Skydinė daugiabučių modernizacija – šiuo metu viena aktualiausių temų Lietuvos daugiabučių priežiūros ir atnaujinimo sektoriuje. Tačiau modernizavimas skydais daugeliui kelia daugybę klausimų: nuo ko pradėti? Ko tikėtis bei kaip išvengti klaidų? Būtent į šiuos kasdienius klausimus atsakymų ieškota KBMA seminare: „Daugiabučių modernizavimas: praktiniai patarimai bendruomenių atstovams“. Jame doc. dr. Tomas Gečys aiškiai ir praktiškai paaiškino, kas yra ta skydinė modernizacija, bei kodėl ši inovacija ateityje bus taikoma vis dažniau.
Pasitikrinkite, ar šis sprendimas tinka jūsų daugiabučiui
Doc. dr. Tomas Gečys seminaro dalyvius supažindino, kad skydinė modernizacija yra paremta PREFAB (angl. prefabrication“) koncepcija. Tai reiškia, kad visi modernizacijos skydo gamybos, surinkimo ir paruošimo darbai yra atliekami gamykloje, o statybų aikštelėje lieka tik jų sumontavimo etapas.
„Tačiau reikia pabrėžti, kad ne absoliučiai visi pastatai tinka juos modernizuoti skydais. Svarbu, kad pastato aukštis būtų iki 26,5 metrų, o pati daugiabučio konstrukcija būtų surenkama iš gelžbetonio, pastatas būtų plytinis. Taip pat svarbu ir tai, kad aplink pastatą būtų laisvas apėjimas. Geriausia, jei aplink bent 5 metrus nebūtų jokių medžių, krūmų ir panašiai“, – pasakojo ekspertas.
Anot jo, jei planuojama pastatą modernizuoti skydais, svarbu ir tai, kad jo stogas būtų plokščias arba nuolydinis. Pastato pamatų būklė turėtų būti tinkama papildomai apkrovai atlaikyti.
„Pastato techninė būklė turi būti be kritinių konstrukcinių pažeidimų. Svarbu ir tai, kad prie pastato turėtų būti galimybė privažiuoti sunkiasvorei technikai. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad modernizuojant daugiabutį skydais neturėtų tam trukdyti inžinerinės komunikacijos: oro linijos, stulpai ir pan.“, – naudinga informacija dalinosi doc. dr. T. Gečys.
Greičiau, efektyviau, kokybiškiau
Seminare pranešimą skaitęs ekspertas teigė, kad skydinės modernizacijos privalumų – apstu.
„Galiu papasakoti apie techninius privalumus. Vienas didžiausių yra tas, kad tokiu būdu renovuojant pastatą viskas yra atliekama itin tiksliai, mat atliekama tiksli pastato konfigūracija, jį nuskenavus. Svarbu ir tai, kad skydai automatizuotomis linijomis yra gaminami labai greitai“, – pasakojo doc. dr. T. Gečys.
Pasak eksperto, modernizacija skydais padeda išvengti klaidų, mat darbai atliekami gamykloje, todėl montavimo aikštelėje darbų apimtis gerokai sumažėja.
„Skydų montavimo laikas yra trumpas. Didžiulis privalumas ir dizaino lankstumas, galimybė panaudotu įvairias organines ir modernias medžiagas. Pabrėžtina ir tai, kad skydų montavimo metu nereikia pastolių. Tai labai padidina gyventojų komfortą modernizacijos metu“, – pasakojo specialistas.
Anot jo, skydų konstrukcijos degumo klasė – B-s2, d0.
Turite klausimų? Norite daugiau sužinoti apie būsto renovaciją bei Kauno miesto programą „(R)evoliucija“? Kreipkitės: el. paštu: info@kbma.lt arba telefonu: +370 649 48495.
Kauno butų ūkis informuoja, kad lapkričio 26–27 dienomis prognozuojamas stiprus snygis ir lijundra, dėl kurių gali kilti įvairių nepatogumų tiek pėstiesiems, tiek automobilių savininkams, tiek daugianučių gyventojams. Siekiant išvengti galimų incidentų, sugadinto turto ar traumų, kviečiame gyventojus imtis kelių svarbių atsargumo priemonių.
1. Pasirūpinkite automobilių saugumu
Nekelkite automobilio po medžiais. Dėl gausaus šlapio sniego ir vėjo šakos gali lūžti ir apgadinti transporto priemones.
Venkite statyti automobilius po šlaitiniais stogais. Nuo jų gali slinkti ir kristi sniegas.
Jei įmanoma, rinkitės atviras aikšteles, kur nėra tiesioginės grėsmės iš viršaus.
2. Būkite atsargūs pėsčiomis
Einant į laiptines ar laiptus lauke, būkite itin atsargūs – šlapias ir suledėjęs sniegas juos gali paversti labai slidžiais.
3. Laikykitės saugumo prie namų
Nepalikite daiktų, kurie gali būti užversti sniego ar nupūsti vėjo, balkonuose ar bendro naudojimo erdvėse.
Prie įėjimų į laiptines patikrinkite, ar durų kilimėliai neslidūs ir tinkamai pritvirtinti.
4. Bendruomeninis atsakingumas
Esant stipriam snygiui, Kauno butų ūkio komandos dirbs valydamos bendras teritorijas, tačiau gyventojų atsargumas ir supratimas padeda užtikrinti saugumą greičiau ir efektyviau.
Jei pastebite pavojingai pasvirusį medį, pakenktą stogo atbrailą ar kitą riziką keliančią situaciją, kviečiame informuoti administratorių.
Pasirūpinkime savo ir kaimynų saugumu!
Atsakingas pasiruošimas padeda išvengti nenumatytų nemalonumų ir užtikrina, kad žiemos išbandymai praeitų kuo sklandžiau.
Trečdalis (31 proc.) senų daugiabučių gyventojų per pastaruosius metus savo bute ar laiptinėje susidūrė su avariniais įvykiais. Daugiau nei pusė iš jų (57 proc.) po 2 – 3 kartus. Dėl to patirtos išlaidos siekė nuo 50 iki 300 eurų, o kai kuriems teko susimokėti 500 ir daugiau eurų.
Tokias tendencijas atskleidė rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ kartu su Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) atliktas Lietuvos renovuotinų daugiabučių (1993 m. ir senesnės statybos metų) butų savininkų nuomonės tyrimas. Tyrime dalyvavo 1 tūkst. asmenų.
Apklausos dalyviai įvardijo, kad dažniausiai avarijas sukelia vandentiekio ir kanalizacijos problemos (53 proc.), stogo, sienų pratekėjimai (20 proc.), elektros tinklų (19 proc.) ir šildymo sistemos (11 proc.) gedimai.
Gyvenantiems senos statybos daugiabučiuose daugiausiai rūpesčių kelia kanalizacija, vamzdynai ir šilumos izoliacija, šaltis bute. Taip pat minimas nesandarus, nekokybiškas stogas, bloga balkonų būklė, netinkamas vėdinimas, triukšmas, elektros, liftų gedimai, byrantis fasadas, didelė drėgmė, pelėsis. Pažymima, kad namą tenka remontuoti iš savų lėšų, brangiai kainuoja techninė jo priežiūra.
Akivaizdu, kad šios išlaidos bėgant laikui tik didės. Apklaustieji savo daugiabučio namo būklę vertina vidutiniškai – 6,1 balo iš 10 galimų, tačiau mano, kad namo būklė, jei nebus atlikta renovacija, po 10 metų šiek tiek arba žymiai suprastės. Be to, 21 proc. tyrime dalyvavusių gyventojų teigia, kad paskutinį kartą jų daugiabučio namo remontas buvo darytas per pastaruosius 5 metus, 20 proc. – kad nebuvo darytas niekada.
Gyventojų buvo klausiama ir apie tai, ar jų būstuose pakankamai šilta, kokios yra šildymo sąskaitos. 15 proc. apklaustųjų teigia, kad jų bute žiemą temperatūra nėra pakankama. Vyraujanti išlaidų už šildymą šildymo sezono metu suma namų ūkiui svyruoja nuo 51 iki 150 Eur, 16 proc. sumoka 51-70 Eur, 28 proc. – 71-100 Eur, 25 proc.– 101-150 Eur. Didesnes sumas nei 150 Eur įvardijo 13 proc. tyrimo dalyvių.
Taip pat domėtasi, ar senų daugiabučių gyventojai dalyvautų jų atnaujinime esant palankioms aplinkybėms. Teigiamai atsakė 34 proc. Daugiabučio atnaujinime, jei valstybės paramos iš viso nebūtų, dalyvautų kiek daugiau nei trečdalis (34 proc.) gyventojų, jei parama siektų 20 proc., renovaciją rinktųsi 60 proc.
Šaltinis: www.apva.lt
Papildomi avariniai išėjimai, apšvietimo ir elektros tiekimo sistemos, konstrukcijų stiprinimas – tokie darbai jau atlikti keliuose Kauno daugiabučiuose. Darbai finansuoti ir įgyvendinti per miesto Priedangų įrengimo daugiabučiuose namuose programą. Antradienį Kauno taryba pritarė naujų projektų finansavimui, taip investuojant į gyventojų saugumą ir civilinės saugos infrastruktūros stiprinimą.
Kaunas – pirmasis Lietuvos miestas, savarankiškai pradėjęs finansuoti priedangų įrengimą senos statybos daugiabučiuose. Tai reali miesto investicija į saugesnę namų aplinką, kurioje gyvena diduma kauniečių.
„Civilinė sauga prasideda nuo savęs: gyventojas turi būtiniausias atsargas, žino, kaip elgtis skirtingų pavojų metu, kur ieškoti informacijos. Toks sąmoningumas padeda išvengti chaoso, leidžia visai bendruomenei veikti koordinuotai.
Kaunas, įgyvendindamas Priedangų įrengimo daugiabučiuose namuose programą, siekia sustiprinti miesto pasirengimą ekstremalioms situacijoms ir padėti gyventojams saugiau jaustis savo namuose,“ – kalbėjo Kauno vicemeras Andrius Palionis.
Pasak jo, šiuo metu itin svarbu, kad patys gyventojai būtų aktyvesni planuojant ir kartu su miesto pagalba įsirengiant saugias erdves, kurios prireikus galėtų tapti patikimomis priedangomis ekstremalių situacijų metu.
2024-ųjų gruodį savivaldybė sulaukė penkių paraiškų iš kauniečių, bendrai nutarusių savo daugiabučių rūsius pritaikyti priedangos funkcijai. Programos atrankos grupė finansavimą skyrė trims – Kovo 11-osios ir Aukštaičių gatvėse bei Baltų prospekte – daugiabučiams, prioritetą skiriant paraiškoms, kuriose numatyti papildomų avarinių išėjimų įrengimas ar esamų konstrukcijų stiprinimas.
Bendrą šių projektų vertė – daugiau 23 tūkst. Eur. Darbai Kovo 11-osios g. daugiabutyje jau užbaigti, kituose dviejuose objektuose – artėja pabaigos link.
Antradienio tarybos posėdyje patvirtintas miesto finansavimas dar trijų daugiabučių administratorių pateiktoms paraiškoms: Prancūzų, Naujakurių ir Pagėgių gatvėse. Čia planuojama įrengti papildomus avarinius išėjimus, apšvietimo sistemas bei autonominio elektros tiekimo prijungimo sprendimus.
Kasmet Priedangų įrengimo daugiabučiuose namuose programai iš Kauno miesto biudžeto skiriama po 100 tūkst. eurų. Konkreti suma vienam projektui nėra nustatoma – finansavimas gali siekti iki 100 proc. visų išlaidų, įskaitant projektavimo, ekspertizės, techninės priežiūros ir realių priedangų įrengimo darbų kaštus.
Savivaldybė finansuoja darbus, susijusius su konstrukcijų stiprinimu, avarinių išėjimų įrengimu, elektros instaliacijos atnaujinimu, vandens tiekimo, oro filtravimo, apšvietimo ir kitų inžinerinių sistemų modernizavimu bei pritaikymu autonominiam energijos šaltiniui.
Dalyvauti programoje gali daugiabučių namų savininkų bendrijos, administratoriai ar kiti įgalioti atstovai, jei sprendimui pritaria dauguma (50 proc. + 1) butų ir kitų patalpų savininkų.
Paraiškas su reikalingais dokumentais galima teikti Kauno miesto savivaldybei. Daugiau informacijos apie programos sąlygas – kaunas.lt.
Lapkričio 3 d. pradeda veikti Aplinkos ministerijos ir Statybos sektoriaus vystymo agentūros kartu įgyvendinto projekto metu sukurta Pastatų duomenų banko informacinė sistema (PDBIS). Nuo šiol daugiabučių gyventojai vienoje vietoje galės sužinoti, ar namo techninė priežiūra atliekama tinkamai, kiek energijos jis suvartoja, ar pastatą tikslinga renovuoti ir kita. PDBIS bus pasiekiama per Teritorijų planavimo ir statybos vartus adresu www.planuojustatau.lt.
Teisės aktais nustatyta, kaip dažnai reikia tikrinti pastato inžinerines sistemas, namo pamatus, stogą, kitas konstrukcijas. Šiuos patikrinimus atlieka priežiūros specialistai ar bendrovės, jos pastatų valdytojams pateikia patikrinimo aktus. Nustačius esminius trūkumus, nurodoma, kokie komponentai turi būti keičiami ar taisomi. Nors pastatų priežiūros dokumentai ir pastato būklės informacija yra labai svarbi gyventojams, pastato valdytojams ir kitiems suinteresuotiems asmenims tokios informacijos iki šiol nebuvo galima matyti ir analizuoti sistemiškai ir vienoje vietoje.
Dalis informacijos (pastato statybos metai, jo aukštingumas, kokios konstrukcijos naudotos statybų metu ir kt.) yra Nekilnojamojo turto ir kituose valstybės registruose. Pastatų priežiūros dokumentai, kuriuos kaupia pastatų valdytojai (daugiabučių bendrijos, savivaldybės), paprastai neviešinami, neužtikrinamas jų ilgalaikis saugojimas, o keičiantis bendrijų vadovams jie ne visada yra perduodami. Todėl nuo šiol, pereinant prie centralizuoto dokumentacijos kaupimo ir procesų stebėsenos PDBIS, bus užtikrinamas skaidrus ir kompleksiškas pastatų techninės būklės priežiūros ir administravimo procesas, jų kokybiškas vertinimas.
Centralizuotas duomenų apie pastatus kaupimas ir teikimas taip pat leis užtikrinti pastatų priežiūros procesų optimizavimą. Surinkti duomenys toliau galės būti naudojami pastatų rizikos vertinimui bei sudarys sąlygas pastatų valdytojams, butų savininkams, savivaldybėms ir valstybės institucijoms priimti duomenimis paremtus sprendimus dėl pastatų tvaresnio valdymo, remonto, renovacijos ar energinio efektyvumo gerinimo.
Pastatų duomenų banko informacinei sistemai duomenis teikia Registrų centras, Kultūros paveldo departamentas, Lietuvos energetikos agentūra, Aplinkos projektų valdymo agentūra, daugiabučių bendrijų pirmininkai, namus administruojančios įmonės, savivaldybės, statinio komponentų techniniai prižiūrėtojai.
Šaltinis: aplinkos projektų valdymo agentūra.
Šildymo sezonui įsibėgėjus daugelis gyventojų pastebi, kad šildymo sąskaitos gali gerokai padidėti, ypač senesniuose, keliasdešimties metų senumo plytiniuose ar blokiniuose daugiabučiuose. Vis dėlto net ir tokiuose pastatuose galima gyventi šilčiau bei patogiau, o kartu ir sutaupyti. Tam nereikia didelių investicijų – pakanka šiek tiek dėmesio savo būstui ir atsakingų kasdienių įpročių.
Pirmiausia verta pasirūpinti buto sandarumu. Didžiausi šilumos nuostoliai dažniausiai atsiranda per nesandarius langus, duris ar ventiliacijos angas. Patikrinkite langų gumeles ir, jei jos susidėvėjusios, pakeiskite naujomis. Uždarykite orlaides (jei tokios įrengtos), kai lauke šalta ir nėra poreikio vėdinti, o tarpus tarp durų ir staktos galima užsandarinti specialiomis juostomis ar silikoninėmis tarpinėmis. Laiptinės duris taip pat reikėtų laikyti uždarytas – jei jos praleidžia šaltį, apie tai verta pranešti namo administratoriui (galbūt sugedęs durų pritraukėjas ar spyna, durys dėl šios priežasties neuždaromos).
Vėdinimas taip pat turi didelę įtaką šilumos išlaikymui. Ilgai pravertas langas šaltuoju metų laiku greitai atšaldo ne tik orą, bet ir sienas, todėl efektyviau – kelis kartus per dieną trumpai, bet intensyviai praverti langus, kad susidarytų skersvėjis. Po 5–10 minučių langus uždarykite, kad šiluma nepabėgtų į lauką. Tokiu būdu oras atsinaujins, o šiluminė energija bus išlaikoma.
Svarbu ir tinkamai reguliuoti šildymą. Daugelis atnaujintų daugiabučių butų turi termostatinius ventilius, leidžiančius pasirinkti norimą temperatūrą – optimalu palaikyti apie 20–21 °C. Patalpose, kurios nenaudojamos, galima nustatyti šiek tiek žemesnę temperatūrą. Radiatorių neuždenkite užuolaidomis, baldais ar dekoracijomis – tai trukdo šilumai sklisti po kambarį. Jei radiatoriai šyla netolygiai ar girdimas oro burbuliavimas, reikėtų išleisti orą arba kreiptis į administratorių dėl šildymo sistemos balansavimo.
Bendrosios pastato dalys taip pat daro didelę įtaką bendrai šilumos sąnaudai. Tvarkingi laiptinės langai ir durys, tinkamai užsandarinamos rūsio ar stogo angos sumažina šilumos nuostolius visame name. Kartu su administratoriumi verta aptarti galimybes apšiltinti stogą, cokolį, atnaujinti šilumos mazgą ar izoliuoti šilumos trasas – šios priemonės padidina visos sistemos efektyvumą.
Ilgalaikėje perspektyvoje didžiausią naudą duoda pastato modernizacija. Atnaujintas ir apšiltintas namas ne tik sunaudoja gerokai mažiau šilumos, bet ir užtikrina komfortiškesnį mikroklimatą. Langų keitimas, sienų ir stogo šiltinimas, šildymo sistemos automatizavimas ar net saulės elektrinės įrengimas bendroms reikmėms – tai investicijos, kurios atsiperka per kelerius metus, o skirtumą gyventojai pajunta iš karto.
Galiausiai, net ir be didelių pertvarkų, kiekvienas gyventojas gali prisidėti prie mažesnių šildymo sąskaitų. Sąmoningas šildymo reguliavimas, trumpas vėdinimas, sandarumo priežiūra ir atsakingas požiūris į bendras namo erdves leidžia sutaupyti iki penktadalio šilumos išlaidų. Maži veiksmai, atliekami nuosekliai, duoda didelį rezultatą – šiltesnius, jaukesnius ir taupesnius namus.
Vis daugiau viešųjų erdvių ir gatvių sutvarkantis Kaunas kasmet investuoja ir į byrančių fasadų atnaujinimą. Dalis jų finansuojami miesto, kiti – per Paveldotvarkos ir Įvaizdžiui svarbių pastatų tvarkymo programas. Nepaisant to, iki šiol susiduriama su piktavaliais, nenorinčiais pasinaudoti miesto parama, nesirūpinančiais avarinės būklės statiniais ir taip keliančiais grėsmę aplinkiniams. Tokie objektai atsiduria Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto (NT) sąraše, o jų savininkams taikomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokestis.
Į 2025 metų Apleisto ar neprižiūrimo NT sąrašą įtraukti 173 nekilnojamojo turto objektai, priklausantys 103 juridiniams ir fiziniams asmenims. Antradienį tam pritarė posėdžiavusi miesto taryba. Bene daugiausiai apleistų ir neprižiūrimų pastatų fiksuojama miesto Centre, Aleksote ir Šilainiuose.
Kasmet tvirtinamu Apleisto ar neprižiūrimo NT sąrašu siekiama skatinti patalpų ir statinių savininkus racionaliai naudoti valdomą nekilnojamąjį turtą bei užtikrinti, kad statiniai nekeltų pavojaus ar nebūtų padaryta žala žmonių sveikatai ir aplinkai. Miestas taip pat kviečia gyventojus gauti finansavimą savo turto tvarkymui per Paveldotvarkos ir Įvaizdžiui svarbių pastatų tvarkymo programas. Plačiau su siūlomomis galimybėmis galima susipažinti paveldotvarka.kaunas.lt ir ivaizdis.kaunas.lt.
Primename, kad daugiabučių namų savininkai gali gauti paramą pastato fasado remontui, parama teikiamą objektams, įtrauktiems į kultūros vertybių registrą, taip pat pastatai, esantys saugomose teritorijose (Kauno miesto centras, senamiestis, Žaliakalnis ir kt.).
Atsižvelgus į artimiausių parų sinoptikų prognozes dėl besiartinančių vėsių orų, Kaunas nuo spalio 2 dienos oficialiai pradeda šildyti lopšelius-darželius, mokyklas, socialinės globos ir gydymo įstaigas bei daugiabučius namus.
Iki šildymo sezono pradžios visi pastatų šilumos įrenginiai turi būti tinkamai parengti. Už šilumos punktų parengimą, šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūrą bei remontą pastatų viduje atsakingi gyventojų pasirinkti pastatų administratoriai ir šildymo bei karšto vandens sistemų prižiūrėtojai.
Įprastai šiluma daugiabučių gyventojus pasiekia per 3-5 kalendorines dienas. Kviečiame pranešti šilumos ūkio prižiūrėtojui apie nešylančius radiatorius ar kitas pastebėtas problemas tel. 070040444 arba el. p. info@kbu.lt
Mediniai daugiabučiai – tylūs mūsų miestų liudininkai, menantys praeitį ir išsaugantys savitą architektūrinį veidą. Tačiau kartu jie dažnai slepia ir kitą realybę: šalti kambariai, pelėsio pažeistos sienos, didžiulės sąskaitos už šildymą. Ar tokį namą dar įmanoma prikelti naujam gyvenimui? Specialistai tvirtina – tikrai taip.
Dažniausiai kylantys iššūkiai
Lietuvos miestuose ir miesteliuose vis dar stovi nemažai medinių daugiabučių, kurie yra tarpukario ar pokario laikotarpio statiniai, menantys šalies istoriją. Tačiau tokių namų gyventojai susiduria su įvairiomis problemomis ir natūraliai pradeda svarstyti – ar tokį pastatą apskritai įmanoma renovuoti? Specialistai pabrėžia, kad tai ne tik įmanoma, bet ir būtina, o rezultatai gali būti geresni, nei įsivaizduojama.
Vis tik dalis medinių daugiabučių yra avarinės ar blogos techninės būklės, todėl prieš modernizaciją būtina įvertinti visą konstrukciją, pamatus, laikančiąsias sienas. Tačiau dažniausiai pokyčiai yra įmanomi. O tai – labai gera naujiena, mat seni mediniai daugiabučiai yra gana problematiški. Pavyzdžiui, jie praktiškai neturi termoizoliacijos – žiemą juose šalta, o šiluma greitai išeina per sienas, stogą ir grindis. Ventiliacijos trūkumas ir senos medžiagos lemia mikroklimato problemas, keliančias grėsmę ne tik komfortui, bet ir sveikatai.
Ir nors dažnai patys namo gyventojai baiminasi, kad renovacija bus labai brangi arba medinis pastatas nepajėgs „ištverti“ modernizacijos procesų, šiuolaikinių technologijų dėka net ir tokius pastatus galima prikelti antram gyvenimui.
Sprendimai, kurie aktualūs medinių namų gyventojams
Jokie darbai renovacijos metu neatliekami padrikai bei skubotai. Prieš pradedant modernizaciją atliekama ekspertizė, kurios metu nusprendžiama, kurias pastato dalis būtina sustiprinti ar pakeisti. Tai leidžia užtikrinti namo ilgaamžiškumą.
Šiuolaikinės specialios technologijos leidžia apšiltinti medines sienas taip, kad būtų išlaikytas autentiškas pastato vaizdas, tačiau ženkliai pagerėtų šilumos izoliacija. Taip pat svarbu tai, kad nauji, sandarūs langai ir durys padeda sumažinti šilumos nuostolius ir pagerinti gyvenimo sąlygas.
Specialistai atkreipia dėmesį ir į tai, kad renovacijos metu pakeičiami vamzdynai, elektros instaliacija, įrengiama moderni ventiliacija. Tai pašalina pelėsio ir drėgmės problemas.
Gyventojams aktualu ir tai, kad valstybė kompensuoja didelę dalį išlaidų, todėl modernizacija gyventojams tampa įperkamesnė.
Kodėl verta ryžtis pokyčiams?
Atnaujinti mediniai daugiabučiai tampa energetiškai efektyvūs – šildymo išlaidos sumažėja kelis kartus. Renovacija pašalina pelėsį, drėgmę ir skersvėjus, užtikrina geresnį mikroklimatą. Net ir senas, bet modernizuotas medinis daugiabutis tampa patrauklus pirkėjams ar nuomininkams. Pasitelkus tinkamus sprendimus, namo medinė architektūra išsaugoma, o kartais net paryškinama. Renovacija leidžia prailginti pastato gyvavimo laiką dar keliais dešimtmečiais.
Mediniai daugiabučiai – svarbi mūsų miestų istorijos ir architektūros dalis. Nors jų modernizacija iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti sudėtinga, specialistai įsitikinę: tinkamai parengus projektą, pasirinkus patyrusius rangovus ir pasinaudojus valstybės parama, tokie pastatai gali sėkmingai atgyti. Renovacija šiems namams suteikia ne tik antrą gyvenimą, bet ir kuria patogesnę, saugesnę aplinką jų gyventojams.
Šaltinos: Kauno būsto modernizavimo agentūra.
Visi daugiabučių gyvenamųjų butų ir kitų patalpų savininkai kiekvieną mėnesį moka kaupiamąsias lėšas, o namo administratorius kiekvieną mėnesį šias kaupiamąsias lėšas apskaičiuoja, surenka ir apskaito. Gyventojams, norintiems sužinoti savo daugiabučio namo sukauptų lėšų dydį tereikia prisijungti prie Kauno butų ūkio savitarnos sistemos, kurioje taipogi galima rasti svarbią informaciją, susijusią su daugiabučio namu administravimu, technine priežiūra, planuojamais bei atliktais remonto darbais.
Kaupiamosios lėšos yra naudojamos namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Visi daugiabučio namo darbai (įvairūs remonto darbai, skirti atnaujinti ar suremontuoti bendrojo naudojimo objektus – stogą, sienas, laiptinės duris ir t.t.), kuriems bus naudojamos kaupiamosios lėšos, turėtų būti nurodomi ilgalaikių (dviejų ir daugiau metų) darbų plane, kuriame taip pat nurodoma darbų preliminari kaina ir atlikimo terminai. Ilgalaikį planą sudaro daugiabučio namo administratorius, o apskaičiuotas kaupiamosios mėnesinės įmokos tarifas kartu su ilgalaikiu planu yra tvirtinamas butų ir kitų patalpų savininkų daugumos (ne mažiau kaip 50 proc. + 1) sprendimu.
Anksčiau, kol LR vyriausybes nutarimu nebuvo pakeistas kaupiamųjų lėšų tarifas, bendraudami su gyventojais dažnai sulaukdavome klausimų apie kaupiamųjų lėšų likutį. Butų savininkai, kiekvieną mėnesį mokėdami mokesčius neatkreipia dėmesio, kad standartinio dydžio 50 kv.m. butas per mėnesį sukaupdavo 1,50-2,50 Eur. Taikant minimalaus dydžio kaupiamųjų lėšų tarifą sukaupti reikšmingą sumą didesniems remonto darbams nebuvo galimybių.
Padidintas kaupiamųjų lėšų tarifas
Primename, kad nuo š. m. liepos 1 d. daugiabučių namų savininkai kaupia daugiau lėšų, kurios bus naudojamos namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti. Tokiems Aplinkos ministerijos parengtiems daugiabučių namų atnaujinimui skirtų kaupiamųjų lėšų apskaičiavimo ir kaupimo tvarkos pakeitimams pritarta Vyriausybės posėdyje. Pagal naują lėšų kaupimo tvarką daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai nuo š. m. liepos 1 dienos savo namo atnaujinimui pagal privalomuosius reikalavimus mažiausiai skirs 9 centus už kv. m per mėnesį, jei namo plotas didesnis nei 3 000 kv. m, arba 11,5 centų už kv. m per mėnesį, jei namo plotas iki 3 000 kv. m, vietoje galiojusių 3 arba 5 centų už kv. m per mėnesį.
Lietuvoje yra daugiau nei 35 tūkstančiai daugiabučių namų, pastatytų iki 1993 metų. Dėl nepakankamos jų techninės priežiūros matome apgriuvusių balkonų, pažeistų fasadų, dėl pasenusių stogų ar vamzdynų užliejami butai. Dėl blogos butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų techninės būklės kasmet įvyksta keli šimtai incidentų.
Techniškai netvarkingi daugiabučiai namai kelia grėsmę juose gyvenantiems žmonėms, jų turtui ir jų aplinkai, todėl svarbu imtis veiksmingų priemonių jų atnaujinimui paskatinti, ir ne tik juos renovuojant, bet ir nuolat prižiūrint ir atnaujinant pagal privalomuosius reikalavimus. Bendrojo naudojimo objektų valdymas ir pakankamas lėšų kaupimas yra pagrindiniai namo techninę priežiūrą lemiantys veiksniai. Pakeitimai dėl kaupiamųjų lėšų priimti įvertinus, kad daugiabučių namų nuolatinei techninei priežiūrai pagal privalomuosius reikalavimus skiriamų lėšų trūksta, o minimalus mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas nekeistas jau 10 metų.
