Daugiabučių modernizavimas – sprendimas, kuris ilgainiui reikšmingai keičia gyvenimo kokybę. Tačiau dažnai tik po renovacijos gyventojai įvertina, kokių veiksmų ar sprendimų būtų galėję imtis dar prieš pradedant procesą. Kauniečių patirtys rodo, kad didžiausi apgailestavimai dažniausiai kyla ne dėl pačios renovacijos, o dėl nepakankamo pasiruošimo ir delsimo.
Šios pamokos gali tapti vertingu orientyru bendruomenėms, kurios dar tik svarsto renovacijos galimybę.
Sprendimo atidėliojimas kainuoja brangiau nei atrodo
Viena dažniausių klaidų – ilgas delsimas priimti sprendimą modernizuoti daugiabutį. Gyventojai dažnai tikisi, kad situacija savaime pagerės, tačiau realybėje tai reiškia augančias šildymo sąskaitas, blogėjančią pastato būklę ir mažėjantį komfortą.
Patirtis rodo, kad sprendimą atidėjus keleriems metams, renovacijos nauda tiesiog „nusikelia“, o per tą laiką patiriamos papildomos išlaidos ir nepatogumai.
Per mažai dėmesio skiriama informacijai ir konsultacijoms
Dar viena dažna pamoka – informacijos trūkumas prieš priimant sprendimą. Gyventojai neretai remiasi nuogirdomis ar pavienėmis nepatikrintomis istorijomis, užuot pasinaudoję specialistų konsultacijomis.
Iš anksto išsiaiškinus finansavimo galimybes, renovacijos eigą, darbų trukmę ir realią naudą, sprendimas tampa kur kas aiškesnis ir labiau pagrįstas.
Bendruomenės dialogo svarba dažnai įvertinama per vėlai
Renovacija – kolektyvinis sprendimas, todėl labai svarbus gyventojų tarpusavio bendravimas. Dažna klaida – nepakankamas dėmesys vidinei komunikacijai, kai ne visi klausimai aptariami laiku, o nuomonės lieka neišsakytos.
Patirtis rodo, kad atviras dialogas ir aiškūs susitarimai padeda išvengti įtampos, nesusipratimų ir leidžia visai bendruomenei jaustis proceso dalimi.
Asmeninis pasiruošimas palengvina visą procesą
Renovacijos metu neišvengiami laikini nepatogumai, todėl svarbu pasiruošti ne tik finansiškai, bet ir psichologiškai. Tie gyventojai, kurie iš anksto supranta, kad modernizacija yra procesas, o ne momentinis pokytis, jį išgyvena kur kas ramiau.
Aiškūs lūkesčiai ir realus požiūris padeda lengviau priimti laikinus nepatogumus, kurie vėliau atsiperka ilgalaike nauda.
Dėmesys trumpalaikėms išlaidoms užgožia ilgalaikę naudą
Dažnai prieš renovaciją didžiausias dėmesys skiriamas pradinei investicijai, tačiau po modernizacijos gyventojai aiškiai pamato ilgalaikius privalumus: mažesnes ir stabilesnes šildymo sąskaitas, didesnį komfortą, estetiškesnę aplinką ir išaugusią būsto vertę.
Neįvertinus šių aspektų iš anksto, sprendimas renovuoti gali atrodyti sudėtingesnis nei yra iš tikrųjų.
Patirtys, kurios padeda apsispręsti
Renovuotų daugiabučių gyventojų patirtys rodo, kad didžiausi apgailestavimai yra susiję su sprendimų atidėliojimu, informacijos stoka ir nepakankamu pasiruošimu. Tie, kurie jau gyvena modernizuotuose namuose, dažniausiai sutaria – tinkamai pasiruošus ir pasinaudojus specialistų pagalba, renovacija tampa aiškiu ir naudingu žingsniu.
Kauno būsto modernizavimo agentūra (KBMA) kviečia gyventojus domėtis, klausti ir įvertinti renovacijos galimybes laiku tam, kad sprendimas būtų užtikrintas, o ateityje netektų dėl nieko gailėtis.
Šaltinis: Kauno būsto modernizavimo agentūra
Pastaraisiais metais Lietuvoje vis dažniau diskutuojama apie visuomenės pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir gyventojų apsaugos infrastruktūros plėtrą. Viena svarbiausių šių diskusijų temų – priedangos daugiabučiuose. Šalyje yra tūkstančiai pastatų, kuriuose dar sovietmečiu įrengtos požeminės patalpos. Šios patalpos šiandien gali įgyti visiškai naują funkciją – tapti gyventojų saugumo garantu nelaimės ar karo grėsmės atveju. Vis dėlto praktiniai klausimai dažnai kelia sumaištį: kokie reikalavimai galioja priedangoms, ar esamas rūsys gali būti tinkamas, kiek tai kainuoja, nuo ko apskritai pradėti?
Į visus šiuos klausimus buvo atsakyta Kauno būsto modernizavimo agentūros seminare „Daugiabučių modernizavimas: praktiniai patarimai bendruomenių atstovams“. KBMA statybų inžinierius Kęstutis Pažereckas susirinkusiesiems paprastai pristatė pagrindines gaires, kurios išties gali padėti daugiabučių bendrijoms ir administratoriams suprasti, kokius žingsnius būtina žengti, norint pritaikyti patalpas pagal nustatytus saugumo standartus.
Kas yra priedanga?
Priedanga – tai kolektyvinės apsaugos statinio tipas, skirtas žmonių apsaugai karo, ekstremaliųjų situacijų ar nelaimių metu. Daugelis sovietmečiu statytų daugiabučių turi rūsius ar kitus požeminius plotus, kurie tinkamai pritaikius gali tapti priedangomis.
„Gyventojų saugumas pirmiausia priklauso nuo pasirengimo. Didelė dalis daugiabučių jau turi potencialą – belieka teisingai suprojektuoti ir įgyvendinti reikalavimus“, – teigė KBMA statybų inžinierius Kęstutis Pažereckas.
Anot jo, priedangos gelbsti ne tik karo, tačiau ir stichinių nelaimių atveju.
„Būtina žinoti ir tai, kad Kauno savivaldybė kompensuoja iki 100 proc. išlaidų priedangos pasiruošimui ir įrengimui“, – teigė specialistas.
Svarbiausias informacijos šaltinis – oficiali savivaldybės programa
K. Pažereckas susirinkusiesiems aiškino, kad Kauno miesto savivaldybės priedangų įrengimo daugiabučiuose programa šiuo metu yra pagrindinis dokumentas, nuo kurio turėtų pradėti visi, siekiantys gauti finansavimą.
„Šioje programoje susisteminta informacija iš STR reikalavimų, higienos normų, LR įstatymų ir nutarimų, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento nuostatų. Savivaldybės parengta medžiaga sutaupo begalę laiko ir padeda suprasti, kokių konkrečių žingsnių reikia imtis. Visi reikalavimai surinkti vienoje vietoje“, – sakė inžinierius.
Vis tik jis pabrėžė, kad reglamentavimas yra aiškus, tačiau gana platus. Todėl rekomenduojama iš anksto pasitikrinti, ar konkrečios patalpos iš viso gali būti pritaikomos priedangos įrengimui.
„Svarbiausia – tinkamai įvertinti patalpas ir teisingai suplanuoti darbus. Ne visada reikia didelių investicijų, tačiau būtinas profesionalus projektavimas“, – pridūrė jis.
Anot jo, net ir paprastas daugiabučio rūsys gali tapti priedanga, jei atlikus projektą jame įgyvendinami reikiami pakeitimai.
Eksperto rekomendacijos daugiabučių bendrijoms ir administratoriams
Pradedant priedangos įrengimo procesą, ekspertas seminaro dalyviams rekomendavo pirmiausia įvertinti esamas patalpas – apžiūrėti rūsį ar kitus požeminius plotus ir nustatyti, kokios jų pritaikymo galimybės. Tuomet svarbu kreiptis į Savivaldybės Civilinės saugos skyrių ir gauti patvirtinimą, kad rūsys ar jo dalis yra tinkami priedangos įrengimui ir finansavimui, o tada kreiptis pas projektuotojus. Jis taip pat ragino nuolat sekti savivaldybių pateikiamą informaciją bei programų terminus, nes tai leidžia pasinaudoti finansavimo galimybėmis ir išvengti delsimo.
„Ne mažiau svarbi ir komunikacija su gyventojais – bendrijos turi suprantamai paaiškinti, kodėl priedanga svarbi ir kokių investicijų reikės. Renkantis rangovus ar projektuotojus akcentuojama, kad darbai turi būti patikėti tik kvalifikuotiems specialistams. Ką matau praktikoje – daugiabučių bendrijos labai skirtingai įsivaizduoja, kas yra priedanga. Profesionalus vertinimas ir aiškus projektas padeda išvengti klaidų bei užtikrina saugumą“, – sakė statybų inžinierius Kęstutis Pažereckas.
Anot jo, priedangos įrengimas daugiabučiuose nėra tik formalumas – tai reali galimybė sustiprinti gyventojų saugumą.
Gyvenimas daugiabutyje reiškia ne tik individualią atsakomybę už savo butą, bet ir pareigą rūpintis bendromis namo erdvėmis bei kitų gyventojų saugumu. Net ir nedideli neapdairūs veiksmai gali sukelti rimtų pasekmių, todėl svarbu nuolat atkreipti dėmesį į saugumo klausimus ir laikytis nustatytų taisyklių.
Priešgaisrinė sauga bendrosiose patalpose
Vienas svarbiausių saugumo aspektų daugiabutyje – gaisrų prevencija. Laiptinės, koridoriai, rūsiai ir kitos bendrojo naudojimo patalpos turi būti nuolat laisvos ir tvarkingos. Jose draudžiama laikyti baldus, dviračius, vežimėlius ar kitus daiktus, nes jie gali trukdyti evakuacijai gaisro ar kitos nelaimės atveju. Užstatyti praėjimai ne tik pažeidžia teisės aktus, bet ir kelia tiesioginį pavojų gyvybei.
Svarbu, kad bendrosiose patalpose esanti priešgaisrinė įranga būtų tvarkinga ir lengvai pasiekiama. Pastebėjus pažeistus gesintuvus, užblokuotus evakuacinius išėjimus ar kitus saugumo trūkumus, būtina nedelsiant informuoti namo administratorių. Taip pat primename, kad kiekviename bute privalo būti įrengtas veikiantis dūmų detektorius, kuris gali laiku perspėti apie pavojų ir išgelbėti gyvybes.
Laiptinių ir bendrųjų erdvių saugumas
Tvarkingos ir apšviestos laiptinės prisideda prie visų gyventojų saugumo. Netinkamas apšvietimas didina traumų riziką, ypač tamsiuoju paros metu. Laiptinių durys turi būti tvarkingos, užsidarančios ir užtikrinančios, kad į pastatą nepatektų pašaliniai asmenys, tačiau kartu jos neturi trukdyti patekimui avarinėms tarnyboms.
Gyventojai raginami būti budrūs ir pastebėjus neaiškius ar įtartinus asmenis bendrosiose patalpose, apie tai informuoti atsakingas tarnybas ar administratorių. Bendras dėmesingumas padeda užkirsti kelią vagystėms, vandalizmui ir kitoms nemalonioms situacijoms.
Elektros ir dujų naudojimo sauga
Daugiabučiuose dažnai kyla pavojus dėl netinkamai naudojamų elektros prietaisų ar savavališkų instaliacijos pakeitimų. Gyventojams rekomenduojama neperkrauti elektros tinklų, nenaudoti pažeistų prailgintuvų ir nepalikti įjungtų elektros prietaisų be priežiūros. Bet kokie elektros ar dujų instaliacijos darbai turi būti atliekami tik kvalifikuotų specialistų.
Pastebėjus dujų kvapą ar elektros instaliacijos gedimus, būtina nedelsiant imtis veiksmų – vėdinti patalpas, nenaudoti atviros ugnies ir kviesti avarines tarnybas. Tokiose situacijose delsti negalima, nes pavojus kyla ne tik vienam butui, bet ir visam namui.
Fejerverkai – padidinta rizika šventiniu laikotarpiu
Artėjant Naujųjų metų šventei, ypač svarbu atkreipti dėmesį į fejerverkų naudojimo saugumą. Nors fejerverkai daugeliui siejasi su šventine nuotaika, netinkamai naudojami jie gali sukelti gaisrus, sužalojimus ar apgadinti pastatą.
Primename, kad fejerverkus griežtai draudžiama leisti iš balkonų, pro langus ar kitose tam nepritaikytose vietose. Karštos kibirkštys ar nukritę fejerverkų elementai gali uždegti balkonuose laikomus daiktus, užuolaidas ar net patekti į kaimynų butus. Taip pat būtina laikytis teisės aktuose nustatyto laiko, kada leidžiama naudoti pirotechnikos gaminius, ir pasirinkti tik sertifikuotus, saugius gaminius.
Gyventojai raginami būti atsakingi ir galvoti ne tik apie savo pramogą, bet ir apie kaimynų saugumą bei ramybę. Net vienas neatsargus veiksmas gali turėti rimtų pasekmių visam daugiabučiui.
Ką daryti pastebėjus pavojingą situaciją
Pastebėjus bet kokią situaciją, galinčią kelti pavojų gyventojų saugumui, svarbu nelikti abejingiems. Apie pastebėtus trūkumus ar pažeidimus reikėtų pranešti namo administratoriui. Jei kyla tiesioginė grėsmė gyvybei ar turtui, būtina nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos numeriu.
Bendruomenės vaidmuo užtikrinant saugumą
Saugus daugiabutis prasideda nuo pačių gyventojų. Kuo daugiau dėmesio skiriama bendrai aplinkai, taisyklių laikymuisi ir tarpusavio pagarbai, tuo mažesnė nelaimių rizika. Atsakingas elgesys, pastabumas ir bendradarbiavimas padeda sukurti saugią ir ramią gyvenamąją aplinką visiems namo gyventojams.
Triukšmaujantys, šiukšlinantys ar bendrųjų taisyklių nesilaikantys kaimynai – viena dažniausių problemų daugiabučiuose. Gyventojai tokiose situacijose dažnai kreipiasi į pastato administratorių, tikėdamiesi greito sprendimo, tačiau svarbu suprasti, kokias galimybes administratorius turi ir kokie veiksmai iš tiesų yra veiksmingi.
Kodėl administratorius ne visada gali padėti?
Pastato administratorius yra atsakingas už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, techninę būklę, darbų organizavimą ir dokumentaciją. Tačiau gyventojų tarpusavio elgesys, triukšmas, netvarka ar taisyklių nesilaikymas butuose nėra tiesioginė administratoriaus kompetencija.
Administratorius neturi teisės:
Dėl šių priežasčių administratoriaus galimybės tokiose situacijose yra labai ribotos.
Atliekų kaupimas butuose ir kenkėjų problema
Viena sudėtingiausių situacijų – kai gyventojai savo butuose kaupia buitines ar kitas atliekas. Ilgainiui tai gali sukelti nemalonius kvapus, pritraukti kenkėjus, sukelti sanitarines problemas ar net kelti grėsmę pastato konstrukcijoms bei gaisrinei saugai.
Svarbu suprasti, kad net ir tokiais atvejais administratorius neturi teisės savavališkai patekti į butą ar įpareigoti gyventojo išvalyti patalpas. Net jei problemos pasekmės jaučiasi visame name, administratoriaus veiksmai yra griežtai ribojami teisės aktais.
Administratorius gali:
Tačiau sprendimų priėmimas ir priverstinės priemonės nepriklauso administratoriaus kompetencijai.
Kada reikia kreiptis į atsakingas institucijas?
Jeigu dėl atliekų kaupimo bute atsiranda kenkėjų, sklinda stiprūs kvapai ar kyla grėsmė sveikatai, gyventojams rekomenduojama kreiptis į:
Šios institucijos turi teisę atlikti patikrinimus, įvertinti situaciją ir taikyti teisės aktuose numatytas priemones.
Ką gali padaryti pats gyventojas?
Pirmasis žingsnis dažnai yra ramus ir pagarbus pokalbis su kaimynu. Kartais problema kyla ne iš piktos valios, o dėl socialinių ar sveikatos priežasčių. Tačiau jei situacija kartojasi ar blogėja, verta fiksuoti požymius – kvapus, kenkėjus, nuolatinę netvarką – ir apie tai pranešti atsakingoms institucijoms.
Taip pat svarbu informuoti administratorių, kad jis būtų informuotas apie situaciją ir galėtų reaguoti savo kompetencijos ribose, pavyzdžiui, organizuoti bendrųjų patalpų dezinfekciją, jei to prireiktų.
Tokio pobūdžio problemos dažnai reikalauja ne tik institucinių sprendimų, bet ir bendruomeninio požiūrio. Aktyvi gyventojų pozicija, tarpusavio bendravimas ir bendrų taisyklių laikymasis padeda laiku pastebėti problemas ir jas spręsti dar ankstyvoje stadijoje.
Administratorius gali padėti informuoti gyventojus, organizuoti bendrą komunikaciją ar teikti rekomendacijas, tačiau ilgalaikiai sprendimai priklauso nuo pačių gyventojų sąmoningumo ir bendradarbiavimo.
Susidūrus su kaimynais, kurie triukšmauja, šiukšlina ar savo elgesiu kelia sanitarinių problemų, svarbu suprasti atsakomybės ribas. Pastato administratorius nėra kontrolės ar baudžiamoji institucija ir negali spręsti visų konfliktų. Tinkamas reagavimas, atsakingų institucijų įtraukimas ir gyventojų bendradarbiavimas yra veiksmingiausias kelias siekiant tvarkos ir saugios gyvenamosios aplinkos.
Vykdydami daugiabučių namų techninę priežiūrą namus apžiūrime išties dažnai, tačiau neišvengiamai pasitaiko situacijų, kuomet į objektą išskuba Kauno butų ūkio avarinė tarnyba. Dažniausiai avarinė tarnyba reikalinga įvykus avarijai šalto vandens ar buitinių nuotekų tinkluose, bendro naudojimo elektros tinkluose. Tačiau taip pat pasitaiko atvejų, kuomet būtina pašalinti pavojingus bei galinčius nukristi daugiabučio namo fasado, balkonų elementus ar netinkamai prie namo pritvirtintas antenas. (daugiau…)
Padidėjusi drėgmė yra viena dažniausiai pasitaikančių problemų senos statybos daugiabučiuose, ypač blokiniuose ir mūriniuose namuose. Daugelis gyventojų pastebi, kad šaltuoju metų laiku ant langų kaupiasi kondensatas, kampuose atsiranda tamsių dėmių, o butuose ima jaustis sunkus, drėgmės pritvinkęs oras. Šios problemos neatsiranda savaime – jas lemia tiek pačios pastato konstrukcijos, tiek gyvenimo būdas, tiek ilgainiui suprastėjęs pastato techninis stovis.
Vienas svarbiausių veiksnių, skatinančių drėgmės kaupimąsi, yra nepakankama arba neveikianti natūrali ventiliacija. Daugelyje senų daugiabučių ji buvo įrengta prieš kelis dešimtmečius, tačiau laikui bėgant ventiliacijos kanalai gali būti užsikimšę, užstatyti arba tiesiog prarasti pirminį efektyvumą. Šiuolaikiniai sandarūs plastikiniai langai, jei jie nepapildyti orlaidėmis, taip pat apsunkina oro judėjimą ir nebeleidžia drėgmei pasišalinti natūraliai. Dėl to garai, susidarę gaminant maistą, maudantis, skalbiant ar tiesiog kvėpuojant, lieka patalpose ir nusėda ant šaltesnių paviršių.
Ne mažiau svarbios ir pastato konstrukcijų būklės problemos. Laikui bėgant atsiradę sienų įtrūkimai, susidėvėjusios blokų siūlės, pažeistas fasado tinkas ar nesandarūs stogo mazgai gali tapti papildomu drėgmės patekimo keliu. Šaltos, prastai apšiltintos sienos ypač linkusios traukti drėgmę, todėl jose greičiau susidaro kondensatas. Tokios sąlygos sudaro idealias prielaidas atsirasti pelėsiui – vienai iš nemaloniausių drėgmės pasekmių, kuri gali kenkti ne tik būsto apdailai, bet ir gyventojų sveikatai.
Pelėsis dažniausiai pastebimas kampuose, ties langais, už baldų ar kitose mažiau vėdinamose vietose. Jis plinta tykiai, o pašalinti jį sudėtinga, jei nepašalinamos pačios drėgmės priežastys. Be nepatrauklios išvaizdos ir nemalonaus kvapo, pelėsis gali sukelti alergines reakcijas, kvėpavimo takų sudirgimus bei kitus sveikatos sutrikimus. Drėgnos sienos taip pat blogiau sulaiko šilumą, todėl šildymo sąnaudos tampa didesnės, o gyventojai jaučia diskomfortą net ir esant pakankamai aukštai vidaus temperatūrai.
Siekiant išvengti šių problemų, itin svarbu palaikyti tinkamą oro cirkuliaciją. Reguliarus trumpalaikis, bet intensyvus patalpų vėdinimas leidžia pašalinti perteklinę drėgmę ir gerina vidaus mikroklimatą. Taip pat svarbu stebėti, ar ventiliacijos angos nėra uždarytos ar užstatytos, o jei kyla įtarimų, kad ventiliacija neveikia tinkamai, kreiptis į namą prižiūrintį administratorių. Vėdinimas ypač svarbus maisto gaminimo ir maudymosi metu, taip pat džiovinant skalbinius ar šaltu metų laiku, kai drėgmė linkusi kauptis labiausiai.
Nepaisant visų gyventojų pastangų, kartais drėgmės problemos nesibaigia vien tik vėdinimu, nes tikroji priežastis slypi pastato konstrukcijose. Jei pastebite, kad sienos ar kampai nuolat drėksta, dažai ar tinkas pūsiasi, atsiranda ryškūs pelėsio židiniai, o langų rasojimas nesumažėja net ir reguliariai vėdinant, tai gali būti konstrukcinio nesandarumo arba kitų pastato defektų požymis. Tokiais atvejais rekomenduojama kuo greičiau kreiptis į pastato administratorių. Specialistai gali atlikti konstrukcijų apžiūrą, įvertinti ventiliacijos sistemos būklę ir pasiūlyti sprendimus.
Drėgmės problema senos statybos daugiabučiuose yra dažna, tačiau tinkamai ir laiku reaguojant ją galima suvaldyti. Rūpinimasis tinkama ventiliacija, patalpų priežiūra ir pastato konstrukcijų būklės stebėjimas leidžia išvengti ilgalaikės žalos ir užtikrina sveikesnį mikroklimatą namuose. O kilus klausimams ar įtarimams dėl pastato sandarumo visada verta pasitarti su administratoriumi – tai padeda išvengti didesnių problemų ateityje.
Skydinė daugiabučių modernizacija – šiuo metu viena aktualiausių temų Lietuvos daugiabučių priežiūros ir atnaujinimo sektoriuje. Tačiau modernizavimas skydais daugeliui kelia daugybę klausimų: nuo ko pradėti? Ko tikėtis bei kaip išvengti klaidų? Būtent į šiuos kasdienius klausimus atsakymų ieškota KBMA seminare: „Daugiabučių modernizavimas: praktiniai patarimai bendruomenių atstovams“. Jame doc. dr. Tomas Gečys aiškiai ir praktiškai paaiškino, kas yra ta skydinė modernizacija, bei kodėl ši inovacija ateityje bus taikoma vis dažniau.
Pasitikrinkite, ar šis sprendimas tinka jūsų daugiabučiui
Doc. dr. Tomas Gečys seminaro dalyvius supažindino, kad skydinė modernizacija yra paremta PREFAB (angl. prefabrication“) koncepcija. Tai reiškia, kad visi modernizacijos skydo gamybos, surinkimo ir paruošimo darbai yra atliekami gamykloje, o statybų aikštelėje lieka tik jų sumontavimo etapas.
„Tačiau reikia pabrėžti, kad ne absoliučiai visi pastatai tinka juos modernizuoti skydais. Svarbu, kad pastato aukštis būtų iki 26,5 metrų, o pati daugiabučio konstrukcija būtų surenkama iš gelžbetonio, pastatas būtų plytinis. Taip pat svarbu ir tai, kad aplink pastatą būtų laisvas apėjimas. Geriausia, jei aplink bent 5 metrus nebūtų jokių medžių, krūmų ir panašiai“, – pasakojo ekspertas.
Anot jo, jei planuojama pastatą modernizuoti skydais, svarbu ir tai, kad jo stogas būtų plokščias arba nuolydinis. Pastato pamatų būklė turėtų būti tinkama papildomai apkrovai atlaikyti.
„Pastato techninė būklė turi būti be kritinių konstrukcinių pažeidimų. Svarbu ir tai, kad prie pastato turėtų būti galimybė privažiuoti sunkiasvorei technikai. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad modernizuojant daugiabutį skydais neturėtų tam trukdyti inžinerinės komunikacijos: oro linijos, stulpai ir pan.“, – naudinga informacija dalinosi doc. dr. T. Gečys.
Greičiau, efektyviau, kokybiškiau
Seminare pranešimą skaitęs ekspertas teigė, kad skydinės modernizacijos privalumų – apstu.
„Galiu papasakoti apie techninius privalumus. Vienas didžiausių yra tas, kad tokiu būdu renovuojant pastatą viskas yra atliekama itin tiksliai, mat atliekama tiksli pastato konfigūracija, jį nuskenavus. Svarbu ir tai, kad skydai automatizuotomis linijomis yra gaminami labai greitai“, – pasakojo doc. dr. T. Gečys.
Pasak eksperto, modernizacija skydais padeda išvengti klaidų, mat darbai atliekami gamykloje, todėl montavimo aikštelėje darbų apimtis gerokai sumažėja.
„Skydų montavimo laikas yra trumpas. Didžiulis privalumas ir dizaino lankstumas, galimybė panaudotu įvairias organines ir modernias medžiagas. Pabrėžtina ir tai, kad skydų montavimo metu nereikia pastolių. Tai labai padidina gyventojų komfortą modernizacijos metu“, – pasakojo specialistas.
Anot jo, skydų konstrukcijos degumo klasė – B-s2, d0.
Turite klausimų? Norite daugiau sužinoti apie būsto renovaciją bei Kauno miesto programą „(R)evoliucija“? Kreipkitės: el. paštu: info@kbma.lt arba telefonu: +370 649 48495.
Kauno butų ūkis informuoja, kad lapkričio 26–27 dienomis prognozuojamas stiprus snygis ir lijundra, dėl kurių gali kilti įvairių nepatogumų tiek pėstiesiems, tiek automobilių savininkams, tiek daugianučių gyventojams. Siekiant išvengti galimų incidentų, sugadinto turto ar traumų, kviečiame gyventojus imtis kelių svarbių atsargumo priemonių.
1. Pasirūpinkite automobilių saugumu
Nekelkite automobilio po medžiais. Dėl gausaus šlapio sniego ir vėjo šakos gali lūžti ir apgadinti transporto priemones.
Venkite statyti automobilius po šlaitiniais stogais. Nuo jų gali slinkti ir kristi sniegas.
Jei įmanoma, rinkitės atviras aikšteles, kur nėra tiesioginės grėsmės iš viršaus.
2. Būkite atsargūs pėsčiomis
Einant į laiptines ar laiptus lauke, būkite itin atsargūs – šlapias ir suledėjęs sniegas juos gali paversti labai slidžiais.
3. Laikykitės saugumo prie namų
Nepalikite daiktų, kurie gali būti užversti sniego ar nupūsti vėjo, balkonuose ar bendro naudojimo erdvėse.
Prie įėjimų į laiptines patikrinkite, ar durų kilimėliai neslidūs ir tinkamai pritvirtinti.
4. Bendruomeninis atsakingumas
Esant stipriam snygiui, Kauno butų ūkio komandos dirbs valydamos bendras teritorijas, tačiau gyventojų atsargumas ir supratimas padeda užtikrinti saugumą greičiau ir efektyviau.
Jei pastebite pavojingai pasvirusį medį, pakenktą stogo atbrailą ar kitą riziką keliančią situaciją, kviečiame informuoti administratorių.
Pasirūpinkime savo ir kaimynų saugumu!
Atsakingas pasiruošimas padeda išvengti nenumatytų nemalonumų ir užtikrina, kad žiemos išbandymai praeitų kuo sklandžiau.
Trečdalis (31 proc.) senų daugiabučių gyventojų per pastaruosius metus savo bute ar laiptinėje susidūrė su avariniais įvykiais. Daugiau nei pusė iš jų (57 proc.) po 2 – 3 kartus. Dėl to patirtos išlaidos siekė nuo 50 iki 300 eurų, o kai kuriems teko susimokėti 500 ir daugiau eurų.
Tokias tendencijas atskleidė rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ kartu su Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) atliktas Lietuvos renovuotinų daugiabučių (1993 m. ir senesnės statybos metų) butų savininkų nuomonės tyrimas. Tyrime dalyvavo 1 tūkst. asmenų.
Apklausos dalyviai įvardijo, kad dažniausiai avarijas sukelia vandentiekio ir kanalizacijos problemos (53 proc.), stogo, sienų pratekėjimai (20 proc.), elektros tinklų (19 proc.) ir šildymo sistemos (11 proc.) gedimai.
Gyvenantiems senos statybos daugiabučiuose daugiausiai rūpesčių kelia kanalizacija, vamzdynai ir šilumos izoliacija, šaltis bute. Taip pat minimas nesandarus, nekokybiškas stogas, bloga balkonų būklė, netinkamas vėdinimas, triukšmas, elektros, liftų gedimai, byrantis fasadas, didelė drėgmė, pelėsis. Pažymima, kad namą tenka remontuoti iš savų lėšų, brangiai kainuoja techninė jo priežiūra.
Akivaizdu, kad šios išlaidos bėgant laikui tik didės. Apklaustieji savo daugiabučio namo būklę vertina vidutiniškai – 6,1 balo iš 10 galimų, tačiau mano, kad namo būklė, jei nebus atlikta renovacija, po 10 metų šiek tiek arba žymiai suprastės. Be to, 21 proc. tyrime dalyvavusių gyventojų teigia, kad paskutinį kartą jų daugiabučio namo remontas buvo darytas per pastaruosius 5 metus, 20 proc. – kad nebuvo darytas niekada.
Gyventojų buvo klausiama ir apie tai, ar jų būstuose pakankamai šilta, kokios yra šildymo sąskaitos. 15 proc. apklaustųjų teigia, kad jų bute žiemą temperatūra nėra pakankama. Vyraujanti išlaidų už šildymą šildymo sezono metu suma namų ūkiui svyruoja nuo 51 iki 150 Eur, 16 proc. sumoka 51-70 Eur, 28 proc. – 71-100 Eur, 25 proc.– 101-150 Eur. Didesnes sumas nei 150 Eur įvardijo 13 proc. tyrimo dalyvių.
Taip pat domėtasi, ar senų daugiabučių gyventojai dalyvautų jų atnaujinime esant palankioms aplinkybėms. Teigiamai atsakė 34 proc. Daugiabučio atnaujinime, jei valstybės paramos iš viso nebūtų, dalyvautų kiek daugiau nei trečdalis (34 proc.) gyventojų, jei parama siektų 20 proc., renovaciją rinktųsi 60 proc.
Šaltinis: www.apva.lt
Papildomi avariniai išėjimai, apšvietimo ir elektros tiekimo sistemos, konstrukcijų stiprinimas – tokie darbai jau atlikti keliuose Kauno daugiabučiuose. Darbai finansuoti ir įgyvendinti per miesto Priedangų įrengimo daugiabučiuose namuose programą. Antradienį Kauno taryba pritarė naujų projektų finansavimui, taip investuojant į gyventojų saugumą ir civilinės saugos infrastruktūros stiprinimą.
Kaunas – pirmasis Lietuvos miestas, savarankiškai pradėjęs finansuoti priedangų įrengimą senos statybos daugiabučiuose. Tai reali miesto investicija į saugesnę namų aplinką, kurioje gyvena diduma kauniečių.
„Civilinė sauga prasideda nuo savęs: gyventojas turi būtiniausias atsargas, žino, kaip elgtis skirtingų pavojų metu, kur ieškoti informacijos. Toks sąmoningumas padeda išvengti chaoso, leidžia visai bendruomenei veikti koordinuotai.
Kaunas, įgyvendindamas Priedangų įrengimo daugiabučiuose namuose programą, siekia sustiprinti miesto pasirengimą ekstremalioms situacijoms ir padėti gyventojams saugiau jaustis savo namuose,“ – kalbėjo Kauno vicemeras Andrius Palionis.
Pasak jo, šiuo metu itin svarbu, kad patys gyventojai būtų aktyvesni planuojant ir kartu su miesto pagalba įsirengiant saugias erdves, kurios prireikus galėtų tapti patikimomis priedangomis ekstremalių situacijų metu.
2024-ųjų gruodį savivaldybė sulaukė penkių paraiškų iš kauniečių, bendrai nutarusių savo daugiabučių rūsius pritaikyti priedangos funkcijai. Programos atrankos grupė finansavimą skyrė trims – Kovo 11-osios ir Aukštaičių gatvėse bei Baltų prospekte – daugiabučiams, prioritetą skiriant paraiškoms, kuriose numatyti papildomų avarinių išėjimų įrengimas ar esamų konstrukcijų stiprinimas.
Bendrą šių projektų vertė – daugiau 23 tūkst. Eur. Darbai Kovo 11-osios g. daugiabutyje jau užbaigti, kituose dviejuose objektuose – artėja pabaigos link.
Antradienio tarybos posėdyje patvirtintas miesto finansavimas dar trijų daugiabučių administratorių pateiktoms paraiškoms: Prancūzų, Naujakurių ir Pagėgių gatvėse. Čia planuojama įrengti papildomus avarinius išėjimus, apšvietimo sistemas bei autonominio elektros tiekimo prijungimo sprendimus.
Kasmet Priedangų įrengimo daugiabučiuose namuose programai iš Kauno miesto biudžeto skiriama po 100 tūkst. eurų. Konkreti suma vienam projektui nėra nustatoma – finansavimas gali siekti iki 100 proc. visų išlaidų, įskaitant projektavimo, ekspertizės, techninės priežiūros ir realių priedangų įrengimo darbų kaštus.
Savivaldybė finansuoja darbus, susijusius su konstrukcijų stiprinimu, avarinių išėjimų įrengimu, elektros instaliacijos atnaujinimu, vandens tiekimo, oro filtravimo, apšvietimo ir kitų inžinerinių sistemų modernizavimu bei pritaikymu autonominiam energijos šaltiniui.
Dalyvauti programoje gali daugiabučių namų savininkų bendrijos, administratoriai ar kiti įgalioti atstovai, jei sprendimui pritaria dauguma (50 proc. + 1) butų ir kitų patalpų savininkų.
Paraiškas su reikalingais dokumentais galima teikti Kauno miesto savivaldybei. Daugiau informacijos apie programos sąlygas – kaunas.lt.
