Didėja valstybės parama renovuojant kultūros paveldui priklausančius daugiabučius

Aplinkos ministras patvirtino teisės akto pataisas, leisiančias valstybės paramai taikyti didesnius fiksuotus įkainius renovuojant kultūros paveldui priklausančius pastatus.

Pagal ankstesnę tvarką maksimali valstybės parama taikant fiksuotą įkainį buvo 98 eurai už 1 kv. metrą, jeigu renovuojamas namas yra kultūros paveldo pastatas. Tokio dydžio parama buvo per maža, nes tokiuose pastatuose dėl paveldo reikalavimų renovacijos darbai yra brangesni.

Nuo šiol 1 kv. metrui renovuoti tokiuose pastatuose bus skiriami 137 eurai (iki šiol buvo 98 eurai), jeigu daugiabučio namo naudingasis plotas nesiekia 500 kv. m, 133 eurai (iki šiol –76), jeigu naudingasis plotas nuo 500 iki 999,99 kv. m. Namams iki 1 500 kv. m naudingojo ploto bus taikomas 110 eurų įkainis (buvo 62), iki 2 999,99 kv. m – 106 eurai (buvo 61), o jeigu plotas didesnis negu 3 000 kv. m – 104 eurai (buvo 59).

Taip pat pakeista daugiabučio namo naudingojo ploto skaičiavimo tvarka ir sąlygos, nes kai kada, pavyzdžiui, palėpės plotas nebūdavo įskaičiuotas į šį plotą.

Nuo šiol daugiabučio namo naudingasis plotas bus skaičiuojamas, atsižvelgus į kai kurias aplinkybes. Jeigu sumuojant daugiabučiame name esamų butų ar kitų patalpų naudingąjį plotą, kitų patalpų naudingasis plotas Nekilnojamojo turto registro išraše neįrašytas, bus laikoma, kad jų naudingasis plotas yra lygus apskaičiuotam bendrajam šių patalpų plotui.

Šie pakeitimai leis padidinti renovuojamų namų, esančių kultūros paveldo teritorijoje, skaičių bei duos ilgalaikę grąžą – ne tik leis sumažinti šildymo sąskaitas, bet ir padidins būsto vertę, pagerins gyvenimo kokybę. Renovacija kuria ir aplinkosauginę naudą – mažėja energijos resursų vartojimas, oro tarša.

Artimiausiu metu planuojama papildyti Kvietimo teikti paraiškas atnaujinti (modernizuoti) daugiabučius namus sąlygų aprašą. Atnaujinus kvietimą, paraiškas galės pateikti ir daugiabučių namų, kurie yra kultūros paveldo pastatai, savininkai.

Šaltinis: www.apva.lt 

Atsakomybė už bendrą turtą – kiekvieno gyventojo pareiga

Daugiabutis namas – tai ne tik vieta, kur gyvename. Tai mūsų visų bendras turtas ir atsakomybė. Vis dar pasitaiko atvejų, kai gyventojai pastebi defektus ar gedimus, bet delsia apie juos pranešti, manydami, kad tai padarys kas nors kitas, ar kad problema nėra reikšminga. Vis dėlto toks požiūris gali brangiai kainuoti – ne tik finansiškai, bet ir komforto bei saugumo prasme.

Laiku pastebėta problema – pusė sprendimo
Nors daugiabučio namo administratorius bei techninis prižiūrėtojas vykdo nuolatines namo apžiūras bei stebėjimus, pastatas yra trsi gyvas organizmas – defektai atsiranda staiga. Net ir reguliariai atliekant pastato techninę priežiūrą, kai kurie defektai ar avarinės situacijos gali atsirasti tarp apžiūrų, po įvykusių audrų ar kitokių gamtos reiškinių. Būtent todėl gyventojų budrumas ir operatyvumas tampa itin svarbiu.
Jei pastebėjote lašančius vamzdžius rūsyje, nutrupėjusį tinką fasade, įtrūkusią laiptinės sieną ar nesandarų langą bendrose patalpose – svarbu apie tai nedelsiant informuoti administratorių. Tokie pranešimai leidžia reaguoti greitai, užkirsti kelią didesniems pažeidimams ir sumažinti remonto kaštus. Juk mažas lašėjimas šiandien – rytoj gali virsti potvyniu.

Atsakomybė už bendrą turtą – kiekvieno pareiga
Daugelis vis dar į daugiabutį žiūri tik kaip į bendrą plotą su kaimynais, už kurį atsako „kažkas kitas“. Tačiau realybė tokia, kad kiekvienas buto savininkas yra ir bendro turto bendraturtis – nuo stogo iki laiptinės, nuo vamzdyno iki rūsio langų. Visi šie elementai reikalauja priežiūros, o ilgainiui – ir atnaujinimo.
Todėl svarbu ne tik reaguoti į problemas, bet ir būti aktyviu priimant sprendimus: dalyvauti susirinkimuose, išreikšti nuomonę balsuojant, palaikyti iniciatyvas dėl namo atnaujinimo ar renovacijos. Tik taip galima pasiekti realių pokyčių.

Investicija į savo gyvenimo kokybę
Rūpinimasis namo būkle – tai ne papildomas rūpestis, o investicija. Tvarkingas ir prižiūrėtas namas reiškia:
• šiltesnį, saugesnį ir patogesnį gyvenimą;
• mažesnes šildymo ar remonto išlaidas ilgainiui;
• didesnę turto vertę nekilnojamojo turto rinkoje;
• estetiškesnę ir malonesnę gyvenamąją aplinką.

Be to, renovacijos ar atnaujinimo projektai dažnai gali būti dalinai finansuojami valstybės ar savivaldybės, tačiau tokiai galimybei išnaudoti reikia pačių gyventojų aktyvumo ir bendrų sprendimų.

Ką gali padaryti kiekvienas?
• Nedelsk pranešti apie bet kokį pastebėtą gedimą ar defektą administratoriui – telefonu, el. paštu ar per savitarnos sistemą;
• Domėkis planuojamais darbais ir dalyvauk susirinkimuose ar apklausose;
• Skatink kaimynus būti aktyviais – nes tik bendromis pastangomis galima užtikrinti namo kokybę ir ateitį.

Rūpintis daugiabučiu – tai ne tik administratoriaus pareiga. Tai – visų gyventojų bendras reikalas. Nuo kiekvieno iš jūsų priklauso, kokiame name gyvensite šiandien ir kokį turėsite rytoj.

Skydinė renovacija

Lietuvoje vis dar yra tūkstančiai nerenovuotų namų. Tai įtakoja ne tik pastato atnaujinimo darbų kaina, tačiau ir kiti veiksniai. Europoje vis dažniau pasitelkiama serijinė skydinė renovacija. Jos esmė paprasta – gamyklose pagaminami lengvi, saugūs ir tvirti medienos konstrukcijų skydai, pritaikyti konkrečiam pastatui, o po to sparčiai uždedami ant objekto.

Skydinei renovacijai tinkami pastatai

• Pastato aukštų skaičius: iki penkių aukštų (26,5 m)
• Konstrukcija: surenkamo gelžbetonio ir plytiniai
• Laisvas apėjimas perimetru aplink namą: 6 m (neapsodintas medžiais ir krūmais)

Sienos apšiltinimo konstrukcija

Gamykloje sienos apšiltinimo konstrukcija, apdailinė medžiaga, langai ir durys yra sumontuojami tiksliai ir kokybiškai. Tai užtikrina, kad kiekvienas renovacijos skydas atitinka aukščiausius standartus ir yra paruoštas montavimui.

Kokybė ir tikslumas

Kiekvienas renovacijos skydas yra kruopščiai pagamintas gamykloje, kurioje naudojos tik aukščiausios kokybės medžiagos. Tokiu būdu užtikriname, kad galutinis produktas yra ne tik patvarus, bet ir estetiškai patrauklus.

Paruošimas montavimui
Pagamintas renovacijos skydas yra pilnai paruoštas montavimui statybų aikštelėje. Tai reiškia, kad jūsų projektas bus įgyvendintas greitai ir efektyviai, sumažinant statybų laiką ir kaštus.

Kaune baigiamas šildymo sezonas

Antradienį, balandžio 15-ąją, Kaune oficialiai baigiamas šildymo sezonas, išskyrus ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo bei asmens sveikatos priežiūros įstaigas. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į atšilusius orus ir vidutinę lauko temperatūrą.

Daugiabučių namų gyventojai dėl šildymo sezono pratęsimo savo daugiabučiame name gali apsispręsti patys, priimdami sprendimą balsų dauguma. Tokiu atveju, šilumos tiekėją informuoja sistemų prižiūrėtojas, namą administruojanti įmonė ar bendrijos pirmininkas.

Svarbu žinoti, kad paskelbus oficialią šildymo sezono pabaigą, kompensacijos už šildymui suvartotą šilumą netaikomos. Jos skaičiuojamos tik už šilumą, sunaudotą karštam vandeniui ruošti.

Praėjusiais metais šildymo sezonas Kaune baigtas balandžio 29-ąją, o užpernai – balandžio 13 d.

Ką daryti norint įsirengti oro kondicionierių daugiabutyje?

Karštomis vasaros dienomis namų oro kondicionierius gelbsti bei suteikia komfortą namuose, tačiau daugeliui kyla klausimų ką daryti norint oro kondicionierių įsirengti daugiabučiame name. (daugiau…)

Kauno butų ūkis: modernizuotų šildymo sistemų skaičius nuolat didėja

2024 m. vasarą startavusi daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimo programa (“Mažoji renovacija”) įgauna pagreitį. Pagal šią programą gyventojams kompensuojama iki 70 proc. šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujinimui (modernizavimui). Kauno butų ūkis – neabejotinas lyderis Kauno mieste: 2025-2026 metais planuojama modernizuoti 15-20 proc. administruojamų namų šildymo sistemų. 2024 m. sėkmingai įgyvendinta 10 modernizavimo projektų, šiuo metu patvirtintų projektų skaičius siekia daugiau kaip 20.

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba numato, jog iki 2026 m. vasaros turėtų  nelikti elevatorinių šilumos punktų, tad ateityje gyventojams šilumos punktus bei šildymo sistemas modernizuoti gali tekti vien nuosavomis lėšomis.

Aplinkos projektų valdymo agentūra šiai priemonei įgyvendinti iš viso planuoja skirti 20 mln. eurų, iki šiol paskirstyta maždaug 65 proc, numatytos paramos sumos. Gyventojai, pageidaujantys modernizuoti daugiabučio šildymo sistemą turėtų suskubti, tikėtina jog paraiškos bus priimamos dar maždaug pusmetį.

Daugiau informacijos Kauno butų ūkio administruojamų namų gyventojai gali gauti el. p. tinklai@kbu.lt arba tel. 0 700 40444.

Kaunas – šalies lyderis kultūros paveldo apsaugos srityje

Kasmetinis Valstybinės kultūros paveldo komisijos tyrimas atskleidžia, kad Kauno investicijos į kultūros paveldo atnaujinimą išlieka didžiausios tarp visų šalies savivaldybių. Lyderio pozicijas išlaikyti padeda jau vienuoliktus metus skaičiuojanti miesto Paveldotvarkos programa, aiškūs saugomo objektų tvarkybos ir finansavimo modeliai, statinių tyrimų bei būklės vertinimo strategija.

„Gražėjantys paveldinių pastatų eksterjerai Kaune pastebimi ne tik kauniečių, bet ir nacionaliniu mastu: pelnytas Europos paveldo ženklas, UNESCO pasaulio paveldo titulas. Valstybinė kultūros paveldo komisija jau beveik tris dešimtmečius renka ir analizuoja duomenis paveldosaugos srityje. Kaunas prieš keletą metų sulaukė jų simbolinės padėkos už ženklų miesto finansinį indėlį į vietos kultūros paveldo apsaugą ir efektyvų Paveldotvarkos programos įgyvendinimą.

Pastaruosius metus Kaunas ir toliau figūruoja kaip vienas pagrindinių paveldosaugos lyderių ir sektinų pavyzdžių. Tai motyvuoja mus tobulinti procesus, dalintis žiniomis bei patirtimis apie pastatų priežiūros, apsaugos bei atnaujinimo procesus“, – sake Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

Naujausio Valstybinės Kultūros paveldo komisijos tyrimo duomenimis, 2023-iais didelėmis sumomis kultūros paveldui išsiskiria Kauno, Klaipėdos, Vilniaus, Šiaulių miestai bei žiedinės savivaldybės, taip pat mažesnės Biržų, Rokiškio ir Akmenės rajonų savivaldybės. Jos vykdo didelės apimties tvarkybos darbus sakraliniuose objektuose, dvaruose, paveldiniuose pastatuose, pritaikant juos šių dienų reikmėms.

Vos šešios savivaldybės kultūros paveldui skyrė šešiaženkles investicijas. Kaunas ženkliai lenkia kitus didžiuosius šalies miestus, paveldo priežiūrai skirdamas virš 8,3 mln. eurų. Vienuolika metų veikianti Kauno Paveldotvarkos programa – pagrindinis miesto įrankis istorinių pastatų restauravimui. Nuo 2015 metų Kauno savivaldybės iniciatyva atnaujinti savo pastatus pasinaudojo daugiau kaip du šimtai pastatų savininkų.

Pastaraisiais metais Kauno butų ūkis (KBŪ) plečia administruojamų namų sąrašą Kauno miesto senamiestyje, centre bei Žaliakalnyje, t.y. zonose, kurios priskiriamas kultūros paveldo zonoms. Šiais metais KBŪ planuojama įgyvendinti 10 projektų, 2024 m. buvo pateikta 11 paraiškų atnaujinti daugiabučių namų fasadus arba parengti tvarkybos darbų projektus.

Primename, kad šiais metais pakeista paveldotvarkos programos paraiškų pateikimo tvarka. Jeigu ankstesniais metais paraiškos būdavo priimamos kartą per metus, numačius maždaug 30 dienų paraiškų pateikimo terminą, tai šiais metais taikoma nuolatinė paraiškų priėmimo procedūra. Raginame gyventojus būti aktyviais bei pasinaudoti galimybe parengti daugiabučio namo tvarkybos projektą arba atnaujinti pastato fasadą pasinaudojant Kauno miesto savivaldybės skiriama parama.

Mokslininkas paaiškino, kodėl modernizacija – vienintelis būdas užtikrinti pastato ilgaamžiškumą

Kiekvienu pastatu reikia rūpintis, jį prižiūrėti bei laiku reaguoti į atsiradusius jo defektus. Lietuvoje dauguma daugiabučių namų statyti iki 1993 metų. Tai reiškia, kad jų inžinerinės sistemos pasenusios, jie energetine prasme nėra efektyvūs ir, žinoma, šiuolaikiniame architektūriniame kontekste atrodo ne itin patraukliai.

„Kiekvieną pastatą reikia nuolatos prižiūrėti. Tarkim, gerai prižiūrimas automobilis tarnauja ilgiau. Lygiai taip pat ir su pastatu –  jo ilgalaikiškumas priklauso nuo to, kaip jis prižiūrimas“, – įsitikinęs Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto (KTU ASI) mokslininkas Mindaugas Augonis.

Kauno būsto modernizavimo agentūros (KBMA) surengtame seminare „Daugiabučių namų modernizavimas: ką turėtų žinoti bendruomenių atstovai?“ jis skaitė pranešimą tema: „Daugiabučių namų defektai ir ilgaamžiškumas“.

Tad kokie dažniausiai pasitaikantys senų daugiabučių defektai? Nuo ko jie priklauso bei kaip su jais kovoti? Apie tai mokslininkas ir pasakoja.

Mūrinių namų sienų defektai: su kokiomis problemomis susiduriame dažniausiai?

Daugiabučių namų sienų defektai gali būti rimta problema, kurios sprendimo, anot M. Augonio, negalima atidėlioti. Viena dažniausių sienų defektų priežasčių – pamatų sėdimas.

„Senesnių pastatų pagrindo nusėdimas gali atsirasti dėl grunte prakiurusių kanalizacijos ar lietaus nuotekų vamzdžių. To rezultatas – gruntas po pamatais silpnėja, pamatai deformuojasi ir iššaukia plyšių sienose atsivėrimą. Jei sienoje atsirado plyšys, reikia stebėti jo vystymąsi. Tam galima naudoti įvairius markerius (plyšio pločio matuoklius), kurie rodo, kaip greitai plyšys veriasi ir ar jis stabilizuojasi. Naujo pastato pamatų sėdimas dažniausiai stabilizuojasi per pirmus 3–5 metus. Ir jei per tą laikotarpį buvo atsivėręs plyšys, kuris vėliau nustojo plėstis, jį galima užtaisyti“, – aiškina jis.

Pašnekovas nurodo, kad vasarą plyšiai dėl vyraujančios aukštesnės temperatūros mažėja, o žiemą plečiasi. Jei plyšiai nedideli – gali būti atliekamas paprastas remontas. Vis tik, jei plyšiai vystosi toliau, o kartu atsiranda ir kito pobūdžio deformacijų, reikia ieškoti defektų atsiradimo priežasčių ir nedelsiant jas šalinti.

Plytų erozijos negalima ignoruoti

M. Augonis įvardija ir dar vieną defektą, galintį turėti neigiamos įtakos sienų ilgalaikiškumui. Tai – plytų erozija.

„Plytų erozija gali atsirasti dėl prastos plytų kokybės bei dėl vėjo ir drėgmės poveikio . Tai – procesas, kai plytos pradeda irti arba silpnėti dėl ilgalaikio aplinkos veiksnių poveikio. Erozija gali sukelti plytų paviršiaus pažeidimus, skilimus ir jų silpnėjimą“, –  nurodo pašnekovas.

Šią problemą padeda išspręsti sienų remontas arba pastato modernizavimas. Modernizavimo metu išorės sienos yra uždengiamos nauja fasadine danga, taip apsaugant jas nuo tolimesnio aplinkos poveikio.

„Pastato sienų tarnavimo laikas tokiu būdu pailgėja“, – pabrėžia mokslininkas.

Svarbu tai, kad plytų erozija ne tik gadina pastato išvaizdą, bet ir neigiamai veikia sienų ilgalaikiškumą. Nesiimant jokių priemonių erozija su laiku apims vis gilesnius sluoksnius ir remonto kaštai tik augs.

Svarbu savo namus prižiūrėti atsakingai

M. Augonis nurodo, kad labai svarbu tinkamai atlikti daugiabučių namų techninę priežiūrą. Jei pastebimi defektai – būtina imtis atitinkamų priemonių jiems pašalinti, siekiant išvengti pastato konstrukcijų neleistino nusidėvėjimo, o tuo pačiu užtikrinti pastato ilgalaikiškumą.

„Jei pastatą nusprendėte modernizuoti, negalima išorinių sienų „šiltinti“ drėgnu ar šaltu periodu. Tai ypač aktualu blokiniams namams. Drėgmė tokiu atveju kaupsis išorės blokuose ir po pastato atnaujinimo ji negalės laisvai pasišalinti. Tai atsilieps ne tik sienoms, bet ir blokų plieninių jungčių ilgalaikiškumui. Išorės konstrukcijų modernizacija turi būti atliekama sausoje aplinkoje, laikantis visų konstrukcinių reikalavimų“, – teigia pašnekovas.

Jis primena, kad senų daugiabučių namų defektai gali būti įvairūs. Jie priklauso nuo pastato amžiaus, naudotų statybinių medžiagų kokybės, namo priežiūros, aplinkos sąlygų ir pan. Tinkamai prižiūrimi namai džiugins gyventojus savo ilgalaikiškumu, o kokybiškai modernizuoti būstai tarnaus ilgai bei atrodys estetiškai.

Šaltinis: www.kbma.lt 

Būtinas pavasario darbas – ventiliacijos kanalo valymas

Gyvenamosios paskirties patalpose dažniausiai įrengta natūrali ventiliacijos sistema, kuri užtikrina natūralią oro apykaitą, palaiko tinkamą drėgmės lygį bei šviežią orą. Tačiau jeigu vėdinimo sistema yra nevalyta, namuose kvėpuojame užterštu oru, tuo pačiu kenkiame ir savo sveikatai. Tam, kad kvėpuotume švariu oru, būtina užtikrinti reguliarų ventiliacinių kanalų valymą bei dezinfekciją. Ventiliacijos kanaluose dėl išeinančio oro kaupiasi dulkės, kenksmingi mikroorganizmai ir bakterijos. Dėl drėgmės ir garų, einančių iš vonios kambarių, kanaluose gali atsirasti grybelis ir pelėsiai. Į ventiliacijos kanalus patenka ir įvairiausi infekcijų sukėlėjai, pavyzdžiui, tuberkuliozės ir legionelės bakterijos, kurios plinta oru bei gali tapti ligos, alergijos priežastimi.

Dar viena problema, kuri atsiranda dėl ventiliacijos kanalų nepriežiūros – įvairių kenkėjų, vabzdžių atsiradimas. Neprižiūrėtuose kanaluose veisiasi vorai, dažnai ant jų paukščiai susuka lizdus, į kanalus prikrenta įvairių šakelių ir šapelių bei paukščių išmatų. Užsiteršusi vėdinimo sistema tampa mažiau efektyvi, sumažėja natūrali trauka, taigi nukenčia mikroklimatas.

Vėdinimo kanalų valymas ir dezinfekavimas yra privalomas

Daugiabučių gyventojams ne tik rekomenduojama reguliariai pasirūpinti vėdinimo kanalų valymu. Jų valymas ir dezinfekavimas privalomas pagal statybos techninį reglamentą. Šiame reglamente numatyta, kad daugiabučio namo vėdinimo kanalais būtina pasirūpinti ne rečiau kaip kartą per tris metus.

Periodinės ar nuolatinės techninės apžiūros metu vėdinimo kanalų būklę įvertinti daugiabutį prižiūrintis techninis prižiūrėtojas. Daugiabučio namo administratorius privalo organizuoti būtinus valymo darbus. Kartais pagerinti ventiliacijos kanalo traukos nepadeda ir jo išvalymas, tokiu atveju būtina organizuoti kanalo ištyrimą specialiomis kameromis. Kauno butų ūkio specialistai ne kartą nustatė, kad ventiliacijos kanalas užaklintas fiziškai, atliekant buto remonto darbus ar netinkamai sumontuojant garų surinkėją virtuvėje. Tokiu atveju buto savininkas informuojamas bei įpareigojamas atstatyti ventiliacijos kanalą.

Ventiliacijos kanalų valymo metu nuo vidinių paviršių naikinami susikaupę teršalai, ištraukiami nešvarumai, o išvalyti vėdinimo kanalai dezinfekuojami. Darbai atliekami nuo stogo per ventiliacijos šachtas.

Jeigu pastebėjote, kad ventiliacijos kanalo trauka ženkliai sumažėjusi, į butą per ventiliacijos sistemą patenka pašaliniai kvapai – kreipkitės į namo administratorių. Kauno butų ūkio klientai turėtų skambinti tel. 0 700 40222, rašyti el. p. info@kbu.lt arba registruoti defektą savitarnos sistemoje ar mobiliojoje programėlėje Mano Namas.

Naujas gyvenimas senoms sienoms: Kaunas investuoja į miesto įvaizdį

Dar daugiau miesto pastatų atgimsta. Šiemet per Kauno miesto įvaizdžiui svarbių statinių tvarkymo programą finansavimas skirtas dviem objektams. Neatpažįstamai pasikeis gyvenamasis daugiabutis namas I. Kanto gatvėje, tvarkymo projektas rengiamas dar vienam objektui Aleksote, Veiverių g. Bendra numatytų darbų vertė sieks beveik 707 tūkst. eurų. Sprendimui antradienį pritarė Kauno miesto taryba.

„Kaunas nuolat kviečia gyventojus drauge tvarkyti bei puoselėti jiems priklausantį turtą – per nacionalinio pripažinimo sulaukusią Paveldotvarkos programą, kvartalinę daugiabučių namų atnaujinimo iniciatyvą „(R)evoliucija“ bei Miesto įvaizdžiui svarbių statinių tvarkymo programą.

Pastarosios fokusas – į nepaveldinius pastatus matomose vietose: Kauno centre, ties pagrindinėmis gatvių arterijomis. Tikimės, kad pirmieji darbai padrąsins ir kitus imtis pokyčių, atsinaujinti su miesto pagalba“, – sakė Kauno miesto savivaldybės direktoriaus pavaduotojas Gedeminas Barčauskas.

Didžiausia finansavimo dalis — beveik 700 tūkst. eurų — skirta Senamiestyje esančio daugiabučio gyvenamojo namo tvarkybai. Prieš 55 metus I. Kanto g. 24 iškilusio namo išvaizda pasikeis kardinaliai – iš sovietinio į modernų ir estetiškai tvarkingą pastatą. Su gyventojais suderintame projekte numatyta izoliuoti pamatus, suremontuoti stogą, fasadą ir balkonus, atnaujinti šviesduobes, lietaus nuvedimo sistemas, nuogrindas, apskardinimą.

Antrasis objektas – daugiabutis gyvenamasis namas Veiverių g. 36. Vaizdingoje vietoje, netoli Aleksoto apžvalgos aikštelės ir Vytauto Didžiojo tilto esantis pastatas nepuošia aplinkos – fasadas apšiuręs, tinkas nubyrėjęs. Miestas skiria kiek daugiau kaip 7 tūkst. eurų tvarkymo projekto paruošimui, pagerinant techninę ir estetinę būklę.

Tiek tvarkybos darbus, tiek pastato atnaujinimo sprendinius planuojama užbaigti iki 2025 m. pabaigos.

Per Kauno įvaizdžiui svarbių pastatų programą finansuojami nepaveldinių pastatų remonto darbai ir (ar) dekoratyvinio apšvietimo įrengimas, išorinių atitvarų, fasadų elementų techninės ir estetinės būklės pagerinimas. Programoje gali dalyvauti ne kultūros paveldo pastatų savininkai, jų įgalioti asmenys, bendrijos ar administratoriai. Finansavimas iš miesto biudžeto gali siekti iki 100 procentų.

Prioritetas teikiamas fizinių asmenų valdomiems pastatams miesto centre, senamiestyje, esantiems UNESCO pasaulio paveldo sąrašo teritorijoje. Į finansavimą gali pretenduoti pirmoje pastatų linijoje esantys namai A. Juozapavičiaus, Europos, Savanorių, Taikos prospektuose, Jonavos, T. Masiulio, Nuokalnės, Vaidoto, Varnių, Veiverių gatvėse, Raudondvario ir Žemaičių plentuose bei Tvirtovės alėjoje. Taip pat namai K. Baršausko, V. Čepinskio, Jurbarko, Tunelio, K. Veverskio, K. Petrausko gatvėse bei. A. Smetonos alėjoje.

Plačiau apie programą, finansavimą ir dokumentus: ivaizdis.kaunas.lt

Kauno miesto savivaldybės informacija.