Atgimęs išskirtinės architektūros daugiabutis miesto širdyje – K. Donelaičio g. 71

K. Donelaičio gatvėje, vienoje prestižiškiausių Kauno centro arterijų, esantis istorinis daugiabutis – dar vienas sėkmingas pastato atnaujinimo pavyzdys, kurį įgyvendino UAB Kauno butų ūkis. Šis objektas – ne tik estetiškai išskirtinis, bet ir kultūrinės reikšmės statinys, priklausantis Kauno modernizmo ir istorizmo architektūros kontekstui.

Pastato išskirtinumas ir būklė iki atnaujinimo
Šis trijų aukštų kampinis pastatas su mansarda, kurio išskirtiniai bruožai – į akis krintanti kampinė cilindrinė erkerinė dalis su kupolu, elegantiškos kolonos ir balkonai – yra vertingas urbanistinis akcentas. Prieš tvarkybos darbus fasado būklė buvo pažeista: tinkas luposi, spalvinė gama buvo išblukusi, o architektūrinės detalės – praradusios aiškius bruožus. Nors struktūriškai pastatas buvo stabilus, estetinė jo išraiška nebeatitiko nei miesto centro statuso, nei gyventojų lūkesčių.

Remiantis paveldosauginiu aspektu, pastatas statytas XX a. pradžioje ir pasižymi vertingosiomis savybėmis, tarp kurių: autentiškos išorės sienos, lipdiniai, balkonų konstrukcijos, erkeriai, langų apvadai, ir architektūrinės detalės. Projektą parengė atestuoti paveldosaugos specialistai, darbai suderinti su Kultūros paveldo departamentu.

Kas atlikta – fasado atgimimas
Remiantis parengtu tvarkybos projektu, buvo atlikti šie esminiai darbai:
– Restauruoti pastato tinkuoti paviršiai ir atkurtos istorinės architektūrinės detalės;
– Atlikti pilni dažymo darbai, atsižvelgiant į istorines spalvines nuorodas;
– Atkurta autentiška spalvinė gama, suderinta su paveldosaugos specialistais;
– Sutvarkyti pažeisti karnizai, balkonų parapetai, akmens apdailos detalės;
– Pakeisti lietvamzdžiai, įėjimo durys, panaikinti kabeliai nuo pastato fasado.

Tvarkybos darbai buvo atlikti itin atsakingai, išsaugant visas saugotinas vertingąsias savybes, vadovaujantis paveldosaugos specialistų rekomendacijomis.

Ilgalaikė vertė miestui, gyventojams ir svečiams
Šiandien K. Donelaičio g. 71 – tai ne tik atnaujintas gyvenamasis pastatas, bet ir puošmena, papildanti reprezentacinę miesto centro aplinką. Atnaujintas fasadas neabejotinai traukia akį – tiek praeivių, tiek miesto svečių. Daili architektūrinė kompozicija, suderintos spalvos ir restauruotos detalės kuria ne tik estetinį, bet ir kultūrinį ryšį su istoriniu miesto identitetu.
Šis projektas liudija, kaip profesionaliai atlikti darbai gali įkvėpti naują gyvybę senam pastatui. Gyventojams tai – didesnė gyvenimo kokybė, miestui – išlaikyta architektūrinė dermė, o ateities kartoms – išsaugota kultūrinė vertė.
Džiaugiamės galėję prisidėti prie šio gražaus virsmo ir tęsiame savo įsipareigojimą kurti tvarkingą, patrauklų ir istorinę atmintį puoselėjantį Kauną.

Tiek pastato fasado tvarkybos darbų projekto rengimui, tiek fasado atnaujinimo darbams buvo skirta Kauno miesto savivaldybės parama pagal paveldotvarkos programą.

Iki „mažosios renovacijos“ kvietimo pabaigos liko mėnuo, dar galite suskubti pasinaudoti parama

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) ragina gyventojus pasinaudojant valstybės parama atnaujinti senus daugiabučių namų šilumos punktus, šildymo ir karšto vandens sistemas. Kvietimas, paskelbtas prieš metus, artėja prie pabaigos, tačiau dar liko apie 2,7 mln. eurų nepanaudotų lėšų.

„Mažąja renovacija“ vadinamai priemonei, kuri leidžia padidinti daugiabučių energinį efektyvumą, mažinti išlaidas už šildymą ir išvengti nuolatinių remontų, avarijų, buvo skirta 20 mln. eurų. Iš viso jau gautos 281 paraiškos, joms rezervuota 17,3 mln. eurų. Iki šios dienos parama jau skirta 179 šilumos punktams už 12,3 mln. eurų, likusios paraiškos dar vertinamos. Aktyviausi yra Klaipėdos, Kauno bei Panevėžio miestų daugiabučių gyventojai.

Valstybė finansuoja daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujinimo ir subalansavimo taip, kad visa į pastatą patenkanti šiluma būtų panaudojama kuo efektyviau, darbus. Elevatoriniai šilumos punktai keičiami naujais, automatizuotais. Įrengiant automatinius balansinius ventilius suderinamos ir optimizuojamos šildymo sistemos. Parama taip pat skiriama pertvarkyti šildymo sistemai, įskaitant vamzdynų, radiatorių keitimą, termostatinių ventilių įrengimą ir kitus būtinus elementus.

Gali būti įrengiami ir individualūs šilumos apskaitos prietaisai ar šilumos daliklių sistema bei išmanioji apskaita, sudaranti galimybę nuskaityti rodmenis iš daliklių, šilumos ir karšto vandens skaitiklių butuose. Finansuojamos ir karšto vandens sistemų pertvarkymo, jų susidėvėjusių elementų keitimo, pavyzdžiui, rankšluosčių džiovintuvų, vamzdynų išlaidos.

Lietuvoje dar yra apie 3 tūkst. senų elevatorinių šilumos punktų, kurie yra technologiškai pasenę ir neužtikrina tolygaus viso pastato šildymo. Atlikus būtinuosius vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujino darbus, galima sutaupyti bent 15-20 proc. šilumos energijos, o tai reikšmingai atsispindi ir sąskaitose už šildymą.

Daugiabučio namo kiemas – ne tik pravažiuojama aikštelė

Kai kalbame apie daugiabučiuose gyvenančių žmonių gyvenimo kokybę, pirmiausia pagalvojame apie buto plotą, namo būklę ar šildymo sistemą. Tačiau vis dažniau miestų bendruomenės ima suprasti, kad gyvenimo kokybė nesibaigia ties laiptinės durimis – aplinka už jų yra ne mažiau svarbi.

Tinkamai sutvarkyti, žali, saugūs ir funkcionalūs daugiabučių kiemai – tai ne tik estetikos klausimas, bet ir investicija į sveikatą, bendruomeniškumą ir net nekilnojamojo turto vertę. Tačiau ar žinojote, kad Kauno miesto gyvenantys, modernizavę savo namus ir priklausantys namų grupei, gali absoliučiai nemokamai susitvarkyti ir visas lauko erdves? Apie tai, kaip pasikeičia gyventojų gyvenimo kokybė atnaujinus kiemus, šiandien ir pasakojame.

Išpuoselėtos žaliosios erdvės – ne tik akims „paganyti“

Apželdinti kiemai, kuriuose – graži veja, medeliai, krūmai ar net gėlynai suteikia ne tik vizualinį džiaugsmą. Jie taip pat gerina oro kokybę, mažina triukšmą, sugeria dulkes ir net sumažina miesto „šiltnamio“ efektą. Moksliniai tyrimai rodo, kad žaluma didina ramybės jausmą, mažina stresą ir teigiamai veikia psichinę sveikatą.Net trumpas pasivaikščiojimas tarp želdinių gali pagerinti nuotaiką.

Poilsio ir žaidimų aikštelės – turiningam laisvalaikio praleidimui

Šiuolaikiniuose kiemuose galima išvysti žymiai daugiau įvairiausių objektų. Statant naujos statybos daugiabučius yra galvojama apie visų amžiaus grupių atstovus, todėl įrengiamos poilsio ir žaidimų erdvės. Tačiau modernizuotų daugiabučių gyventojai Kaune taip pat gali džiaugtis šiuolaikiškais kiemais. Miesto dėka, nemokamai įrenginėjant kiemo erdves, gyventojai gali pageidauti žaidimų aikštelių, aktyvaus laisvalaikio zonų, ramybės kampelių su pavėsinėmis.

Visi šie objektai kuria daugiasluoksnę aplinką, kurioje vietą randa visi – nuo vaikų iki senjorų. Tokios erdvės skatina šeimas leisti laiką lauke, mažina socialinę atskirtį. Taip pat tai suteikia vaikams galimybę daugiau judėti, bendrauti, lavinti kūrybiškumą.

Apšvietimas ir saugumas – būtini šiuolaikiniam kiemui

Gerai apšviesti kiemai ne tik atrodo jaukiau – jie taip pat padidina saugumą, sumažina nusikaltimų ir vandalizmo riziką. LED apšvietimo sprendimai padeda sutaupyti elektros energijos, o išmanūs šviestuvai su judesio davikliais dar labiau prisideda prie saugaus gyvenimo. Tamsūs ir apleisti kiemai kelia nejaukumo jausmą, o šviesa kuria pasitikėjimo jausmą.

Patogus priėjimas ir infrastruktūra – ne prabanga, o būtinybė

Pakeistos kiemo dangos, įrengti pėsčiųjų takai, sutvarkytas automobilių stovėjimas – visa tai užtikrina, kad kiemas būtų funkcionalus ir patogus visiems gyventojams, įskaitant tėvus, auginančius mažamečius, kuriuos vežioja vežimėliais, vyresnio amžiaus žmones ar judėjimo negalią turinčius asmenis. Kiemas turi būti pritaikytas įvairiems poreikiams, o ne tik automobiliams.

Bendruomeniškumas prasideda kieme

Kiemas – tai vieta, kur kaimynai tampa bendruomene. Įrengti stalai, suolai ar tiesiog patogi aplinka skatina žmones susitikti, pabendrauti, spręsti bendrus reikalus. Būtent čia gimsta idėjos dėl kiemo tvarkymo, bendrų iniciatyvų ar net švenčių. Investicija į aplinką dažnai tampa pirmu žingsniu į gyvesnį, aktyvesnį ir saugesnį gyvenimą.

Kiemas – bendra gyventojų turto dalis

Tvarkingas, funkcionalus ir estetiškas kiemas didina viso namo patrauklumą. Tai tiesiogiai veikia nekilnojamojo turto vertę. Potencialūs pirkėjai ar nuomininkai vis dažniau vertina ne tik butą, bet ir jo aplinką. Todėl kiemo modernizavimas – tai ilgalaikė investicija į nuosavo turto vertę.

Tvarkingas, apgalvotai įrengtas kiemas – tai ne prabanga, o būtina šiuolaikinio gyvenimo dalis. Tai erdvė, kurianti bendruomeniškumą, saugumą ir komfortą.

Šaltinis: www.kbma.lt

Kauniečiai kviečiami išreikšti nuomonę: kokių pokyčių norite savo daugiabučio kieme?

Ar žinojote, kad Kaune gyventojai turi unikalią galimybę kardinaliai pakeisti savo gyvenamąją aplinką nemokamai susitvarkydami rekreacines erdves? Kauno miesto programa „(R)evoliucija“ – tai galimybė pakeisti viską: įvažas, šaligatvius, automobilių parkavimo vietas, laisvalaikio zonas bei žaliuosius plotus. Daugybė privalumų nemokamai dovanojami siekiant didesnio gyvenimo komforto.

Kauno būsto modernizavimo agentūra (KBMA) siekia tikslingai ir efektyviai gerinti gyvenamąją kauniečių aplinką, todėl raginame visus gyventojus, gyvenančius daugiabučiuose, dalyvauti apklausoje: „Kauno miesto gyventojų poreikiai nemokamam daugiabučių namų lauko erdvių sutvarkymui“.

Kodėl tai svarbu?
Daugiabučių namų kiemai – tai vietos, kuriose gyventojai leidžia laiką, bendrauja, žaidžia vaikai, vyksta kaimynystės gyvenimas. Kiemų būklė tiesiogiai veikia gyvenimo kokybę: tiek saugumą, tiek estetinę aplinką, tiek galimybes aktyviai leisti laisvalaikį. Apklausos rezultatai padės KMBA specialistams tiksliai identifikuoti aktualiausias problemas ir planuoti nemokamus lauko erdvių atnaujinimo darbus pagal gyventojų poreikius.

Ką galite padaryti?
Skirkite kelias minutes ir užpildykite trumpą apklausą. Jūsų atsakymai – tai vertingas indėlis į gražesnį, patogesnį ir jaukesnį Kauno daugiabučių aplinkos sutvarkymą.

Apklausą rasite čia: https://manoapklausa.lt/apklausa/1806981240/

Apklausa anoniminė, jos rezultatai bus naudojami tik siekiant suprasti ir įvertinti gyventojų poreikius. Kiekvienas atsakymas padės Kaunui tapti dar patrauklesne vieta gyventi!

Turite klausimų? Norite daugiau sužinoti apie būsto renovaciją bei Kauno miesto programą „(R)evoliucija“? Kreipkitės: el. paštu: info@kbma.lt arba telefonu: +370 649 48495.

Didėja valstybės parama renovuojant kultūros paveldui priklausančius daugiabučius

Aplinkos ministras patvirtino teisės akto pataisas, leisiančias valstybės paramai taikyti didesnius fiksuotus įkainius renovuojant kultūros paveldui priklausančius pastatus.

Pagal ankstesnę tvarką maksimali valstybės parama taikant fiksuotą įkainį buvo 98 eurai už 1 kv. metrą, jeigu renovuojamas namas yra kultūros paveldo pastatas. Tokio dydžio parama buvo per maža, nes tokiuose pastatuose dėl paveldo reikalavimų renovacijos darbai yra brangesni.

Nuo šiol 1 kv. metrui renovuoti tokiuose pastatuose bus skiriami 137 eurai (iki šiol buvo 98 eurai), jeigu daugiabučio namo naudingasis plotas nesiekia 500 kv. m, 133 eurai (iki šiol –76), jeigu naudingasis plotas nuo 500 iki 999,99 kv. m. Namams iki 1 500 kv. m naudingojo ploto bus taikomas 110 eurų įkainis (buvo 62), iki 2 999,99 kv. m – 106 eurai (buvo 61), o jeigu plotas didesnis negu 3 000 kv. m – 104 eurai (buvo 59).

Taip pat pakeista daugiabučio namo naudingojo ploto skaičiavimo tvarka ir sąlygos, nes kai kada, pavyzdžiui, palėpės plotas nebūdavo įskaičiuotas į šį plotą.

Nuo šiol daugiabučio namo naudingasis plotas bus skaičiuojamas, atsižvelgus į kai kurias aplinkybes. Jeigu sumuojant daugiabučiame name esamų butų ar kitų patalpų naudingąjį plotą, kitų patalpų naudingasis plotas Nekilnojamojo turto registro išraše neįrašytas, bus laikoma, kad jų naudingasis plotas yra lygus apskaičiuotam bendrajam šių patalpų plotui.

Šie pakeitimai leis padidinti renovuojamų namų, esančių kultūros paveldo teritorijoje, skaičių bei duos ilgalaikę grąžą – ne tik leis sumažinti šildymo sąskaitas, bet ir padidins būsto vertę, pagerins gyvenimo kokybę. Renovacija kuria ir aplinkosauginę naudą – mažėja energijos resursų vartojimas, oro tarša.

Artimiausiu metu planuojama papildyti Kvietimo teikti paraiškas atnaujinti (modernizuoti) daugiabučius namus sąlygų aprašą. Atnaujinus kvietimą, paraiškas galės pateikti ir daugiabučių namų, kurie yra kultūros paveldo pastatai, savininkai.

Šaltinis: www.apva.lt 

Atsakomybė už bendrą turtą – kiekvieno gyventojo pareiga

Daugiabutis namas – tai ne tik vieta, kur gyvename. Tai mūsų visų bendras turtas ir atsakomybė. Vis dar pasitaiko atvejų, kai gyventojai pastebi defektus ar gedimus, bet delsia apie juos pranešti, manydami, kad tai padarys kas nors kitas, ar kad problema nėra reikšminga. Vis dėlto toks požiūris gali brangiai kainuoti – ne tik finansiškai, bet ir komforto bei saugumo prasme.

Laiku pastebėta problema – pusė sprendimo
Nors daugiabučio namo administratorius bei techninis prižiūrėtojas vykdo nuolatines namo apžiūras bei stebėjimus, pastatas yra trsi gyvas organizmas – defektai atsiranda staiga. Net ir reguliariai atliekant pastato techninę priežiūrą, kai kurie defektai ar avarinės situacijos gali atsirasti tarp apžiūrų, po įvykusių audrų ar kitokių gamtos reiškinių. Būtent todėl gyventojų budrumas ir operatyvumas tampa itin svarbiu.
Jei pastebėjote lašančius vamzdžius rūsyje, nutrupėjusį tinką fasade, įtrūkusią laiptinės sieną ar nesandarų langą bendrose patalpose – svarbu apie tai nedelsiant informuoti administratorių. Tokie pranešimai leidžia reaguoti greitai, užkirsti kelią didesniems pažeidimams ir sumažinti remonto kaštus. Juk mažas lašėjimas šiandien – rytoj gali virsti potvyniu.

Atsakomybė už bendrą turtą – kiekvieno pareiga
Daugelis vis dar į daugiabutį žiūri tik kaip į bendrą plotą su kaimynais, už kurį atsako „kažkas kitas“. Tačiau realybė tokia, kad kiekvienas buto savininkas yra ir bendro turto bendraturtis – nuo stogo iki laiptinės, nuo vamzdyno iki rūsio langų. Visi šie elementai reikalauja priežiūros, o ilgainiui – ir atnaujinimo.
Todėl svarbu ne tik reaguoti į problemas, bet ir būti aktyviu priimant sprendimus: dalyvauti susirinkimuose, išreikšti nuomonę balsuojant, palaikyti iniciatyvas dėl namo atnaujinimo ar renovacijos. Tik taip galima pasiekti realių pokyčių.

Investicija į savo gyvenimo kokybę
Rūpinimasis namo būkle – tai ne papildomas rūpestis, o investicija. Tvarkingas ir prižiūrėtas namas reiškia:
• šiltesnį, saugesnį ir patogesnį gyvenimą;
• mažesnes šildymo ar remonto išlaidas ilgainiui;
• didesnę turto vertę nekilnojamojo turto rinkoje;
• estetiškesnę ir malonesnę gyvenamąją aplinką.

Be to, renovacijos ar atnaujinimo projektai dažnai gali būti dalinai finansuojami valstybės ar savivaldybės, tačiau tokiai galimybei išnaudoti reikia pačių gyventojų aktyvumo ir bendrų sprendimų.

Ką gali padaryti kiekvienas?
• Nedelsk pranešti apie bet kokį pastebėtą gedimą ar defektą administratoriui – telefonu, el. paštu ar per savitarnos sistemą;
• Domėkis planuojamais darbais ir dalyvauk susirinkimuose ar apklausose;
• Skatink kaimynus būti aktyviais – nes tik bendromis pastangomis galima užtikrinti namo kokybę ir ateitį.

Rūpintis daugiabučiu – tai ne tik administratoriaus pareiga. Tai – visų gyventojų bendras reikalas. Nuo kiekvieno iš jūsų priklauso, kokiame name gyvensite šiandien ir kokį turėsite rytoj.

Skydinė renovacija

Lietuvoje vis dar yra tūkstančiai nerenovuotų namų. Tai įtakoja ne tik pastato atnaujinimo darbų kaina, tačiau ir kiti veiksniai. Europoje vis dažniau pasitelkiama serijinė skydinė renovacija. Jos esmė paprasta – gamyklose pagaminami lengvi, saugūs ir tvirti medienos konstrukcijų skydai, pritaikyti konkrečiam pastatui, o po to sparčiai uždedami ant objekto.

Skydinei renovacijai tinkami pastatai

• Pastato aukštų skaičius: iki penkių aukštų (26,5 m)
• Konstrukcija: surenkamo gelžbetonio ir plytiniai
• Laisvas apėjimas perimetru aplink namą: 6 m (neapsodintas medžiais ir krūmais)

Sienos apšiltinimo konstrukcija

Gamykloje sienos apšiltinimo konstrukcija, apdailinė medžiaga, langai ir durys yra sumontuojami tiksliai ir kokybiškai. Tai užtikrina, kad kiekvienas renovacijos skydas atitinka aukščiausius standartus ir yra paruoštas montavimui.

Kokybė ir tikslumas

Kiekvienas renovacijos skydas yra kruopščiai pagamintas gamykloje, kurioje naudojos tik aukščiausios kokybės medžiagos. Tokiu būdu užtikriname, kad galutinis produktas yra ne tik patvarus, bet ir estetiškai patrauklus.

Paruošimas montavimui
Pagamintas renovacijos skydas yra pilnai paruoštas montavimui statybų aikštelėje. Tai reiškia, kad jūsų projektas bus įgyvendintas greitai ir efektyviai, sumažinant statybų laiką ir kaštus.

Kaune baigiamas šildymo sezonas

Antradienį, balandžio 15-ąją, Kaune oficialiai baigiamas šildymo sezonas, išskyrus ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo bei asmens sveikatos priežiūros įstaigas. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į atšilusius orus ir vidutinę lauko temperatūrą.

Daugiabučių namų gyventojai dėl šildymo sezono pratęsimo savo daugiabučiame name gali apsispręsti patys, priimdami sprendimą balsų dauguma. Tokiu atveju, šilumos tiekėją informuoja sistemų prižiūrėtojas, namą administruojanti įmonė ar bendrijos pirmininkas.

Svarbu žinoti, kad paskelbus oficialią šildymo sezono pabaigą, kompensacijos už šildymui suvartotą šilumą netaikomos. Jos skaičiuojamos tik už šilumą, sunaudotą karštam vandeniui ruošti.

Praėjusiais metais šildymo sezonas Kaune baigtas balandžio 29-ąją, o užpernai – balandžio 13 d.

Ką daryti norint įsirengti oro kondicionierių daugiabutyje?

Karštomis vasaros dienomis namų oro kondicionierius gelbsti bei suteikia komfortą namuose, tačiau daugeliui kyla klausimų ką daryti norint oro kondicionierių įsirengti daugiabučiame name. (daugiau…)

Kauno butų ūkis: modernizuotų šildymo sistemų skaičius nuolat didėja

2024 m. vasarą startavusi daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimo programa (“Mažoji renovacija”) įgauna pagreitį. Pagal šią programą gyventojams kompensuojama iki 70 proc. šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujinimui (modernizavimui). Kauno butų ūkis – neabejotinas lyderis Kauno mieste: 2025-2026 metais planuojama modernizuoti 15-20 proc. administruojamų namų šildymo sistemų. 2024 m. sėkmingai įgyvendinta 10 modernizavimo projektų, šiuo metu patvirtintų projektų skaičius siekia daugiau kaip 20.

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba numato, jog iki 2026 m. vasaros turėtų  nelikti elevatorinių šilumos punktų, tad ateityje gyventojams šilumos punktus bei šildymo sistemas modernizuoti gali tekti vien nuosavomis lėšomis.

Aplinkos projektų valdymo agentūra šiai priemonei įgyvendinti iš viso planuoja skirti 20 mln. eurų, iki šiol paskirstyta maždaug 65 proc, numatytos paramos sumos. Gyventojai, pageidaujantys modernizuoti daugiabučio šildymo sistemą turėtų suskubti, tikėtina jog paraiškos bus priimamos dar maždaug pusmetį.

Daugiau informacijos Kauno butų ūkio administruojamų namų gyventojai gali gauti el. p. tinklai@kbu.lt arba tel. 0 700 40444.