- Avarinė tarnyba
- 0 800 20 000
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) patikslino rekomenduojamą skydinio fasado kvadratinio metro įrengimo įkainį ir ragina gyventojus, planuojančius atnaujinti savo daugiabučius naudojant skydus, pasiskaičiuoti projekto darbų sąmatą ir teikti paraiškas.
Kvietimas valstybės paramai skydinei daugiabučių renovacijai gauti galioja dar daugiau kaip mėnesį, iki spalio 30 d., jam skirta 200 mln. eurų. Kviečiame dar kartą gerai apsvarstyti šio inovatyvaus pastatų atnaujinimo būdo privalumus ir apsispręsti jį rinktis.
Patikslinta skydinio fasado kvadratinio metro kaina priklausomai nuo siektinos B arba A energinės klasės yra apie 205-215 eurų, o įprasto ventiliuojamo fasado įrengimo kv. metro kaina siekia apie 160-175 eurų. Skirtumas, palyginus su gaunama nauda, nėra toks didelis.
Atnaujinti daugiabučius naudojant skydus kainuoja šiek tiek brangiau, tačiau gyventojai turėtų įsivertinti, kokias naudas gauna. Pavyzdžiui, naudojant šį pažangų renovacijos metodą bus perstatomi balkonai. Tam reikės papildomų investicijų, bet tai leis pašalinti šalčio tiltą, bus galima išlaikyti minimalius reikalavimus atitinkančius balkonus. Dabar po renovacijos kartais jie lieka 65 cm gylio, nes yra šiltinami iš vidaus. Taip pat atsiranda galimybė padidinti būsto plotą balkoną prijungus prie gyvenamųjų patalpų ar paversti jį uždara terasa.
Pastatų atnaujinimas skydais ne tik padidina jų energinį efektyvumą, sumažina šildymo išlaidas, bet ir žymiai pagreitina renovacijos procesą, nes sumažėja darbų apimtis, naudojant skydus, renovacija gali vykti bet kuriuo metų laiku, taip pat ir žiemą, sudaro žymiai mažiau nepatogumų. Renovuojant skydais sienų šiltinimo darbų trukmė sutrumpėja net iki 2 – 3 kartų, o tai stipriai įtakoja bendrą projekto įgyvendinimo terminą.
Skydinė renovacija yra pats žaliausias renovacijos metodas: palyginus su tradicine renovacija „užrakina“ žymiai daugiau CO2, mažina statybų sektoriaus šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir taip reikšmingai prisideda prie klimato kaitos stabdymo. Renovuojant skydais didelė dalis darbų atliekama gamykloje, kur energija naudojama efektyviau, susidaro mažiau atliekų. Be to, skydai gaminami iš tvarių medžiagų, jų sudėtyje yra 15 proc. atsinaujinančių organinės kilmės gamtos išteklių (medžio, šiaudų ir kt.)
Atkreipiamas dėmesys, kad neseniai buvo supaprastintos kvietimo sąlygos. Šiltinant namo stogą nebereikalaujama naudoti standartizuotų modulinių konstrukcijų gaminių (skydų) – tai dabar yra tik rekomendacija. Tačiau bent 60 proc. išorinių sienų šiltinimo darbų turi būti atliekama naudojant skydus (anksčiau buvo reikalaujama 100 proc.), o šis reikalavimas nebetaikomas pastato cokolinei daliai.
Kita svarbi naujovė – nebebus privaloma keisti rūsio ir kitų nešildomų patalpų langų. Langų keitimo poreikis bus nustatomas individualiai, atsižvelgiant į jų fizinę būklę.
Skydinė renovacija gali būti pritaikoma tiek surenkamo gelžbetonio, tiek plytų mūro daugiabučiams. Dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų pastato aukštis negali būti didesnis negu 26,5 m, aplinkui daugiabutį 6 m atstumu turi būti laisvas apėjimas, neapsodintas medžiais ir krūmais, kad būtų pakankamai erdvės skydų pristatymui ir montavimui.
Pagal šį kvietimą paraiškas gali teikti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai, daugiabučio namo atnaujinimo projekto įgyvendinimo administratoriai, savivaldybės bei savivaldybės paskirti energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai.
Kauno miesto savivaldybės priedangų įrengimo daugiabučiuose namuose programoje, patvirtintoje Kauno miesto savivaldybės tarybos 2024 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. T-163 „Dėl Kauno miesto savivaldybės priedangų įrengimo daugiabučiuose namuose programos patvirtinimo“ (toliau – Programa), nurodyta veikla – įrengti priedangas Kauno miesto savivaldybės teritorijoje esančiuose daugiabučiuose namuose, siekiant sudaryti sąlygas daugiabučių namų gyventojams trumpą laiko tarpą išvengti gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių oro pavojaus atveju, taip pat apsaugoti nuo netiesioginio apšaudymo ir (ar) kitų kinetinių grėsmių karinės agresijos metu (atakų iš orlaivių, raketų, artilerijos ugnies sukeltų sprogimo smūgio bangų, skeveldrų, nuolaužų ar atsitiktinių kulkų).
PROGRAMOS TIKSLAS – skatinti daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkus įrengti priedangas savo daugiabučiuose namuose, suteikiant Savivaldybės biudžeto finansavimą joms įrengti.
PROGRAMOS UŽDAVINYS – gerinti ir skatinti Savivaldybės gyventojų parengtį ekstremaliosioms situacijoms.
PAREIŠKĖJAS – daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnį paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius.
PARAIŠKŲ TEIKIMAS – Paraiška (popierinės formos ir „Word“ formatu įrašyta į elektroninę laikmeną) kartu su kitais nurodytais dokumentais iki kvietime teikti paraiškas nurodyto termino pabaigos siunčiama paštu arba pristatoma į vietą adresu: Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriaus Asmenų aptarnavimo poskyris, Laisvės al. 96 (2 darbo vieta), užklijuotame voke (pakete), ant kurio turi būti užrašas „Paraiška“, nurodytas programos, pagal kurią teikiama paraiška, pavadinimas, pareiškėjo pavadinimas ir adresas. Paraiška ir jos priedai turi būti užpildyti kompiuteriu, lietuvių kalba (jeigu dokumentai pateikiami užsienio kalba, jie turi būti išversti į lietuvių kalbą), atspausdinti, pasirašyti ir kartu su pridedamais dokumentais susegti į lengvai išardomus segtuvus. Paraiškos dokumentai negali būti įrišti spiraliniu ar terminiu būdu, įkišti į įmautes. Visi paraiškos ir pridedamų dokumentų lapai turi būti sunumeruoti eilės tvarka. Ranka užpildytos paraiškos nepriimamos. Jei paraiška siunčiama paštu, jos pateikimo Savivaldybės administracijai data laikoma pašto spaude nurodyta paraiškos išsiuntimo data.
PROGRAMOS DARBAI (PASLAUGOS) – programos finansuojamų priemonių sąrašas, kurias norėtumėte įgyvendinti įrengiant priedangą daugiabučiame name.
Informaciją dėl paraiškų pildymo, projektų įgyvendinimo ir darbų (paslaugų) pobūdžio, darbų (paslaugų) atitikties reikalavimams ir kt. teikia Savivaldybės administracijos Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus specialistas Paulius Jurkevičius, el. p. paulius.jurkevicius@kaunas.lt, +370 37 42 39 48.
Daugiau informacijos – https://www.kaunas.lt/renovacijos/kauno-miesto-savivaldybes-priedangu-irengimo-daugiabuciuose-namuose-programa/
Visi daugiabučių gyvenamųjų butų ir kitų patalpų savininkai kiekvieną mėnesį moka kaupiamąsias lėšas, o namo administratorius kiekvieną mėnesį šias kaupiamąsias lėšas apskaičiuoja, surenka ir apskaito. Gyventojams, norintiems sužinoti savo daugiabučio namo sukauptų lėšų dydį tereikia prisijungti prie Kauno butų ūkio savitarnos sistemos, kurioje taipogi galima rasti svarbią informaciją, susijusią su daugiabučio namu administravimu, technine priežiūra, planuojamais bei atliktais remonto darbais.
LR Vyriausybė yra nustačiusi, kad iki tol, kol bus parengtas ir patvirtintas ilgalaikis planas, o kartu su juo – mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas, apskaičiuojant mėnesinės kaupiamosios įmokos dydį yra taikomas minimalus kaupiamosios įmokos tarifas: daugiabučiams namams, kurių naudingas plotas iki 3000 kv. m. – 0,05 Eur už kv. m, o kurių naudingas plotas 3000 kv. m ir daugiau – 0,03 Eur už kv. m.
Kaupiamosios lėšos yra naudojamos namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Visi daugiabučio namo darbai (įvairūs remonto darbai, skirti atnaujinti ar suremontuoti bendrojo naudojimo objektus – stogą, sienas, laiptinės duris ir t.t.), kuriems bus naudojamos kaupiamosios lėšos, turėtų būti nurodomi ilgalaikių (dviejų ir daugiau metų) darbų plane, kuriame taip pat nurodoma darbų preliminari kaina ir atlikimo terminai. Ilgalaikį planą sudaro daugiabučio namo administratorius, o apskaičiuotas kaupiamosios mėnesinės įmokos tarifas kartu su ilgalaikiu planu yra tvirtinamas butų ir kitų patalpų savininkų daugumos (ne mažiau kaip 50 proc. + 1) sprendimu.
Bendraudami su gyventojais dažnai susiduriame su klausimais apie kaupiamųjų lėšų likutį. Butų savininkai, kiekvieną mėnesį mokėdami mokesčius neatkreipia dėmesio, kad standartinio dydžio 50 kv.m. butas per mėnesį sukaupia 1,50-2,50 Eur. Taikant minimalaus dydžio kaupiamųjų lėšų tarifą sukaupti reikšmingą sumą didesniems remonto darbams nėra galimybių, todėl administruojamų namų gyventojams siūlome apsvarstyti kaupiamųjų lėšų tarifo didinimo klausimą.
Svarbu paminėti, kad parduodant butą, nepanaudotos kaupiamosios lėšos nėra grąžinamos ankstesniam buto savininkui. Teisingai priskaičiuotos, bet nepanaudotos kaupiamosios lėšos nėra laikomos permoka.
Senus, neefektyvius šilumos punktus turinčių daugiabučių atstovai jau kviečiami teikti paraiškas paramai gauti ir atnaujinti savo daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemas. Taip vadinama „mažoji renovacija“, galinti reikšmingai sumažinti išlaidas už šildymą, itin laukiama daugiabučių gyventojų visoje Lietuvoje. Naujame 20 mln. eurų kvietime – ir atnaujintos, palankesnės finansavimo sąlygos.
„Mažąja renovacija“ vadinamas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujinimas ir subalansavimas taip, kad visa į pastatą patenkanti šiluma būtų panaudojama kuo efektyviau. Jos metu seni, elevatoriniai šilumos punktai keičiami naujais, automatizuotais šilumos punktais. Įrengiant automatinius balansinius ventilius suderinamos ir optimizuojamos šildymo sistemos.
Valstybės parama taip pat skiriama pertvarkant šildymo sistemą ar ją keičiant, įskaitant radiatorių keitimą, termostatinių ventilių įrengimą, vamzdynų keitimą ir kitus būtinus elementus. Tokios renovacijos metu gali būti įrengiami ir individualūs šilumos apskaitos prietaisai ar šilumos daliklių sistema bei išmaniosios apskaitos, leidžiančios nuskaityti rodmenis iš daliklių, šilumos ir karšto vandens skaitiklių butuose. Finansuojamos ir karšto vandens sistemų pertvarkymo, susijusių elementų keitimo (pvz., rankšluosčių džiovintuvų, vamzdynų keitimo) išlaidos.
Pretenduoti į paramą gali daugiabučiai namai, pastatyti pagal iki 1993 m. galiojusius statybos techninius normatyvus ir atitinkantys bent vieną iš toliau nurodytų sąlygų:
1) iki paraiškos pateikimo namas buvo renovuotas pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, bet jame nebuvo atliktas vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimas;
2) bendrasis namo plotas ne didesnis kaip 1000 m2;
3) namas įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ar yra kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje;
4) namas yra medinių konstrukcijų;
5) namo šilumos punktas yra elevatorinis arba jau susidėvėjęs automatinis, negalintis reguliuoti šilumos suvartojimo pastate priklausomai nuo lauko oro ir pastato šildomų patalpų temperatūrų pokyčio.
Subsidijos dydis gali siekti iki 60 proc. nuo visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, jei paramos gavėjai yra butų ir kitų patalpų savininkai. Subsidija padidinama dar 10 proc. punktų, jei elevatorinis šilumos punktas keičiamas į naują, automatizuotą šilumos punktą. Nepasiturintiems gyventojams bus skiriama 100 proc. išlaidų kompensacija. Tokia subsidija nustatoma vadovaujantis savivaldybės administracijos paskutinio šildymo sezono metu išduotomis pažymomis, kurios patvirtintų, kad daugiabučio namo buto ar kitos patalpos savininkas turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją.
Paraiškas teikti kviečiami daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai, savivaldybės paskirti savivaldybės energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai, šilumos tiekėjai bei kiti asmenys, įgalioti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų. Paraiškas nuo š.m. liepos 24 d., kol pakaks kvietimui skirtų lėšų, bet ne ilgiau kaip iki 2025 m. liepos 23 d., galima pateikti APVIS aplinkoje.
Šaltinis: Aplinkos projektų valdymo agentūra.
Aplinkos ministrui patvirtinus Kvietimo teikti paraiškas daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) naudojant skydus sąlygų aprašo pakeitimus, keičiasi paraiškų teikimo terminas bei privalomieji reikalavimai. Tikimasi, kad naujieji pakeitimai leis paspartinti senų daugiabučių renovacijos tempą.
Naujoje kvietimo tvarkoje nebelieka privalomo reikalavimo šiltinant namo stogą naudoti standartizuotus modulinių konstrukcijų gaminius (skydus). Tai išlieka kaip rekomendacinio pobūdžio priemonė. Tačiau bent 60 % išorinių sienų šiltinimo darbų turi būti atlikta naudojant skydus (iki šiol buvo reikalaujama 100 %). Šis reikalavimas nebetaikomas pastato cokolinei daliai.
Dar viena naujovė, supaprastinanti kvietimo sąlygas – nebebus privaloma keisti rūsio ir kitų nešildomų patalpų langų. Langų keitimo poreikis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į jų fizinę būklę. Taip pat nustatyti specialieji reikalavimai projektams dėl balkonų, lodžijų, sušvelnintos sąlygos dėl šilumogrąžos (rekuperacijos) funkcijų.
Mėnesiu pratęstas ir paraiškų teikimo terminas. Paraiškas Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) galima teikti iki š. m. spalio 30 d. APVIS aplinkoje. Kvietimui iš viso skiriama 200 mln. eurų statybos rangos darbams finansuoti.
Vieno daugiabučio renovacijai skiriama 30 % valstybės paramos energinio efektyvumo priemonėms, papildoma 20 % parama šildymo ir karšto vandens sistemoms. Valstybė taip pat 100 % finansuoja projekto parengimo, statybų techninės priežiūros ir administravimo išlaidas. Projektams numatomas lengvatinis kreditas. Atnaujinus daugiabutį namą turi būti pasiekiama ne mažesnė kaip B pastato energinio naudingumo klasė ir skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos sumažintos ne mažiau kaip 40 %, lyginant su sąnaudomis iki projekto įgyvendinimo.
Įgyvendinant skydinės renovacijos projektus, Lietuvoje pirmą kartą pastatų atnaujinimui bus naudojami gamykloje pagaminti fasado skydai, objekte sumontuojami be papildomo apdirbimo. Ne mažiau kaip 15 % skydo tūrio, įskaitant laikančiąsias konstrukcijas, neįskaitant apdailos, langų ir durų, turi sudaryti statybos produktai, pagaminti iš atsinaujinančių organinės kilmės gamtos išteklių (mediena, šiaudai, pluoštinės kanapės, aliejus).
Skydų naudojimas daugiabučio atnaujinimo procese leidžia ne tik padidinti pastato energinį efektyvumą, bet ir pagreitinti renovacijos procesą, sumažinti darbų apimtį statybvietėje. Šiuo metu pastato atnaujinimo darbai objekte vidutiniškai užtrunka 9-15 mėn. Įdiegus modulinę technologiją renovacijos procesai pagreitėtų kelis kartus.
Primenama, pagal šį kvietimą paraiškas gali teikti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai, daugiabučio namo atnaujinimo projekto įgyvendinimo administratoriai, savivaldybės bei savivaldybės paskirti energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai.
Šaltinis: www.apva.lt
Nusprendus gyventi moderniai ir pasiryžus renovuoti senos statybos daugiabutį namą, susiduriama su įvairiausiais klausimais. Vieni jų – organizaciniai, o kiti – techniniai. Pavyzdžiui, gyventojai neretai pasimeta, kokį fasadą rinktis renovuojant namą – vėdinamą ar tinkuotą? Ir nors abu variantai yra tinkami, Kauno būsto modernizavimo agentūros specialistai paaiškinti, kokie šių fasadų skirtumai bei kodėl jie turėtų būti aktualūs gyventojams.
Vėdinamas fasadas – daugiau pasirinkimų
Kauno būsto modernizavimo agentūros specialistai aiškina, kad daugiabučiams namams šiltinti gali būti naudojamas tiek vėdinamas, tiek ir tinkuotas fasadas. Vis tik šios sistemos turi skirtumų. Pavyzdžiui, tinkuojamo fasado apdailai yra naudojami tik kelių rūšių plonasluoksniai tinkai, o vėdinamo fasado atveju, viskas kiek kitaip. Pasirinkus šį būdą išorės apdailą galima rinktis iš labai didelio apdailinio medžiagų asortimento. Jos tvirtinasi prie laikančiojo karkaso.
Taip pat būtina žinoti ir tai, kad įvykus nelaimei ar esant mechaniniams pažeidimams, vėdinamo fasado išorinę apdailos dangą paprasta ir nebrangu pakeisti nauja. Specialistai pastebi ir tai, kad jei aplinkui namą gausiai auga medžiai, prastesnės kokybės tinkuoti fasadai gana greitai pažaliuoja, o vėdinami fasadai su plytelių danga pažaliuoja itin retai.
Svarbu paminėti ir tai, kad pasirinkus vėdinamą fasadą, šiltinant išorės sienas, yra įrengiamas oro tarpas. Tokiu būdu užtikrinamas laisvas oro judėjimas ir drėgmė gali pasišalinti. O juk tai – labai aktualu.
Papildoma priešgaisrinė apsauga
Specialistai pabrėžia ir tai, kad vėdinamo fasado konstrukcijoje vyksta natūrali oro cirkuliacija. Šio fasado dėka yra patiriami maži šilumos nuostoliai.
Taip pat toks fasadas yra naudingas ir tuo, kad jo apdailos medžiagos gali būti itin atsparios smūgiams ir net pagamintos iš nedegių medžiagų. O juk tai – tikrų tikriausia priešgaisrinė sistema, kurią turėti gali visi renovuotų daugiabučių namų šeimininkai.
Vėdinamas fasadas yra ilgaamžiškesnis. Anot Kauno būsto modernizavimo agentūros specialistų, tokio fasado priežiūra yra labai minimali.
Pigesnis variantas, kuris atsiperka greičiau
Tačiau nereikia manyti, kad tinkuotas fasadas absoliučiai visur nusileidžia vėdinamam. Specialistai pastebi, kad palyginti su tinkuojamu fasadu, vėdinami fasadai yra brangesni. Todėl tinkuojamas fasadas yra ekonomiškai greičiau atsiperkantis fasado šiltinimo ir apdailos sprendimas.
Specialistai pastebi ir tai, kad pasirinkus tinkuojamą fasadą, taip pat yra patiriami maži šilumos nuostoliai. O juk tai – labai svarbu šiuolaikiniams žmonėms.
Kokybiškai įrengtas tinkuotas fasadas pasižymi puikiomis eksploatacinėmis savybėmis ir ilgaamžiškumu.
Siekiant geriausio renovacijos rezultato
Kauno būsto modernizavimo agentūros specialistai pabrėžia, kad nusprendus renovuoti savo namą būtina daug dėmesio skirti medžiagoms, kurios bus naudojamos. Gyventojams turėtų būti aktualu, kad visos medžiagos būtų sertifikuotos, atitiktų aukščiausius reikalavimus bei turėtų tą patvirtinančius dokumentus. Namo bendruomenė turi aktyviai bendrauti su renovacijos administratoriumi ir statybas prižiūrinčiu techniniu prižiūrėtoju tam, kad būtų užtikrintas tinkamas darbų atlikimas.
Šaltinis: Kauno būsto modernizavimo agentūra, www.kbma.lt
Karštomis vasaros dienomis namų oro kondicionierius gelbsti bei suteikia komfortą namuose, tačiau daugeliui kyla klausimų ką daryti norint oro kondicionierių įsirengti daugiabučiame name. (daugiau…)
Visi nori gyventi gražioje, tvarkingoje bei jaukioje aplinkoje. Tačiau natūralu, kad laikui bėgant nekilnojamasis turtas nusidėvi. Dėl šios priežasties tam, kad būstas kuo ilgiau džiugintų savo estetine išvaizda bei būtų techniškai tvarkingas, juo reikia nuolatos rūpintis.
Daugiabučių namų butų gyventojai yra atsakingi ne tik už savo butą, tačiau ir už bendrąsias namo patalpas. Jie turi jomis rūpintis. O kad visas procesas būtų kuo paprastesnis ir sklandesnis, gyventojų sprendimu jų daugiabutį namą gali administruoti priežiūros paslaugas teikianti įmonė, gyventojai gali įregistruoti jungtinės veiklos sutartį arba sukurti bendriją. Tačiau, kad ir kokį variantą gyventojai pasirinktų, jų ir administratoriaus tarpusavio pareigos ir teisės nesikeičia. Juk svarbiausia – tinkamai pasirūpinti namu.
Namo administratorius: už ką jis atsakingas bei kokios jo pareigos?
Namo administratoriaus svarbiausias tikslas – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus. Administratorius turi užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus.
Tačiau vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad daugiabučio namo administratorius nėra absoliučių daugiabučio namo gyventojų sprendimų vykdytojas. Jis taip pat atlieka ir viešąją funkciją bei privalo užtikrinti, kad jo administruojamas statinys būtų prižiūrimas. Todėl, jei gyventojai ir nesutinka tvarkyti avarinės būklės namo, jam tam tikrus darbus, kurie privalo būti padaryti, gali tekti organizuoti ir be gyventojų pritarimo. Vis tik administratorius šia savo teise naudotis privalo atsakingai. Juk esminis jo tikslas – rūpintis pavestu turtu.
Taip pat viena iš namo administratoriaus pareigų – rengti ir teikti patalpų savininkams pasiūlymus dėl energiją taupančių priemonių įgyvendinimo. Administratorius turi organizuoti patalpų savininkų susitikimą arba balsavimą raštu dėl namo atnaujinimo (modernizavimo).
Administratoriaus veiklos, susijusios su atliekamomis jo funkcijomis ir pareigomis, priežiūrą atlieka savivaldybė.
Gyventojai atsakingi už savo turtą
Kauno būsto modernizavimo agentūros specialistai įsitikinę – patys gyventojai privalo rūpintis savo turtu. Ir ši pareiga tikrai neapsiriboja vien savo buto puoselėjimu. Nuolatinis bendravimas su administratoriumi bei savo teisių žinojimas užtikrina, kad pastatas bus prižiūrimas ir tinkamas naudojimui.
Vis tik specialistai pastebi, kad gyventojai neretai sako, jog atnaujinti daugiabučių gyvenamųjų namų nereikia, mat jiems yra gerai taip, kaip yra. Tačiau verta atkreipti dėmesį į tai, kad tinkamas statinio eksploatavimas aktualus ne tik jame gyvenantiems asmenims. Jei statinys nesaugus, jis kelia grėsmę ir kitiems žmonėms.
Svarbu ir tai, kad prastėjanti pastato būklė lemia net tai, kad automatiškai krenta potencialios name parduodamų butų kainos. Specialistai ragina gyventojus, kurie pastebi, jog nusidėvėjo bendro naudojimo objektai, apie tai informuoti namo administratorių. Tokiu būdu kiekvienas gali prisidėti prie savo namo priežiūros.
Natūralu, kad daugiabučiuose namuose gyvena daug žmonių, todėl ir situacijų pasitaiko pačių įvairiausių. Vis tik svarbu suprasti, kad gyventojai ir namo administratorius turi bendradarbiauti. Namas džiugins tiek, kiek patys žmonės įdės pastangų jį prižiūrint bei puoselėjant.
Svarbu žinoti ir tai, kad patalpų savininkai susirinkime arba balsuodami raštu gali išsirinkti atstovą ar atstovus, kurie gali atstovauti visiems patalpų savininkams bendraujant su administratoriumi. Tokiu būdu jie gali stebėtojo teisėmis dalyvauti namo priežiūros paslaugų, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų, prekių pirkimo, atliktų darbų priėmimo komisijose. Atstovaujama vykdant namo, jo bendrojo naudojimo objektų būklės vertinimo apžiūras, tikrinant šilumos, elektros energijos apskaitos, karšto vandens ir kitų matavimo prietaisų rodmenis.
Šaltinis: Kauno būsto modernizavimo agentūra
Centralizuotai miesto šilumą ir karštą vandenį Kauno mieste ir rajone bei Jurbarke tiekianti bendrovė „Kauno energija“ nuo balandžio 15 d. 00.00 val. iki balandžio 17 d. 00.00 val. termofikacinio vandens temperatūrą padidins iki 80 °C, kad pastatų karšto vandens sistemų prižiūrėtojai arba administratoriai galėtų atlikti terminę legioneliozės prevenciją – terminę dezinfekciją (termošoką).
Atlikus legioneliozės profilaktiką ir pasibaigus šildymo sezonui prasidės hidrauliniai miesto šilumos tinklo bandymai. Jų metu vamzdynuose sukeliamas didelis slėgis, siekiant aptikti defektus, todėl pastatams laikinai stabdomas termofikacinio vandens, kuris yra naudojamas karšto vandens ruošimui, tiekimas.
Kada ir kiek laiko karšto vandens nebus pastate, vartotojai patogiai gali sužinoti „Kauno energijos“ internetinėje svetainėje: www.kaunoenergija.lt/hidrauliniai-bandymai-ir-planiniai-remontai, tereikia įvesti savo namo adresą.
Informaciją apie karšto vandens tiekimo laikiną nutraukimą galima gauti ir trumposiomis SMS žinutėmis. Vartotojai, norintys gauti tokius pranešimus, kviečiami susisiekti su informacijos centru „Mano Kaunas“ telefonu 0 800 20 000 ir atnaujinti savo kontaktinę informaciją.
Atsuktai čiaupai – bent 5 minutes
Vadovaujantis LR Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi ir Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintu higienos normų HN 24:2003 reikalavimais dėl legioneliozės prevencijos, terminis šokas atliekamas pastato karšto vandens sistemoje temperatūrą padidinant iki 66 °C, o vartotojų vandens čiaupuose – iki ne mažiau 60 °C. Tokioje temperatūroje legionelės bakterijos žūsta.
Vykdant terminę dezinfekciją daugiabučių gyventojai, karšto vandens sistemos prižiūrėtojo nurodytu laiku, turėtų ne mažiau kaip 5 minutėms atsukti visus bute esančius karšto vandens čiaupus, įskaitant ir dušą, kad legionelės bakterijos žūtų.
Atkreiptinas dėmesys, kad termofikacinį vandenį šilumos tiekėjas tiekia iki pastato įvado. Karštą vandenį gyventojams, panaudojant termofikacinio vandens šilumą, pagamina už pastato vidines karšto vandens ir šildymo sistemas atsakingas prižiūrėtojas ar namo administratorius.
Pagal higienos normas karšto vandens temperatūra turi visada būti be mažesnė nei 50 °C, nes tokioje temperatūroje legionelės nesidaugina. Pastebėjus, kad bute tiekiamas vanduo yra nepakankamos temperatūros, reikia kreiptis į savo daugiabučio namo administratorių ar prižiūrėtoją, kad būtų užtikrinami legioneliozės prevencijos reikalavimai.
Kas yra legioneliozė?
Legioneliozė yra ūminė pneumonija (bakterinis plaučių uždegimas), kurią sukelia Legionella bakterijos. Inkubacinis periodas – 2–10 dienų, retais atvejais – iki 3 savaičių. Ligos simptomai panašūs į gripo, dažniausiai prasideda karščiavimu, šaltkrėčiu, galvos ir raumenų skausmais. Vėliau pasireiškia sausas kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas, išsivysto plaučių uždegimas.
Trečdalis susirgusiųjų viduriuoja ar vemia, apie pusė ligonių patiria sąmonės sutrikimų. Imlumas šiai ligai nėra vienodas. Sergantiems lėtinėmis ligomis, rūkantiems ir vyresnio amžiaus žmonėms pavojus susirgti legionierių liga yra didesnis, 5–10 proc. susirgusiųjų miršta. Pajutus ligos simptomus, būtina kreiptis į gydytoją. Daugiau informacijos apie legioneliozę rasite NVSC svetainėje, Kaunas.lt.
Kokia aplinka palanki daugintis legionelėms?
Vienintelis legionelių dauginimosi šaltinis yra vanduo. Tam tikros vandens sistemos yra vertinamos kaip didesnės rizikos užsikrėsti Legionella bakterijomis, pavyzdžiui, karštas ir šaltas vandentiekio vanduo, oro drėkintuvai, dekoratyviniai fontanai (ypač uždarose patalpose), sūkurinės vonios, aušinimo bokštai, augalams laistyti naudojamų sodo žarnų vandens sistemos ir pan.
Palanku Legionella bakterijoms išgyventi ir daugintis yra vamzdžiuose, kuriuose vanduo beveik arba visiškai neteka (pvz., negyvenamuose butuose), dumble, biologinėje plėvelėje bei sąnašose ant vidinių vamzdžių ir rezervuarų paviršių, ant tarpiklių ir hermetiškų plombų guminių ir natūralių medžiagų, vandens šildytuvuose ir karšto vandens talpyklose, vamzdžių, dušų ir čiaupų nuosėdose ir rūdyse ir pan.
Palankiausia vandens temperatūra legionelėms daugintis – 20–50 ºC, žemesnėje nei 20 ºC ir aukštesnėje nei 50 ºC temperatūroje šios bakterijos gyvuoja, bet nesidaugina.
„Kauno energija“ informacija
Ne paslaptis, kad Kauno mieste daugelio daugiabučių namų amžius siekia bent tris dešimtmečius. Kiekvienais metais mieste atnaujinama po kelias dešimtis daugiabučių, tačiau daugelyje daugiabučių namų atnaujinimo ar renovavimo darbai per jų eksploatavimo laikotarpį nebuvo atlikti. Jeigu kiauras stogas ar trūkęs vamzdynas tvarkomi nedelsiant, tai fasado ar balkonų atnaujinimo darbai dažnai tokios greito remonto nesulaukia.
Dažnu atveju kiekviename daugiabučiame name, kuris nerenovuotas, balkonai turi vienokių ar kitokių defektų. Didžiausios problemos kyla dėl balkono pagrindo plokštės ištrupėjusio betono bei korozijos paveiktų metalo konstrukcijų. Dažniausiu atveju balkono plokštės betonas pažeidžiamas dėl netinkamos balkonų priežiūros (balkonų naudotojai neužtikrina tinkamo vandens nuvedimo iš balkono, balkonai nevalomi ir netvarkomi, juose laikomi pašaliniai daiktai, balkone kaupiasi vanduo), nuolatinių drėgmės ir šalčio ciklų (atsiradusiuose trūkiuose kaupiasi drėgmė, kuri skverbiasi gilyn, dėl šalčio šie įtrūkimai dar padidėja) bei dėl fizikines savybes prarandančio betono skilinėjimo. Viso to pasekmė – trupančios balkono plokštės, byrantis betonas, korozijos veikiamos metalinės konstrukcijos bei gresianti avarija. Dėl balkone esančių defektų dažnu atveju labiausiai kenčia žemiau gyvenantys asmenys, kadangi į jų balkoną iš viršaus skverbiasi vanduo, drėksta kambario lubos bei lauko siena. Balkonus prižiūrėti ir tvarkyti būtina, kadangi atitrūkęs ir nukritęs betonas gali ne tik pridaryti finansinių nuostolių, tačiau pavojus kyla ir aplinkinių asmenų saugumui.
Kauno butų ūkis Kauno mieste administruoja ir prižiūri daugiau kaip 700 daugiabučių namų, kasdien apžiūrime ir vertiname administruojamų namų konstrukcijų būklę. Įvertinę statinio konstrukcijų būklę nustatome remonto poreikį bei jo prioritetą. Pastebėję, jog balkono konstrukcijų būklė turi avarijos požymių nedelsiant imamės būtinųjų priemonių bei informuojame namo gyventojus. Remonto atveju mokestis už balkonų remonto darbus paskirstomas visiems butų / patalpų savininkams proporcingai buto / patalpos plotui. Primename gyventojams, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Pastato bendrojo naudojimo objektai be kita ko yra išorinės (fasado) konstrukcijos, balkonai.
Balkonų defektų šalinimas, jų remontas yra specifinis ir brangus procesas. Raginame gyventojus atidžiau prižiūrėti namo balkonus: užtikrinti, kad balkonuose nesikauptų vanduo, dulkės, šiukšlės, neatsirastų augmenijos. Pastebėjus nerimą keliančius įtrūkimus, byrančio betono požymius raginame nedelsiant susisiekti su namo administratoriumi ar už jo priežiūrą atsakingu asmeniu. Kauno butų ūkio klientai turėtų susisiekti el. p. konstrukcijos@kbu.lt arba tel. 8 700 40 022.
Keletas netinkamai prižiūrėtų balkonų, kurie turėjo būti skubiai tvarkomi:
Žmonės avarinės būklės balkone
Gyventojo netinkamai prižiūrimas balkonas
Avarinės būklės balkonas
Avarinės būklės balkonas
