- Avarinė tarnyba
- 0 800 20 000
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) primena, kad daugiabučių namų butų savininkams, turintiems teisę gauti kompensacijas už šildymą, visos renovacijos išlaidos padengiamos 100 proc. Taip pat atkreipia dėmesį, kad šildymo išlaidų kompensaciją gaunantys asmenys ją gali prarasti, jei nesutiks dalyvauti namo renovacijos programoje. Taip siekiama, kad socialiai remtini žmonės nesudarytų kliūčių atnaujinti senus daugiabučius.
„Dažnai mažas pajamas gaunantys gyventojai nepritaria renovacijai tik dėl to, kad teks prisiimti didelius finansinius įsipareigojimus, o susimokėti nebus iš ko. Ne visi žino, kad butų savininkams, gaunantiems šildymo išlaidų kompensacijas padengiamos visos renovacijos projekto parengimo, statybos techninės priežiūros, taip pat paskolos ir palūkanų išlaidos. Tai reiškia, kad namo atnaujinimas jiems nieko nekainuoja“, – teigia APVA Pastatų modernizavimo departamento direktorė Gintarė Burbienė.
Pasak G. Burbienės, ne visiems žinoma ir kita svarbi nuostata – norėdami gauti šildymo kompensaciją ar išlaikyti teisę į ją ir gauti paramą būsto atnaujinimui, asmenys privalo dalyvauti svarstant ir priimant sprendimą susirinkimuose ar balsavimuose raštu dėl daugiabučio namo atnaujinimo projekto įgyvendinimo ir jam pritarti. Be to, būtina dalyvauti ir namo atnaujinimo procese – sudaryti sąlygas renovaciją vykdančių įmonių atstovams patekti į butą, kitas patalpas, atlikti jose numatytus darbus.
Jeigu kompensaciją už šildymą gaunantis asmuo nedalyvauja priimant sprendimą, o dėl tokio jo sprendimo nebuvo pradėtas pastato atnaujinimas, jam kompensacija mažinama 50 proc., o nuo kito šildymo sezono būsto šildymo išlaidų kompensacija neskiriama, bet ne ilgiau kaip 3 metų šildymo sezonus nuo šių aplinkybių atsiradimo. Kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinusios situaciją, sprendimą priima savivaldybės.
Tokia tvarka numatyta Piniginės ir socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme. Ši nuostata priimta dar 2015 m., tačiau iki šiol ji buvo taikoma praktikoje ne itin dažnai. Pastaraisiais metais daugėja atvejų, kai savivaldos institucijos taiko minėtas sankcijas asmenims, kurie nepagrįstai priešinasi renovacijai. Taip siekiama paspartinti senų daugiabučių renovaciją, kad mažėtų šildymo sąskaitos, o kartu ir kompensacijos už šildymą.
Svarbu žinoti, kad jei būstų savininkų dauguma (daugiau nei 50 plius 1 proc.) priėmė sprendimą namą renovuoti, kompensacijos už šildymą dydis paramos gavėjui nemažinamas, nes jo veiksmai neturėjo lemiamos įtakos sprendimui renovuoti būstą. Tačiau tokiu atveju šie asmenys nuostolių neišvengs: jie patys turės padengti visas su renovacija susijusias išlaidas, valstybės kompensacijos už tai nebegaus.
Vykdydami daugiabučių namų techninę priežiūrą namus apžiūrime išties dažnai, tačiau neišvengiamai pasitaiko situacijų, kuomet į objektą išskuba Kauno butų ūkio avarinė tarnyba. Dažniausiai avarinė tarnyba reikalinga įvykus avarijai šalto vandens ar buitinių nuotekų tinkluose, bendro naudojimo elektros tinkluose. Tačiau taip pat pasitaiko atvejų, kuomet būtina pašalinti pavojingus bei galinčius nukristi daugiabučio namo fasado, balkonų elementus ar netinkamai prie namo pritvirtintas antenas. (daugiau…)
Nors Lietuvos miestuose įsibėgėja senos statybos daugiabučių modernizavimo bei atnaujinimo projektai, tačiau neretai pamirštama tokių pastatų aplinka. Kaunas siūlo ypatingą programą, pavadinimu „(R)evoliucija“: daugiabučių grupei nusprendus atnaujinti namus, miestas įsipareigoja savo lėšomis sutvarkyti visą aplinką – nuo įvažiavimų, šaligatvių, parkavimo vietų iki žaliųjų plotų bei laisvalaikio erdvių. „Ši programa padeda suderinti darnaus miesto vystymosi tendencijas su kauniečių poreikiais“, – sako Kauno būsto modernizavimo agentūros (KBMA) vadovė Ieva Šakalienė.
Išklaipyti šaligatviai, duobėti įvažiavimai, žaliųjų erdvių stoka, apleisti ir neapšviesti kiemai ne tik rėžia akį, bet ir kuria nesaugumo jausmą, atima galimybę vaikams ar vyresniems žmonėms turėti jaukias žaidimų ar poilsio erdves. Modernios vaikų žaidimų ir sporto aikštelės, nauji pėsčiųjų takai, kokybiškas apšvietimas – tai tik keletas privalumų didesniam gyvenimo komfortui.
Siekdama pagerinti Kauno miesto gyvenamąją aplinką bei daugiabučių pastatų energetinį efektyvumą, Kauno miesto savivaldybės taryba 2022 m. priėmė sprendimą kurti inovatyvią Kauno būsto modernizavimo agentūrą (KBMA).
„Mes ne tik šviečiame visuomenę apie namų modernizacijos naudą, bet ir padedame daugiabučių grupėms nemokamai susitvarkyti aplinką – nuo įvažų iki poilsio aikštelių“, – teigia I. Šakalienė.
Svarbiausia – noras atsinaujinti
KBMA vadovė sako, jog programoje „(R)evoliucija“ gali dalyvauti visų daugiabučių, kurie yra suformuotuose Kauno miesto kvartaluose, gyventojai. Programa leidžia finansuoti žemės sklypo formavimo, statinių projekto parengimo darbus, padengti statybos techninės priežiūros išlaidas.
„Programoje „(R)evoliucija“ dalyvaujantiems namų grupės gyventojams sutvarkoma visa aplinka – nuo įvažų, šaligatvių, automobilių parkavimo vietų iki poilsio erdvių. Įrengiamos modernios, saugios vaikų žaidimų ir sporto aikštelės, nauji pėsčiųjų takai, pasirūpinama kokybišku apšvietimu“, – miestiečių gyvenimo kokybę gerinančius sprendimus vardija I. Šakalienė.
Svarbu žinoti, kad programoje gali dalyvauti daugiabučių grupės, kurias sudaro mažiausiai du pastatai, turintys tris ar daugiau butų. Jei programoje nori dalyvauti dar nebaigtų atnaujinti pastatų gyventojai, jie privalo būti sudarę pastatų modernizavimo sutartis ir turėti patvirtintą investicinį planą.
„Norėčiau akcentuoti, kad visus aplinkos sutvarkymo darbus – nuo techninių projektų rengimo iki rangos darbų užbaigimo – finansuoja Kauno miesto savivaldybė. Netgi tie gyventojai, kurių kiemų infrastruktūra buvo apleista ar visiškai netinkama naudoti, dabar gali džiaugtis nauja ir patogia, prie jų poreikių pritaikyta aplinka“, – džiaugiasi I. Šakalienė.
Kaip sutvarkoma aplinka?
Anot pašnekovės, tvarkant daugiabučių aplinką, atsižvelgiama į gyventojų bendruomenės lūkesčius: prieš pradedant darbus, suformuojama daugiabučių namų grupių teritorijų schema. Tik ją patvirtinus prasideda realūs tvarkymo darbai.
Kaip aiškina KBMA vadovė I. Šakalienė, aplinkos sutvarkymas reiškia ne tik naujai nutiestus šaligatvius, bet ir sutvarkytas laisvalaikio zonas, apšvietimą. Pastarasis atokiose vietose yra ypač svarbus, nes didina bendrą saugumo jausmą.
Galvojant apie gyventojų poreikius ir patogumą, namų kiemuose yra įrengiamos parkavimo vietos elektromobiliams, čia juos galima ir patogiai įkrauti.
Pašnekovė įvardija dar vieną sutvarkytų viešųjų erdvių privalumą – sumažėjusį triukšmą bei užterštumą. Medžiai bei krūmai, įvairūs želdiniai grynina orą, sugeria triukšmą, dulkes, o vasarą – teikia malonų pavėsį bei užuovėją.
Aplinka padeda stiprinti kaimyniškumą
I. Šakalienė pastebi, jog modernizuotų kvartalų gyventojai tampa aktyvesni, noriau vieni su kitais pažindinasi, bendrauja:
„Tai yra natūralu, nes žmones supa modernios erdvės – vaikų žaidimų aikštelės, poilsio zonos, kuriose gali jaukiai ir patogiai leisti laisvalaikį. Keliolika metų buvę kaimynais „iš matymo“, žmonės čia ima atviriau kalbėtis, susidraugauja.“
Tas bendruomeniškumo jausmas itin svarbus. Kuomet žmonės pažįsta vieni kitus, bendrauja, mažėja vienišumo jausmas, gyventojais jaučiasi saugesni, galintys sulaukti pagalbos ar tiesiog draugiško žodžio reikiamą minutę.
„Tokio bendruomeniškumo didmiesčių gyventojams dar labai trūksta. Džiaugiamės galėdami padėti gyventojams ne tik gražinti gyvenamąją aplinką, bet ir stiprinti žmogiškuosius saitus“, – apie darbo prasmę kalba I. Šakalienė.
Renovacijos nauda: kodėl verta?
Pradėti gerinti savo gyvenamosios aplinkos kokybę itin palanku nieko nelaukiant.
„Lapkričio mėnesį Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) paskelbė kvietimą teikti paraiškas daugiabučių atnaujinimui (modernizavimui), kad pastatai atitiktų B energetinę klasę. Tai puiki galimybė Kauno miesto mikrorajonų gyventojams pasinaudoti valstybės teikiama parama ne tik atnaujinti savo būstą, bet ir parengti projektus, kad būtų sutvarkyta visa aplinka“, – apie dvigubą naudą pasakoja I. Šakalienė.
Dar vienas akivaizdus argumentas – senų nemodernizuotų namų gyventojai itin daug pinigų išleidžia šildymui, tačiau norimo efekto nesulaukia, nes sename pastate švilpauja vėjai. Daugiabučių modernizavimo nauda abejojantiems pašnekovė pateikia iškalbingus skaičius:
„Šilumos sunaudojimas atnaujintuose pastatuose sumažėja 40–70 proc., o tai reiškia ne tik mažesnes sąskaitas, bet ir užtikrina komfortą tiek šaltuoju metų laiku, tiek vasarą.“
Pinigine išraiška tai reiškia, kad jei gyventojai už šilumą kas mėnesį mokėjo, pavyzdžiui, 100 eurų, atnaujinus būstą, išlaidos sumažėja perpus – apytikriai iki 50 eurų. Taip pat išvengiama ir tokių netikėtų, bet nemažų išlaidų, kaip sprogusio vandentiekio ar prakiurusio stogo remontas. Modernizuoto pastato priežiūros išlaidos gali sumažėti net iki 80 procentų.
Atnaujintas daugiabutis ne tik gražiau atrodo – jame esančių butų vertė taip pat pakyla, t. y. rinkoje jie kainuoja vidutiniškai 15–25 proc. daugiau nei tokie pat butai neatnaujintuose namuose.
Šiuo metu gyventojai gali pasinaudoti 30 proc. valstybės parama renovacijos darbams, o likusi suma finansuojama lengvatine paskola, kurios palūkanos siekia tik 3 proc. Socialiai remtini gyventojai, turintys teisę į būsto šildymo kompensaciją, gali gauti 100 proc. paramą kredito ir palūkanų padengimui. Tai reiškia, kad renovacija jiems nieko nekainuoja.
Paskola pastatų atnaujinimui suteikiama net iki 20 metų laikotarpiui, tačiau gyventojai gali grąžinti ją anksčiau, taip sumažindami palūkanas.
„Todėl nusprendę modernizuoti savo namus drauge su aplinkinių namų gyventojais, kauniečiai turi nepamiršti, kad gali nemokamai susitvarkyti ir kiemus. Tereikia susitarti kaimynams ir kreiptis į mūsų agentūrą“, – primena KBMA vadovė I. Šakalienė.
Aplinkos ministras patvirtino Daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) kvietimo teikti paraiškas sąlygų aprašą, pagal kurį jau nuo š. m. lapkričio 11 d. bus galima Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) teikti paraiškas paramai pagal fiksuotą įkainį gauti ir ruošti investicinius planus.
Šiai paramai bus skirta 165 mln. eurų. Šias lėšas skyrė Europos investicijų bankas (EIB) iš Modernizavimo fondo. Planuojama, kad už šias investicijas bus galima modernizuoti iki 550 daugiabučių namų: pertvarkyti juos į B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės pastatus, pritaikant įprastinės bei tvarios skydinės renovacijos technologijas.
Teikiamoms paraiškoms nebus taikomas konkursinis atrankos būdas, jos bus priimamos, kol bus išnaudotos kvietimo lėšos arba pasibaigus kvietimo laikui – 2025 m. spalio 1 d.
Valstybės parama taikant fiksuotą įkainį apskaičiuojama pagal šiame apraše nurodytą įkainį padauginant iš atnaujinamo namo naudingojo ploto.
Numatytas konkretus fiksuotas valstybės paramos įkainis už atnaujinto daugiabučio naudingojo ploto kvadratinį metrą. Pavyzdžiui, administruojant projektą ir atliekant statybos techninę priežiūrą, siekiant B energinio efektyvumo klasės, įkainis būtų 89 eurai už 1 m² namams, kurių plotas siekia nuo 1000 iki 1500 m² (jei renovuojama skydais – 105 eurai), o namams nuo 1500 iki 3000 m² – 54 eurai (su skydais – 64 eurai) ir panašiai.
Fiksuotų išlaidų įkainis energinį efektyvumą gerinančioms priemonėms siekti B energinio efektyvumo klasei yra 120 eurų už 1 m² namams, kurių plotas nuo 1000 iki 1500 m² (su skydais – 172 eurai), o namams nuo 1500 iki 3000 m² – 115 eurų (su skydais – 165 eurai) ir t. t.
Kvietimas bus paskelbtas APVA informacinėje sistemoje APVIS.
Aplinkos ministerijos informacija
Šildymo sezono metu svarbu efektyvus šilumos suvartojimas itin svarbus siekiant mažesnių sąskaitų už suvartotą šilumą. Nors modernizuota šildymo sistema ir apšiltintas pastato fasadas yra svarbiausi veiksniai, įtakojantys šilumos suvartojimą, gyventojų įpročiai gali taip pat ženkliai prisidėti prie šilumos vartojimo sumažinimo. Specialistai skaičiuoja, kad šie įpročiai gali padėti sutaupyti net iki 10 proc. suvartojamos šilumos energijos. Pateikiame keletą patarimų kaip efektyviai sumažinti šilumos nuostolius savo namuose.
Jeigu pastebėjote defektų bendrojo naudojimo patalpose (nesandarūs rūsio, laiptinės langai, durys, atviri palėpės liukai ar kt.) – nedelsdami praneškite pastato administratoriui el.p. aplinka@kbu.lt, tel. 0 800 40300 arba mobiliojoje programėlėje „Mano namas“.
Nuo namo fasado krintantys plytgaliai, išpuvę vamzdynai, kiauras stogas – tokia yra dažno seno daugiabučio kasdienybė. Tačiau vos per kelis mėnesius šis vaizdas gali pasikeisti. Tam padeda namų modernizacijos programos, apie kurių pranašumus žino toli gražu ne visi.
Aktyvūs – ne visi
Daugiabučių modernizacija – ne mažai žmogiškųjų išteklių reikalaujantis procesas. Laiko ir žinių reikia ne tik remontui ar namo priežiūros darbams, bet ir administravimui. Ypač dirbant pagal valstybės ar savivaldybės remiamas programas.
Pagal šias programas gyventojams valstybė gali apmokėti maždaug trečdalį modernizavimo darbų. Tačiau vykdant jas neišvengiama šūsnies dokumentų tvarkymo, taip pat būti na išmanyti teisės aktus, organizuoti viešuosius pirkimus ir t. t. Jei daugiabučių gyventojai nori pasinaudoti valstybės parama ir atsinaujinti savo būstą, bet vengia užsikrauti nemažą organizacinę ar biurokratinę naštą, tuo rūpinasi administratorius. De ja, toli gražu ne visos administruojančios įmonės aktyviai dirba pagal remiamas programas, nes šie procesai reikalauja daug žinių ir laiko resursų.
Krisdavo plytgaliai
Suprasdama gyventojų poreikius savivaldybės įmonė Kauno butų ūkis (KBŪ) nesikrato pareigos padėti modernizuojant namus ir pretenduojant į valstybės paramą. Vien šiais metais vienuolikai KBŪ administruojamų namų buvo skirtas dalinis finansavimas tvarkybos ar projektavimo darbams pagal Kauno savivaldybės paveldotvarkos programą.
Apie KBŪ indėlį įgyvendinant programas liudija ir konkretūs pavyzdžiai. Vienas naujausių pavyzdžių – j pabaigą einantis daugiabučio M. Riomerio gatvėje modernizavimo projektas. 33iuoju numeriu pažymėtas devynaukštis, įsikūręs vaizdingoje Nemuno upės kaimynystėje, iš aplinkinių namų išsiskiria ne tik nauju ir moderniu fasadu.
Prieš tai namas tiek iš išorės, tiek viduje buvo itin prastos būklės. Jo fasadas buvo ne kartą temptas apsauginiais tinklais, kad ant gyventojų ir praeivių galvų nekristų plytos. Krintantys plytgaliai net buvo apgadinę kieme stovinčius automobilius.
Iki avarijos – žingsnis
KBU atstovams diskusijose su gyventojais pavyko rasti visuomeniškų žmonių, kurie suprato renovacijos naudą ir aktyviai prisidėjo prie šios idėjos.
„Neslėpsiu, buvo sudėtinga išaiškinti visiems kaimynams ir motyvuoti juos, kad mums būtina susitvarkyti. Mūsų namas didelis – net 108 butai, žmonių interesai skirtingi. Sąmoningesni nori gyventi šiltai ir tvarkingai, tačiau nemaža dalis čia tik nuo mojasi butus, tad jiems nuolatinių gyventojų problemos nelabai rūpėjo. Kai kurie kiti savininkai nerimavo dėl užgulsiančios finansinės naštos ir papildomų su remontais susijusių nepatogumų. Tačiau dabar, kai visi darbai praktiškai padaryti, dauguma žmonių patenkinti. Kai žiemą pajusime šildymo ir kitų sąnaudų sumažėjimą, nepatenkintų išvis neliks“, – svarstė vienas kalbintų aktyvių šio namo gyventojų.
Dar tolimais 1964aisiais statytas daugiabutis buvo apleistas ne tik iš išorės. Keisdami vamzdynus santechnikai užfiksavo senųjų vamzdžių būklę, kurie buvo tiek išpuvę, kad juos teko traukti gabalais, o iki didelės avarijos buvo likęs vos žingsnis.
Susidomėjo ir kaimynai Renovacijos metu buvo gražiai sutvarkytas fasadas, renovuota per 70 balkonų, pakeista stogo danga, liftas, atlikta daugybė kitų modernizavimo darbų.
Spalį prasidėjus šildymo sezonui gyventojai jau pajuto ir namo fasado šiltinimo darbų rezultatą. Uždėjus kelis sluoksnius akmens vatos, užsandarinus ertmes, bu tuose šiluma laikosi nepalyginamai ilgiau nei iki renovacijos. Be to, temperatūrą kiekvienas bu tas gali reguliuoti savarankiškai, tad gali nusistatyti sau komfortišką aplinką.
Pasak namo gyventojų, per visą procesą jie su KBŪ specialistais konsultuodavosi visais rūpimais klausimais ir sulaukdavo profesionalių atsakymų.
„Gal net ir įkyrėjome, bet KBŪ atstovai išsamiai paaiškindavo, koks sprendimas yra racionaliausias, nuolat gaudavome ataskaitas apie nuveiktus ir planuojamus darbus. Norėčiau išskirti santechnikų brigados darbą. Jie per pusantro mėnesio kapitališkai pakeitė visus vamzdynus ir dirbo taip švariai, kad net ir smulkiausias šiukšles iš butų išsinešė“, – pasakojo pašnekovai. Savo pašonėje matydami įkvepiančias permainas, renovacijos keliu nusprendė eiti šalia esančio daugiabučio, pažymėto 35uoju numeriu, gyventojai. Jie pritarė investicijų plano rengimui, tad tikimasi, kad netolimoje ateity je tvarkingas ir modernus vaizdas M. Riomerio gatvėje plėsis.
Galimybės nustebino
KBŪ atstovauja gyventojų interesams, organizuoja darbus su valstybės parama ir pagal „Mažosios renovacijos“ programą. Ji skirta šildymo ir karšto vandens sistemoms modernizuoti.
Gyventojams gali būti skirta net 70 proc. kompensacija. Įmonė vien praėjusiais metais įgyvendino dešimt tokių projektų. Šiais metais programa tęsiama.
KBŪ buvo pirmieji tarp visų analogiškų įmonių, pateikę paraiškas savo klientų finansavimui gauti. Finansavimas skirtas jau penkiolikai projektų, tad pasinaudojant valstybės parama bus modernizuotos dar bent penkiolikos daugiabučių namų šildymo sistemos.
Vienas tokių pavyzdžių – Vaistinės skersgatvyje įsikūręs nedidelis daugiabutis. Modernizuota visa šio namo šildymo sistema: įrengtas automatizuotas šilumos punktas, daliklinė apskaitos sistema, pakeisti nauji šildymo vamzdynai, radiatoriai. Gyventojai gali patys nuspręs, kiek šildyti savo būstus, ir įtraukti į apskaitą suvartojamą šilumos energiją.
„Pirmiausia, reikėtų pradėti nuo to, kad jei administratorius nebūtų pasiūlęs ir informavęs apie galimybes su valstybės parama modernizuoti inžinerinius ir šilumos tinklus, kažin ar patys būtume apie tai sužinoję ir tuo pasinaudoję. Mūsų namas nedidelis, bet kaip ir visur reikėjo suderinti gyventojų interesus, susitaikyti su remonto nepatogumais, tačiau galutinis rezultatas visiškai pateisino lūkesčius“, – teigė Vaistinės skersgatvio gyventojas Rolandas. Anot jo, sėkmingas bendra darbiavimas su KBŪ persikėlė ir j kitus jo turimus nekilnojamojo turto objektus.
Padėjo ir teisme
Nepaisant nuoširdaus ryšio su klientais, kartais KBŪ specialistai susiduria su pačių gyventojų tarpusavio konfliktais ir tampa jų sprendimų tarpininkais.
Tokia situacija nutiko J. Jablonskio g. 17 numeriu pažymėtame objekte. Jis išskirtinis tuo, kad dalinį finansavimą fasado remontui skyrė Kauno miesto savivaldybė pagal paveldotvarkos programą. Tačiau atsirado nenumatytų kliūčių.
Šiame name dauguma butų savininkų pritarė stogo ir fasado remonto darbams. Tačiau atsirado keli asmenys, kurie laikėsi priešingos nuomonės ir visus veiksmus skundė teismui. Praėjusių metų rudenį remonto darbai teismo nurodymu net buvo sustabdyti, tačiau maždaug per 1–2 mėnesius buvo priimta nutartis, kad visi darbai atliekami pagrįstai. Teismas panai kino laikinąsias apsaugos priemones ir apgynė butų savininkų daugumos interesą tęsti remontą.
„Patys ne kartą bandėme kalbėtis su tvarkytis nenorėjusiais gyventojais. Aiškinome, kokia bus nauda, kad savivaldybė mums kompensuos beveik trečdalį kainos. Tačiau jokie argumentai neveikė, o reikalai pajudėjo, kai jų ėmėsi KBŪ specialistai. Jie surengė balsavimus, atstovavo mūsų interesams teisme ir taip padėjo įvykdyti daugumos gyventojų valią. Faktas, kad neturint administratoriaus mums pa tiems būtų itin sudėtinga įveikti kliūtis ir įgyvendinti šį projektą. Kiek tai kainuotų nervų ir laiko net nesinori galvoti“, – sakė namo gyventojas Tadas. Pasak pašnekovo, dabar, kai namas, stūksantis šalia Steigia mojo Seimo aikštės, įgavo gražų fasadą ir stogą, jis tapo tikra miesto puošmena.
Atsižvelgus į artimiausių parų sinoptikų prognozes dėl besiartinančių vėsių orų, Kaunas nuo spalio 11 dienos oficialiai pradeda šildyti lopšelius-darželius, mokyklas, socialinės globos ir gydymo įstaigas bei daugiabučius namus.
Atskiri daugiabučiai dėl šildymo sezono pradžios gali apsispręsti gyvenamojo namo bendrasavininkų susirinkime daugumos balsais (50 proc. + 1 gyventojas). Apie gyventojų sprendimą informuojamas šilumos tiekėjas.
Iki šildymo sezono pradžios visi pastatų šilumos įrenginiai turi būti tinkamai parengti. Už šilumos punktų parengimą, šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūrą bei remontą pastatų viduje atsakingi gyventojų pasirinkti pastatų administratoriai ir šildymo bei karšto vandens sistemų prižiūrėtojai.
Praėjusiais metais Kaune šildymo sezonas prasidėjo spalio 16-ąją. 2022 metais miesto šiluma būstus pasiekė spalio 17-ąją, o 2021 m. – rugsėjo 27 d.
Jau greitai arti šimto pastatų savininkų sulauks priminimo susitvarkyti neprižiūrimą nekilnojamąjį turtą Kaune. Antradienį miesto tarybos posėdyje patvirtintas 2024 metų apleistų pastatų sąrašas su daugiau kaip 170 objektų. Jų šeimininkams maksimaliai padidintas nekilnojamojo turto mokestis.
„Sutvarkyti seni pastatai ir restauruoti fasadai Kaune matomi vis ryškiau. Prie to ženkliai prisideda pats miestas, skiriantis dalinį finansavimą tokiems objektams atnaujinti. Tačiau pavienių „vaiduoklių“, vis dar užsilikę gana nemažai. Vieni jų – privačiose rankose, kitus valdo valstybinės institucijos.
Jokia paslaptis, kad kai kurie savininkai išvengia padidinto NT mokesčio imituodami „nesibaigiančias statybas“. Turime tokių pavyzdžių. Dabartinis Nekilnojamojo turto įstatymas, užuot drausminęs aplaidžius pastatų šeimininkus, neretai apsaugo juos nuo didesnių išlaidų ar kitokios atsakomybės. Be to, šiandieninė mokesčių reguliavimo tvarka miestui net neleidžia gauti tikslių duomenų, ar už konkretų apleistą pastatą apskritai yra mokamas padidintas NT mokesčio tarifas. Iš savo pusės darome, ką galime“, – realią situaciją komentuoja Kauno mero pavaduotojas Andrius Palionis.
Šiemet Kaunas į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą įtraukė 176 objektus, priklausančius 89 juridiniams ir fiziniams asmenims. Maždaug trečdalis statinių patenka į UNESCO Pasaulio paveldo ir kitas saugomas kultūros paveldo teritorijas, didžioji dalis pastatų sąraše atsiduria nebe pirmus metus.
Skaičiuojama, kad bene didžiausia koncentracija apleistų ar neprižiūrimų pastatų stūkso pačiame Kauno centre, Aleksote, Eiguliuose ir Šančiuose – iš viso 135 objektai. Dešimtys trūnija Panemunės, Vilijampolės, Žaliakalnio, Dainavos ir Šilainių seniūnijose. Jų savininkams nustatytas padidintas nekilnojamojo turto mokestis, siekiantis 3 procentus nuo turto vertės.
Kauno miesto tarybai vienbalsiai pritarus tokiam sprendimui, atitinkamai didės miesto biudžeto pajamos iš nekilnojamojo turto mokesčio, o apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto savininkams tai yra vienintelis savivaldos turimas įrankis, galintis paskatinti greičiau pradėti tvarkybą.
Nutarusiems imtis darbų, miestas įprastai siūlo teikti paraiškas Paveldotvarkos programai ir pretenduoti į dalinį finansavimą iš miesto biudžeto. Jis gali būti skiriamas fasado atnaujinimui, dekoratyviniam apšvietimui ar pritaikymui neįgaliųjų reikmėms.
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) patikslino rekomenduojamą skydinio fasado kvadratinio metro įrengimo įkainį ir ragina gyventojus, planuojančius atnaujinti savo daugiabučius naudojant skydus, pasiskaičiuoti projekto darbų sąmatą ir teikti paraiškas.
Kvietimas valstybės paramai skydinei daugiabučių renovacijai gauti galioja dar daugiau kaip mėnesį, iki spalio 30 d., jam skirta 200 mln. eurų. Kviečiame dar kartą gerai apsvarstyti šio inovatyvaus pastatų atnaujinimo būdo privalumus ir apsispręsti jį rinktis.
Patikslinta skydinio fasado kvadratinio metro kaina priklausomai nuo siektinos B arba A energinės klasės yra apie 205-215 eurų, o įprasto ventiliuojamo fasado įrengimo kv. metro kaina siekia apie 160-175 eurų. Skirtumas, palyginus su gaunama nauda, nėra toks didelis.
Atnaujinti daugiabučius naudojant skydus kainuoja šiek tiek brangiau, tačiau gyventojai turėtų įsivertinti, kokias naudas gauna. Pavyzdžiui, naudojant šį pažangų renovacijos metodą bus perstatomi balkonai. Tam reikės papildomų investicijų, bet tai leis pašalinti šalčio tiltą, bus galima išlaikyti minimalius reikalavimus atitinkančius balkonus. Dabar po renovacijos kartais jie lieka 65 cm gylio, nes yra šiltinami iš vidaus. Taip pat atsiranda galimybė padidinti būsto plotą balkoną prijungus prie gyvenamųjų patalpų ar paversti jį uždara terasa.
Pastatų atnaujinimas skydais ne tik padidina jų energinį efektyvumą, sumažina šildymo išlaidas, bet ir žymiai pagreitina renovacijos procesą, nes sumažėja darbų apimtis, naudojant skydus, renovacija gali vykti bet kuriuo metų laiku, taip pat ir žiemą, sudaro žymiai mažiau nepatogumų. Renovuojant skydais sienų šiltinimo darbų trukmė sutrumpėja net iki 2 – 3 kartų, o tai stipriai įtakoja bendrą projekto įgyvendinimo terminą.
Skydinė renovacija yra pats žaliausias renovacijos metodas: palyginus su tradicine renovacija „užrakina“ žymiai daugiau CO2, mažina statybų sektoriaus šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir taip reikšmingai prisideda prie klimato kaitos stabdymo. Renovuojant skydais didelė dalis darbų atliekama gamykloje, kur energija naudojama efektyviau, susidaro mažiau atliekų. Be to, skydai gaminami iš tvarių medžiagų, jų sudėtyje yra 15 proc. atsinaujinančių organinės kilmės gamtos išteklių (medžio, šiaudų ir kt.)
Atkreipiamas dėmesys, kad neseniai buvo supaprastintos kvietimo sąlygos. Šiltinant namo stogą nebereikalaujama naudoti standartizuotų modulinių konstrukcijų gaminių (skydų) – tai dabar yra tik rekomendacija. Tačiau bent 60 proc. išorinių sienų šiltinimo darbų turi būti atliekama naudojant skydus (anksčiau buvo reikalaujama 100 proc.), o šis reikalavimas nebetaikomas pastato cokolinei daliai.
Kita svarbi naujovė – nebebus privaloma keisti rūsio ir kitų nešildomų patalpų langų. Langų keitimo poreikis bus nustatomas individualiai, atsižvelgiant į jų fizinę būklę.
Skydinė renovacija gali būti pritaikoma tiek surenkamo gelžbetonio, tiek plytų mūro daugiabučiams. Dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų pastato aukštis negali būti didesnis negu 26,5 m, aplinkui daugiabutį 6 m atstumu turi būti laisvas apėjimas, neapsodintas medžiais ir krūmais, kad būtų pakankamai erdvės skydų pristatymui ir montavimui.
Pagal šį kvietimą paraiškas gali teikti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai, daugiabučio namo atnaujinimo projekto įgyvendinimo administratoriai, savivaldybės bei savivaldybės paskirti energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai.
Kauno miesto savivaldybės priedangų įrengimo daugiabučiuose namuose programoje, patvirtintoje Kauno miesto savivaldybės tarybos 2024 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. T-163 „Dėl Kauno miesto savivaldybės priedangų įrengimo daugiabučiuose namuose programos patvirtinimo“ (toliau – Programa), nurodyta veikla – įrengti priedangas Kauno miesto savivaldybės teritorijoje esančiuose daugiabučiuose namuose, siekiant sudaryti sąlygas daugiabučių namų gyventojams trumpą laiko tarpą išvengti gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių oro pavojaus atveju, taip pat apsaugoti nuo netiesioginio apšaudymo ir (ar) kitų kinetinių grėsmių karinės agresijos metu (atakų iš orlaivių, raketų, artilerijos ugnies sukeltų sprogimo smūgio bangų, skeveldrų, nuolaužų ar atsitiktinių kulkų).
PROGRAMOS TIKSLAS – skatinti daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkus įrengti priedangas savo daugiabučiuose namuose, suteikiant Savivaldybės biudžeto finansavimą joms įrengti.
PROGRAMOS UŽDAVINYS – gerinti ir skatinti Savivaldybės gyventojų parengtį ekstremaliosioms situacijoms.
PAREIŠKĖJAS – daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnį paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius.
PARAIŠKŲ TEIKIMAS – Paraiška (popierinės formos ir „Word“ formatu įrašyta į elektroninę laikmeną) kartu su kitais nurodytais dokumentais iki kvietime teikti paraiškas nurodyto termino pabaigos siunčiama paštu arba pristatoma į vietą adresu: Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriaus Asmenų aptarnavimo poskyris, Laisvės al. 96 (2 darbo vieta), užklijuotame voke (pakete), ant kurio turi būti užrašas „Paraiška“, nurodytas programos, pagal kurią teikiama paraiška, pavadinimas, pareiškėjo pavadinimas ir adresas. Paraiška ir jos priedai turi būti užpildyti kompiuteriu, lietuvių kalba (jeigu dokumentai pateikiami užsienio kalba, jie turi būti išversti į lietuvių kalbą), atspausdinti, pasirašyti ir kartu su pridedamais dokumentais susegti į lengvai išardomus segtuvus. Paraiškos dokumentai negali būti įrišti spiraliniu ar terminiu būdu, įkišti į įmautes. Visi paraiškos ir pridedamų dokumentų lapai turi būti sunumeruoti eilės tvarka. Ranka užpildytos paraiškos nepriimamos. Jei paraiška siunčiama paštu, jos pateikimo Savivaldybės administracijai data laikoma pašto spaude nurodyta paraiškos išsiuntimo data.
PROGRAMOS DARBAI (PASLAUGOS) – programos finansuojamų priemonių sąrašas, kurias norėtumėte įgyvendinti įrengiant priedangą daugiabučiame name.
Informaciją dėl paraiškų pildymo, projektų įgyvendinimo ir darbų (paslaugų) pobūdžio, darbų (paslaugų) atitikties reikalavimams ir kt. teikia Savivaldybės administracijos Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus specialistas Paulius Jurkevičius, el. p. paulius.jurkevicius@kaunas.lt, +370 37 42 39 48.
Daugiau informacijos – https://www.kaunas.lt/renovacijos/kauno-miesto-savivaldybes-priedangu-irengimo-daugiabuciuose-namuose-programa/
