudėtingai? Visais klausimais jums padės daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorius. (daugiau…)
Permainingų orų metu, kai dienomis temperatūra priartėja prie nulio, ant namų stogų formuojasi varvekliai ir susidaro pavojingos sniego nuošliaužos, kurios krisdamios gali sunkiai sužaloti žmones arba sugadinti jų turtą.
Atlydžio metu gyventojai turi būti itin atidūs: prieš išeinant iš namų patartina gerai apsižvalgyti, nevaikščioti arti aukštų pastatų, nestatyti prie jų automobilių.
Pastebėjus pavojingus varveklius ar dideles sniego nuošliaužas, prašome gyventojus nedelsiant informuoti UAB Kauno butų ūkį tel. 8 700 40 022 arba el. paštu info@kbu.lt
Nuo 2022 m. dvigubėja valstybės remiamų pajamų (VRP) dydis, taikomas būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti. Taigi, kompensaciją už būsto šildymą gaus daugiau nepasiturinčių šalies gyventojų. Jiems kompensuojama mokesčio už būsto šildymą dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos ar vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 VRP dydžių (258 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (387 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.
„Nepasiturintys šalies gyventojai papildomos finansinės naštos dėl pabrangusio šildymo neturėtų pajusti, valstybė jiems kompensuos būsto šildymo išlaidas. Šia parama kitais metais galės pasinaudoti ne viena sunkiau besiverčianti šeima ar vienišas asmuo“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. tiek būstą šildant centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru (malkomis, anglimi, dujomis ar pan.).
Kompensacijai apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas:
• kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) vienas gyvenantis asmuo – 50 m2;
• kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) šeima: pirmam šeimos nariui – 38 m2; antram – 12 m2; trečiam ir kiekvienam paskesniam – 10 m2.
Gyventojai dėl būsto šildymo, taip pat karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę (prašymai priimami ir seniūnijose) arba elektroniniu būdu www.spis.lt
Karantino ir ekstremalios situacijos metu bei 6 mėnesius po jų atšaukimo nepasiturintiems gyventojams kreipiantis dėl piniginės socialinės paramos (socialinės pašalpos ir būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų) jų turimas turtas nevertinamas.
