Search
Search

Pasirūpinkite savo namais: ko nepamiršti atlikti rudenį?

Rūpintis savo turtu reikia nuolat, tačiau šaltasis metų sezonas ypatingas. Specialistai įvardina nemažai svarbių detalių, į kurias prieš prasidedant vertėtų atkreipti dėmesį. Rudenį bei žiemą didelis kritulių kiekis, stiprus vėjas bei šaltis gali pridaryti išties didelių nuostolių jeigu pastatų priežiūra atliekama netinkamai bei turtu menkai rūpinamasi. Į ką vertėtų atkreipti ypatingą dėmesį prieš prasidedant šaltajam sezonui?

• Stogas. Vertėtų įsitikinti, kad stogas sandarus, skardinimo elementai pritvirtinti tinkamai. Stiprus vėjas gali nuplėšti netinkamai pritvirtintus stogo elementus, pridaryti nemažų nuostolių ir ką nors sužeisti. Atkreipkite dėmesį į sniego užvaras jeigu tokios yra. Sniego užtvara sulaiko slenkantį nuo stogo sniegą, jeigu stogo šlaitas status, prie namo vaikščioja žmonės arba parkuojami automobiliai tai ypač svarbu.

• Dūmtraukiai. Jeigu šildymas užtikrinamas kietu kuru, dūmtraukiai jau turėjo būti išvalyti. Jeigu to dar nepadarėte – suskubkite.

• Lietaus nuvedimo sistema. Verta patikrinti ar lietaus surinkimo latakai ir lietvamzdžiai neužsipildę lapais, spygliais ar kitomis šiukšlėmis. Dėl užsikišusių latakų krituliai nebus tinkamai surenkami, vanduo bėgs ant pastato fasado. Vanduo, patekęs į fasado įtrūkimus ar plyšius, juos dar labiau ardys, o vėliau dėl šalčio šis procesas dar paspartės, kadangi užsalęs vanduo plečiasi. Atkreipkite dėmesį ar vanduo tinkamai nuvestas į lietaus nuotekų sistemą arba bent jau nuo pastato pamato.

• Langai bei durys. Patikrinkite ar visi langai bei durys sandarūs. Atkreipkite dėmesį ir į rūsio, palėpės langus bei švieslangius. Dėl nesandarių langų eikvosite šilumos energiją, o galbūt per didžiuosius šalčius liksite be vandens užšalus vandens įvadui.

Jeigu ne viską patikrinote, paskubėkite. Budrūs turėtų išlikti ir daugiabučių namų gyventojai. Jų namų priežiūra dažniausiai rūpinasi bendrojo naudojimo objektų administratorius arba bendrija. Jeigu pastebėjote nerimą keliančių defektų arba turite klausimų – būtinai kreipkitės į namą administruojančią įmonę arba bendriją.

Tokios galimybės ateityje gali ir nebūti: šildymo sistemos modernizavimui skiriama iki 70 proc. parama

Aplinkos projektų valdymo agentūra dar š.m. liepos mėnesį paskelbė kvietimą teikti paraiškas šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui („Mažoji renovacija”). UAB Kauno butų ūkis aktyviai dalyvauja šiame procese bei ragina administruojamų namų gyventojus apsvarstyti galimybę modernizuoti šildymo sistemą bei gauti net iki 70 proc. siekiančią kompensaciją.

Iki rugsėjo mėnesio Kauno butų ūkis jau pateikė 15 paraiškų atnaujinti daugiabučių namų šildymo sistemas, tikimės, kad paramos skyrimo atveju visų namų sistemos bus atnaujintos dar 2025 m. 

Per pirmąjį paraiškų priėmimo etapą (2022 m.) Kauno butų ūkis įgyvendino 10 projektų, o modernizuotų namų gyventojai gali džiaugtis ne tik komfortišku automatiniu šildymo reguliavimu, subalansuota šildymo sistema, bet ir sumažėjusiomis sąnaudomis.

Modernizuojant šildymo sistemą tinkamomis išlaidomis laikomos naujo automatinio šilumos punkto įrengimas, balansavimo sistemos įrengimas, magistralinio šildymo vamzdyno, šildymo sistemos stovų keitimas, naujų radiatorių, daliklinės apskaitos sistemos su individualia apskaita įrengimas.

Finansuojamų projektų skaičius bus ribotas, todėl Kauno butų ūkis skatina gyventojus būti aktyviais. Jums pageidaujant galime surengti susitikimą su gyventojais, organizuotų balsavimą dėl dalyvavimo mažosios renovacijos programoje bei atsakyti į visus jums rūpimus klausimus.

Kaip vyktų visas procesas?

1. Įvertintume šildymo sistemos projektavimo bei modernizavimo kainą, visas sąlygas pristatytume namo gyventojams;

2. Organizuotume balsavimą raštu dėl šildymo sistemos modernizavimo (balsavime numatoma sąlyga, kad nepatvirtinus valstybės paramos, projektas nebūtų užsakomas ir darbai neatliekami).

3. Butų savininkų daugumai (50 proc. + 1) pritarus Administratorius namo gyventojų vardu teiktų paraišką finansavimui Aplinkos projektų valdymo agentūrai. Be gyventojų pritarimo Administratorius paraiškos teikti negali. Balsavimo biuletenyje būtų numatyta sąlyga, kad jeigu būtų skirtas mažesnis kaip 60 proc. finansavimas – jokie darbai nebūtų atliekami. Jeigu finansavimas siektų 60 proc. (arba daugiau), namo administratorius rengtų projektą bei atliktų šilumos ir karšto vandens sistemos modernizavimą. Gyventojams tektų mokėti tik skirtumą tarp pilnos darbų kainos ir patvirtinto finansavimo.

4. Agentūrai patvirtinus finansavimą, namo administratorius užsakytų šildymo sistemos modernizavimo projektą bei organizuotų modernizavimo darbus su valstybės parama.

Daugiau informacijos galite gauti susisiekę su namo administratoriumi el.p. info@kbu.lt arba tel. +370 700 40444.

Kvartalinė renovacija – nauda miestui, gyventojams ir gamtai

Nors apie kvartalinės daugiabučių namų renovacijos naudas viešojoje erdvėje randama vis daugiau informacijos, miestų gyventojai šį senų namų bei kiemų atnaujinimo būdą tebesutinka įtariai. Ir tai – natūralu, mat dažniausiai skeptiškai žvelgiame į tai, kas mums nauja ir dar nepažinta.

Vis tik Kauno būsto modernizavimo specialistai pabrėžia, kad kvartalinės renovacijos idėja tikrai nėra tik graži vizija, kuriai nelemta išsivystyti. Tačiau ko reikia, kad miestų kvartalai pradėtų keistis? Kodėl modernizuoti kvartalą yra efektyviau ir naudingiau, nei pavienį daugiabutį namą ir tik jo kiemą? Apie tai šiandien ir pasakojame.

Rezultatas priklauso nuo gyventojų

Nežinantiems primename, kad kvartalinė renovacija – modernizacijos būdas, kuomet tvarkomi yra ne tik pavieniai daugiabučiai namai, tačiau ir viso kvartalo inžinerinė infrastruktūra, gatvių apšvietimas, vaikų ir poilsio bei automobilių stovėjimo aikštelės.

Vis tik tam, kad kvartalinės renovacijos vizija taptų realybe, reikia įdėti daug pastangų bei darbo. Šios vizijos rezultatai, anot KBMA specialistų, daugiausia priklauso nuo to, ar savo gyvenamąja aplinka besirūpinantys daugiabučių namų gyventojai pradės mąstyti bendruomeniškai.

Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programa, kurios tikslas – skatinti daugiabučius modernizuoti grupėmis ir ištisais kvartalais, Lietuvoje pradėta vystyti dar 2015 metais. Nuo to laiko įvykdytas ne vienas sėkmingas projektas, tačiau jei gyventojai būtų aktyvesni bei labiau bendruomeniški, šiuo metu Lietuvoje jau galėtų būti įgyvendinta žymiai daugiau kvartalinės renovacijos projektų.

Gyventojai bijo pokyčių ir permainų

KBMA specialistai pasakoja, kad pradėjus kalbėti apie kvartalinės renovacijos idėją atrodė, kad žmonės to ir telaukia. Juk daugelis daugiabučių namų kiemų, kaip ir patys daugiabučiai, laukė modernizacijos net keletą dešimtmečių. Vis tik realybė pasirodė kiek kitokia – žmonės pasyviai priėmė galimybę pakeisti savo gyvenamąją aplinką ir ją pagerinti.

Tačiau svarbu suprasti tai, kad būtent kvartalinė renovacija suteikia galimybę ne tik gyventi gražiau ir jaustis savo sklypo šeimininkais bei galėti. Tai – taip pat proga daugiau bendrauti su kaimyninių daugiabučių gyventojais, prisidėti prie gamtos tausojimo. Modernizacija kvartalais suteikia galimybes kompleksiškai išspręsti problemas bei efektyviau suplanuoti teritorijas.

Būtent kvartalinės renovacijos dėka miestas gali būti nuolatos tinkamai prižiūrimas ir tvarkomas. Tad verta pagalvoji, galbūt norisi prie tos gražios aplinkos kūrimo prisidėti kiekvienam?

Svarbu galvoti ne tik apie save

KBMA specialistai pabrėžia, kad tam, kad miestas gražėtų ir taptų tvaresnis, gyventojai privalo išmokti gyventi bendruomenėse ir siekti bendrų tikslų. Ir nors egzistuoja žmonių, kurie yra nusiteikę prieš absoliučiai visas iniciatyvas, dažniausiai tokių žmonių nebūna absoliuti dauguma.

Kiekvienas daugiabutyje priimtas sprendimas – lyg nedidelis mūšis, laimėtas aktyvių, iniciatyvių ir pokyčių nebijančių gyventojų. Entuziastingi žmonės visada gali šį mūšį laimėti, nes jų yra dauguma. Tačiau norint pasiekti šį tikslą reikia susivienyti.

Kvartalinė renovacija – būdas į senuosius daugiabučių kvartalus pritraukti jaunus žmones.

Turite klausimų? Norite daugiau sužinoti apie būsto renovaciją bei Kauno miesto programą „(R)evoliucija“? Kreipkitės: el. paštu: info@kbma.lt arba telefonu: +370 649 48495.

Kaip pasirūpinti savo namais prieš išvykstant atostogų?

Vasara – atostogų metas, todėl dažnas iš mūsų trumpesniam ar ilgesniam laikui išvykstame. Atostogų metu norisi pabėgti nuo visų rūpesčių. Dažnai iš namų išvykstame paskubomis ir ne visada namus paliekame saugiai.

Avarija bute, kuriame nieko nėra

Dažnai pasitaiko atvejų, kuomet įvykus avarijai vandentiekio ar nuotekų tinkluose, o gedimą pašalinti būtina buto patalpose. Buto savininkams išvykus dažnu atveju nelieka nieko kito kaip užsukti nutraukti vandens tiekimą visam namui arba bent jau konkrečiai laiptinei. Tokiu atveju atstatyti tinkamą inžinerinio tinklo būklę užtrunka, nepatogumų patiria nemaža dalis namo gyventojų.
Kartais vos keletas naudingų patarimų tokiu avarijos atveju galėtų padėti išvengti visos virtinės problemų, tad Kauno butų ūkio avarinės brigados specialistai dalijasi naudingais patarimais.
• Išvykdami iš namų ilgesniam laikui patikrinkite praustuvų ir tualeto žarneles;
• Nepalikite veikiančios skalbyklės ar indaplovės;
• Išvykdami ilgesniam laikui iš namų užsukite šalto ir karšto vandens ventilius;
• Iš elektros lizdo ištraukite visus nenaudojamus elektros prietaisus;
• Uždarykite visus buto ir balkonų langus;
Itin svarbu, kad ištikus avarijoms jūsų buto raktus turėtų tame pačiame mieste gyvenantys artimi asmenys. Taip pat visada rekomenduojame pasidalinti savo kontaktais su kaimynais, kad galėtumėte susisiekti bei būti pasiekiami esant būtinybei.

Kas kaltas jeigu trūko radiatorius?

Buto apliejimas – itin nemalonus įvykis, dažnai sukeliantis nemažus nuostolius tiek aplieto buto savininkui, tiek viršuje esančio buto. Vis dėlto, nuo tokių situacijų ne visada pavyksta apsisaugoti. Pastaruoju metu teismai yra užversti ginčais dėl daugiabučiuose namuose vykstančių apliejimų. Viena iš pasitaikančių priežasčių – kiauri radiatoriai butuose. Bet kas dėl to kaltas? Gyventojai teigia, kad tai nėra jų turtas ir kaltas namo administratorius ar bendrija, o namo administratoriai laikosi priešingos nuomonės.

Pagal teisinį reguliavimą, radiatorius, esantis gyvenamosiose patalpose, yra laikomas bendrojo naudojimo objektu. Bylose buto savininkai dažnu atveju tai naudoja kaip argumentą ir įrodinėja, kad pvz., būtent namo administratorius yra kaltas, nes jam yra perduota bendrojo naudojimo objektų priežiūra.

Pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus, buto savininkas turi pareigą prižiūrėti savo bute įrengtus šilumos įrenginius (radiatorius) bei apie pastebėtus trūkumus informuoti pvz., namo administratorių. Dėl šių priežasčių, teismuose yra suformuota praktika, jog už bute esančių centrinio šildymo vamzdžių, taip pat radiatorių tvarkingumą yra atsakingi tik to buto savininkai, kurie, sutrūkus vamzdžiams, patys turi prisiimti kylančias pasekmes.

Išskyrus tuos atvejus, jeigu buto savininkas praneša namo administratoriui ar kt. apie avarinę radiatorių būklę, o toks prižiūrėtojas nesiima jokių veiksmų, arba buto savininkas įrodo, jog namo administratorius ar kt. neatliko ir (ar) netinkamai atliko kitas jam teisės aktuose nustatytas pareigas ir būtent tai galėjo lemti avariją. Reiktų atkreipti dėmesį, jog buto savininkai dažnai nežino apie jiems tenkančias pareigas bei nestebi radiatorių būklės namuose (arba net neįsileidžia patikrinti jų būklės namo prižiūrėtojui), ir tai būna dažna avarijų priežastis. Kitaip tariant, buto savininkai būna pasyvūs ir vėliau teismuose nustemba, kodėl aplieto buto kaimynai ar draudimo bendrovės juos padavė į teismą dėl žalos atlyginimo. Susiklosčius tokiai situacijai, pagal naujausias teismų praktikos tendencijas, įprastai buto savininkui teks patuštinti piniginę.

Taigi, butų savininkai turėtų įsidėmėti, kad nepaisant to, jog daugiabutyje veikia bendrija ar administratorius, tai nešalina savininkams tenkančių pareigų vykdymo. O tokios nuoseklios ir dažnu atveju savininkams nežinomos pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje.

Dešimtąjį Paveldotvarkos programos sezoną Kaunas pradeda rekordiniais skaičiais

Beveik 2 milijonai eurų ir 62 pastatai, kurių savininkai sieks atnaujinti jiems priklausantį turtą su miesto prisidėjimu. Tokie Paveldotvarkos programos skaičiai nusako šiemet suplanuotų darbų apimtis. Kauno miesto savivaldybei dalinai finansuojant paveldinių fasadų tvarkybą, šiemet atnaujintų objektų skaičius turėtų artėti prie pustrečio šimto.

Kauno miesto savivaldybė šiemet užsibrėžusi finansuoti iš viso 62 objektus: iš jų 41 – naujai gautos paraiškos, o dar 21 projektą nuspręsta pratęsti iš 2023 metų. Senamiestyje ir Kauno centre esančių pastatų atnaujinimui, neįgaliųjų įvažoms ir dekoratyviniam apšvietimui įrengti, avarinių grėsmių šalinimui bei tvarkybos projektų parengimui numatyta skirti beveik 2 mln. eurų.

Kauno butų ūkis kiekvienais metais aktyviai dalyvauja šioje programoje bei skatina administruojamų namų gyventojus aktyviai dalyvauti programoje, atnaujinti pastatus. 2024 m. pasinaudojus Kauno miesto savivaldybės parama planuojama parengti 8 tvarkybos darbų projektus bei atnaujinti 4 daugiabučių namų fasadus.

 

Modernizuokite šildymo sistemą bei sutaupykite

Šiltasis metų sezonas – pats tinkamiausias metas atnaujinti šilumos punktą. Ši priemonė ypač aktuali daugiabučių, kuriuose dar likę senieji elevatoriniai šilumos punktai, gyventojams. Dar šių metu gegužės mėnesį Aplinkos projektų valdymo agentūra turėtų paskelbti kvietimą teikti paraiškas gauti dalinį finansavimą šildymo sistemos atnaujinimui. 2022 m. liepos mėn. buvo paskelbtas pirmasis kvietimas modernizuoti šildymo sistemą pasinaudojant valstybės parama, kuri siekė 80 proc. Nors naujas kvietimas dar nepaskelbtas, tikimasi panašaus finansavimo intensyvumo.

Ekspertai skaičiuoja, jog atnaujinus seną šilumos punktą, energijos sąnaudos sumažėja apie 15 proc., o kartu įgyvendinant papildomas priemones, sutaupytos skaičiuojamosios energijos sąnaudos gali siekti ir 25 proc. Atnaujintas šilumos punktas yra automatizuojamas, sistema automatiškai reguliuojama priklausomai nuo lauko temperatūros. Įrengiami balansiniai ventiliai leidžia balansuoti šildymo sistemą bei išvengti dažnai pasitaikančių problemų, kuomet namo vidinių butų gyventojai skundžiasi per didele šiluma, tačiau tuo pačiu metu namo kraštiniuose butuose gyvenantys asmenys šilumos gauna per mažai. Pasinaudojus valstybės parama galima modernizuoti visą šildymo sistemą įrengiant dvivamzdę šildymo sistema su individualia apskaita. Kauno butų ūkis šiais metais planuoja atnaujinti apie 20 daugiabučių namų šilumos punktų ir taip sumažinti gyventojams sąskaitas už suvartotą šilumos energiją.

Daugiabučių namų gyventojus visada skatiname būtų iniciatyviems, raginame kreiptis į namą administruojančią įmonę ar bendrijos pirmininką, pasiteirauti ne tik apie daugiabučio namo konstrukcijų būklę, tačiau ir apie šildymo bei karšo vandens sistemas, kurios turi ypač didelę įtaką gyvenimo kokybei, komfortui bei ženkliai įtakoja gaunamų sąskaitų dydį.

Kauno butų ūkio klientai daugiau informacijos apie savo namo šildymo bei karšto vandens sistemas gali gauti susisiekę su atsakingu specialistu tel. 8 700 40444 arba el. p. tinklai@kbu.lt

Kaunas patvirtino programą priedangų įrengimui daugiabučiuose

Papildomi avariniai išėjimai, ventiliacijos, apšvietimo ir vandens tiekimo sistemų įrengimas, instaliacijos sutvarkymas su galimybe pajungti autonominį elektros tiekimą, pastato konstrukcijų stiprinimas. Tokias priemones Kaunas numatęs finansuoti gyventojams pagal naujai patvirtintą Priedangų įrengimo daugiabučiuose namuose programą. Jos tikslas – užtikrinti kauniečiams saugias patalpas gyvenamojoje aplinkoje. Sulaukus vieningo miesto tarybos pritarimo, savivaldybė jau šiemet skirs lėšas naujoms priedangoms įrengti.

Investicija į civilinę saugą
„Daugiabučiuose gyvena didžioji dalis kauniečių, todėl priedangų įrengimas juose yra būtinas. Esame iš arti susipažinę, kaip turimus resursus išnaudoja Lenkija, Suomija, miestai partneriai Ukrainoje. Jų žinias bei patirtis pasitelkėme ir ruošdami šią iniciatyvą. Tai žingsnis link geresnės savivaldybės gyventojų parengties ekstremalioms situacijoms ir būdas pagerinti miesto bendruomenės saugumą“, – pasakojo Kauno savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis.

Priedangų daugiabučiuose programos tikslas – skatinti kauniečius įsirengti saugias erdves savo namuose su papildomu miesto finansavimu. Taip senos statybos namai bus įveiklinti ir pritaikyti galimiems civilinės saugos poreikiams.

Šiuo metu Kaune yra 287 priedangos, kurios galėtų suteikti trumpalaikę apsaugą maždaug trečdaliui gyventojų. Miesto skaičiavimais, iš 304 tūkst. nuolatinių savivaldybės gyventojų maždaug 74 proc. kauniečių gyvena daugiabučiuose.

Naująją programą antradienį svarstę miesto tarybos nariai vienbalsiai pritarė tokiam sprendimui. Atitinkamai bus koreguojamas miesto strateginis planas ir atlikti reikiami biudžeto pakeitimai, numatant skirti lėšas šiai iniciatyviai jau šiemet.

Padengs daugumą kaštų
Programoje numatytas finansavimas gali siekti iki 100 proc. daugiabučio namo laikančiųjų konstrukcijų ar projekto ekspertizės kaštų, taip pat lėšos skiriamos statybos techninei priežiūrai bei realiems priedangų įrengimo darbams.

Į paramą pretenduoti galės trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas. Daugiabutyje gali būti ir negyvenamųjų patalpų – prekybos, administracinių, viešojo maitinimo ir kitų. Iš gyventojų gautas paraiškas nagrinės specialiai tam sudaryta darbo grupė.

Kauniečiai su miesto prisidėjimu daugiabučiuose galės įsirengti papildomus avarinius išėjimus iš priedangų, sustiprinti ar pagal poreikį naujai pastatyti jų apsaugines konstrukcijas. Taip pat finansavimas apims geriamojo vandens tiekimo, saugojimo ir nuotekų šalinimo, oro filtravimo sistemų bei avarinio apšvietimo įrengimą. Tuo pačiu galės būti sutvarkyta elektros instaliacija su galimybe pajungti autonominį energijos tiekimo šaltinį.

Savarankiška miesto iniciatyva
Atnaujintame LR Aplinkos ministerijos Statybos techniniame reglamente (STR) apibrėžti aiškūs reikalavimai priedangų, kolektyvinių apsaugos statinių įrengimui naujuose objektuose. Jie bus pritaikyti jau statomuose ir naujai projektuojamuose pastatuose Kaune: „Mokslo salos“ muziejuje, Lengvosios atletikos manieže ir kitur.

Nors valstybė iki šiol nėra nustačiusi privalomų reikalavimų dėl priedangų įrengimo senos statybos namuose, Kaunas siekia tinkamas jų erdves maksimaliai priartinti prie STR reikalavimų. Naujoji Priedangų įrengimo daugiabučiuose namuose programa parengta vadovaujantis šiuo dokumentu. Tokios iniciatyvos Kauno miestas savarankiškai ėmėsi pirmasis šalyje.

Priedanga laikomas statinys, patalpa, inžinerinis įrenginys ar kitas objektas, kuriame gyventojai trumpą laiko tarpą išvengtų grėsmių gyvybei ar sveikatai oro pavojaus atveju, apsisaugotų nuo netiesioginio apšaudymo, kitų rizikų karinės agresijos metu: atakų iš orlaivių, raketų, artilerijos ugnies sukeltų sprogimo smūgio bangų, skeveldrų, nuolaužų ar atsitiktinių kulkų.

Kauno mieste patvirtintų priedangų sąrašas skelbiamas svetainėje Kaunas.lt, polapyje „Civilinė sauga“.

Aktualu norintiems įstiklinti balkoną

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija primena, kad norint įstiklinti balkoną ar lodžiją yra svarbu laikytis laikytis nustatytų reikalavimų.

Taigi žinotina, jog statybą leidžiančio dokumento (SLD) privalomumas nustatomas pagal statinio kategoriją, statybos rūšį, statinio paskirtį bei teritoriją, kurioje yra žemės sklypas. Statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (12 punkte) detalizuojama, jog statinio paprastojo remonto tikslas yra atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. Į šią statybos rūšį patenka visi statybos darbai, nenurodyti VI ir VII skyriuose, tarp jų: balkonų, lodžijų įstiklinimas, fasado elementų pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų; architektūros detalių pakeitimas; kiti statybos darbai (jų tarpe apdailos darbai), atliekami nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų.

Pažymėtina ir tai, kad pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos) yra pastato bendrojo naudojimo objektai.

Todėl sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Atvejai, kai privalomas SLD statinio paprastajam remontui, nurodyti Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 4 punkte. Atkreiptinas dėmesys, jog Statybos įstaymo 24 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad statinio projektas turi būti parengtas, kai privaloma gauti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytus SLD. Kas yra laikoma pastato išvaizdos keitimu, nurodyta STR 1.05.01:2017 3 priedo 5 punkte (tarp jų ir balkonų, lodžijų įstiklinimas). Apibendrinant teigtina, kad jeigu yra atliekamas paprastasis remontas keičiant neypatingos ar ypatingos kategorijos daugiabučio namo išvaizdą, kaip nurodyta STR 1.05.01:2017 3 priedo 5 punkte, t. y. įstiklinama lodžija ir pastatas yra bent vienoje iš Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei STR 1.05.01:2017 3 priedo 4 punkte nurodytoje teritorijoje, privalomas SLD. Jei planuojama įstiklinti vienbučio ar dvibučio gyvenamojo namo lodžiją, ar daugiabučio gyvenamojo namo lodžiją kitoje teritorijoje, nei nurodyta Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei STR 1.05.01:2017 3 priedo 4 punkte nurodytoje teritorijoje, tuomet SLD nėra privalomas. Dėl projekto parengimo reikia kreiptis į projektavimo įmonę, o dėl SLD išdavimo į savivaldybės administraciją, pagal statinio vietą. 

Racionalūs sprendimai išsklaido renovacijos baimes

Ne paslaptis, jog daugelyje Kauno daugiabučių šildymo sistemos dar nėra renovuotos. Todėl energija pleškinama ne atsižvelgiant į realią lauko temperatūrą, o rankinio reguliavimo būdu. Tai tuština gyventojų pinigines ne tik žiemą, bet ir pavasarį.

Pateko tarp aktyviausių

Pagal šalies vyriausybės patvirtintą planą, per kelis artimiausius metus visi daugiabučių šilumos punktai turės būti automatizuoti. Pernai šilumos punktų atnaujinimui daugiabučių gyventojai turėjo puikią galimybę gauti net iki 80 proc. finansavimo. Kodėl apie tai žinojo toli gražu ne visi, o pasinaudojo – tik nedaugelis?

Bendrovė „Kauno butų ūkis“, gavusi gyventojų pritarimą, pernai pateikė daugiausia Kaune – vienuolika paraiškų daugiabučių namų šildymo sistemų modernizavimo išlaidų kompensavimui. Lietuvoje bendrai buvo patvirtinta apie šimtas paraiškų, tad KBŪ įmonės indėlis sudarė ženklią dalį.

Tarp didžiausią valstybės finansavimą gavusių namų buvo ir tokių, kurie parama pasinaudojo maksimaliai. Juose buvo keičiamas ne tik šilumos punktas, bet ir visi vamzdynai, radiatoriai, sumontuoti nauji apskaitos prietaisai bei atliktas balansavimas. Tokiu būdu buvo įdiegta visiškai nauja šildymo sistema, leidžianti kiekvienam butui turėti savo individualią šilumos suvartojimo apskaitą.

Skatina taupyti

Dideliuose daugiabučiuose namuose priimti daugumos sprendimą visos šildymo sistemos modernizavimui yra gana sudėtinga, kadangi darbus tektų atlikti ir butų viduje, pavyzdžiui, keičiant radiatorius bei vamzdynus. Didžiojoje dalyje pateiktų paraiškų buvo numatoma modernizuoti šilumos punktą bei atlikti šildymo sistemos balansavimą.

„Daugiabučiuose namuose itin dažnai pasitaikanti problema – nesubalansuota šildymo sistema. Kraštiniuose, kampiniuose butuose gyventojams šilumos būna per mažai. Tuo tarpu vidinių butų savininkai skundžiasi per didele šiluma bei piktinasi, jog šilumos energija netaupoma. Taip yra todėl, kad visiems butams paduodamas vienodos temperatūros termofikatas, tačiau kraštiniai butai dėl išorinių sienų praranda daugiau šilumos. Subalansavus sistemą, šiluma paskirstoma taip, kad visi galėtų gyventi jaukiai ir komfortiškai, o tai padeda sutaupyti neeikvojant šilumos energijos “, – pasakojo „Kauno butų ūkio“ generalinis direktorius Marijus Zaborskas.

Skaičiuojama, kad automatizavus šilumos punktą bei atlikus sistemos balansavimą galima sutaupyti apie 15 proc. energijos. Be to, sumontuojama nauja įranga, kurios, skirtingai nei senosios, nebereikės keisti bent dešimtmetį.

„Per keletą artimiausių metų visuose daugiabučiuose turės būti įdiegti automatizuoti šilumos punktai, tad, nepasinaudojus valstybės skiriama parama, ateityje šildymo sistemos atnaujinimą gyventojams tektų atlikti savo pačių lėšomis. Atsakingai vykdydami veiklą, jaučiame pareigą informuoti savo prižiūrimų daugiabučių gyventojus apie galimybę pasinaudoti valstybės parama bei sutaupyti nemažą dalį išlaidų“, – vardino M. Zaborskas.

Rūpi ne tik nauda

Šiemet KBŪ taip pat seka naujienas dėl naujų renovacijos skatinimo programų, ir neabejoja, kad savo klientams galės vieniems pirmųjų pasiūlyti galimybę gauti ženklią kompensaciją. Kodėl svarbu būti tarp pirmųjų? Todėl, kad paraiškų kiekis visoje šalyje būna didžiulis, o valstybės paramos užtenka tik daliai jų.

Daugiabučių namų bendrijoms dažnai būna sudėtinga operatyviai susekti visas naujoves, įsigilinti į paramos gavimo taisyklių subtilybes, vykdyti viešuosius pirkimus, kontroliuoti rangovų vykdomų darbų kokybę bei atsiskaityti už įgyvendintą projektą. Tuo tarpu KBŪ specialistai su renovavimo programomis dirba jau daugelį metų, todėl gali operatyviai surinkti bei parengti visus būtinus dokumentus, o svarbiausia – kokybiškai įgyvendinti visą projektą.

Kauno butų ūkis yra Kauno miesto savivaldybei priklausanti įmonė, todėl tiesiogiai suinteresuota, kad miesto ūkis modernėtų, jo priežiūra pigtų, tad renovacijos rūpesčių įmonė nesibaido.

Išsklaido mitus

M. Zaborskas pastebi, jog daugiabučiuose namuose daugėja aktyvių gyventojų, todėl administratoriui tampa lengviau įtikinti žmones pasiryžti namo ar jo inžinerinių sistemų atnaujinimui. Į „Kauno butų ūkį“ interesantai kreipiasi žinodami, kad čia sulauks profesionalios konsultacijos ir patarimų dėl jiems rūpimų klausimų.

Kalbant apie daugiabučių atnaujinimą, žmonės dažnai turi nemažai klausimų bei klaidingų įsitikinimų. Susirinkimų bei diskusijų su gyventojais metu KBŪ specialistai išsamiai atsako į visus aktualius bei rūpimus klausimus. Prieš vykdant gyventojų apklausą, jiems visada pateikiama išsami informacija, pateikiamos numatomų darbų sąmatos bei paskaičiuojama, kokią dalį išlaidų kompensuotų valstybė, kiek tektų prisidėti nuosavomis lėšomis bei kokį išsimokėjimo terminą taiko administratorius, suteikdamas gyventojams galimybę už atliktus darbus mokėti dalimis.

Gyventojai, norėdami gauti daugiau informacijos apie valstybės finansuojamas priemones, namo atnaujinimą bei remonto darbus, gali drąsiai kreiptis į „Kauno butų ūkio“ įmonę. Įmonės atstovai ragina kreiptis ir bendrijas bei jų pirmininkus, nes yra tikri, jog galės jiems profesionaliai padėti įgyvendinti daugiabučių namų atnaujinimo bei remonto projektus.