Search
Search

Postūmis renovacijai: supaprastintos sąlygos daugiabučių modernizavimui naudojant skydus

Aplinkos ministrui patvirtinus Kvietimo teikti paraiškas daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) naudojant skydus sąlygų aprašo pakeitimus, keičiasi paraiškų teikimo terminas bei privalomieji reikalavimai. Tikimasi, kad naujieji pakeitimai leis paspartinti senų daugiabučių renovacijos tempą.

Naujoje kvietimo tvarkoje nebelieka privalomo reikalavimo šiltinant namo stogą naudoti standartizuotus modulinių konstrukcijų gaminius (skydus). Tai išlieka kaip rekomendacinio pobūdžio priemonė. Tačiau bent 60 % išorinių sienų šiltinimo darbų turi būti atlikta naudojant skydus (iki šiol buvo reikalaujama 100 %). Šis reikalavimas nebetaikomas pastato cokolinei daliai.

Dar viena naujovė, supaprastinanti kvietimo sąlygas – nebebus privaloma keisti rūsio ir kitų nešildomų patalpų langų. Langų keitimo poreikis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į jų fizinę būklę. Taip pat nustatyti specialieji reikalavimai projektams dėl balkonų, lodžijų, sušvelnintos sąlygos dėl šilumogrąžos (rekuperacijos) funkcijų.

Mėnesiu pratęstas ir paraiškų teikimo terminas. Paraiškas Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) galima teikti iki š. m. spalio 30 d. APVIS aplinkoje. Kvietimui iš viso skiriama 200 mln. eurų statybos rangos darbams finansuoti.

Vieno daugiabučio renovacijai skiriama 30 % valstybės paramos energinio efektyvumo priemonėms, papildoma 20 % parama šildymo ir karšto vandens sistemoms. Valstybė taip pat 100 % finansuoja projekto parengimo, statybų techninės priežiūros ir administravimo išlaidas. Projektams numatomas lengvatinis kreditas. Atnaujinus daugiabutį namą turi būti pasiekiama ne mažesnė kaip B pastato energinio naudingumo klasė ir skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos sumažintos ne mažiau kaip 40 %, lyginant su sąnaudomis iki projekto įgyvendinimo.

Įgyvendinant skydinės renovacijos projektus, Lietuvoje pirmą kartą pastatų atnaujinimui bus naudojami gamykloje pagaminti fasado skydai, objekte sumontuojami be papildomo apdirbimo. Ne mažiau kaip 15 % skydo tūrio, įskaitant laikančiąsias konstrukcijas, neįskaitant apdailos, langų ir durų, turi sudaryti statybos produktai, pagaminti iš atsinaujinančių organinės kilmės gamtos išteklių (mediena, šiaudai, pluoštinės kanapės, aliejus).

Skydų naudojimas daugiabučio atnaujinimo procese leidžia ne tik padidinti pastato energinį efektyvumą, bet ir pagreitinti renovacijos procesą, sumažinti darbų apimtį statybvietėje. Šiuo metu pastato atnaujinimo darbai objekte vidutiniškai užtrunka 9-15 mėn. Įdiegus modulinę technologiją renovacijos procesai pagreitėtų kelis kartus.

Primenama, pagal šį kvietimą paraiškas gali teikti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai, daugiabučio namo atnaujinimo projekto įgyvendinimo administratoriai, savivaldybės bei savivaldybės paskirti energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai.

Šaltinis: www.apva.lt 

Gyventojų galvos skausmas: atliekant namo renovaciją rinktis vėdinamą ar tinkuotą fasadą?

Nusprendus gyventi moderniai ir pasiryžus renovuoti senos statybos daugiabutį namą, susiduriama su įvairiausiais klausimais. Vieni jų – organizaciniai, o kiti – techniniai. Pavyzdžiui, gyventojai neretai pasimeta, kokį fasadą rinktis renovuojant namą – vėdinamą ar tinkuotą? Ir nors abu variantai yra tinkami, Kauno būsto modernizavimo agentūros specialistai paaiškinti, kokie šių fasadų skirtumai bei kodėl jie turėtų būti aktualūs gyventojams.

Vėdinamas fasadas – daugiau pasirinkimų

Kauno būsto modernizavimo agentūros specialistai aiškina, kad daugiabučiams namams šiltinti gali būti naudojamas tiek vėdinamas, tiek ir tinkuotas fasadas. Vis tik šios sistemos turi skirtumų. Pavyzdžiui, tinkuojamo fasado apdailai yra naudojami tik kelių rūšių plonasluoksniai tinkai, o vėdinamo fasado atveju, viskas kiek kitaip. Pasirinkus šį būdą išorės apdailą galima rinktis iš labai didelio apdailinio medžiagų asortimento. Jos tvirtinasi prie laikančiojo karkaso.

Taip pat būtina žinoti ir tai, kad įvykus nelaimei ar esant mechaniniams pažeidimams, vėdinamo fasado išorinę apdailos dangą paprasta ir nebrangu pakeisti nauja. Specialistai pastebi ir tai, kad jei aplinkui namą gausiai auga medžiai, prastesnės kokybės tinkuoti fasadai gana greitai pažaliuoja, o vėdinami fasadai su plytelių danga pažaliuoja itin retai.

Svarbu paminėti ir tai, kad pasirinkus vėdinamą fasadą, šiltinant išorės sienas, yra įrengiamas oro tarpas. Tokiu būdu užtikrinamas laisvas oro judėjimas ir drėgmė gali pasišalinti. O juk tai – labai aktualu.

Papildoma priešgaisrinė apsauga

Specialistai pabrėžia ir tai, kad vėdinamo fasado konstrukcijoje vyksta natūrali oro cirkuliacija. Šio fasado dėka yra patiriami maži šilumos nuostoliai.

Taip pat toks fasadas yra naudingas ir tuo, kad jo apdailos medžiagos gali būti itin atsparios smūgiams ir net pagamintos iš nedegių medžiagų. O juk tai – tikrų tikriausia priešgaisrinė sistema, kurią turėti gali visi renovuotų daugiabučių namų šeimininkai.

Vėdinamas fasadas yra ilgaamžiškesnis. Anot Kauno būsto modernizavimo agentūros specialistų, tokio fasado priežiūra yra labai minimali.

Pigesnis variantas, kuris atsiperka greičiau

Tačiau nereikia manyti, kad tinkuotas fasadas absoliučiai visur nusileidžia vėdinamam. Specialistai pastebi, kad palyginti su tinkuojamu fasadu, vėdinami fasadai yra brangesni. Todėl tinkuojamas fasadas yra ekonomiškai greičiau atsiperkantis fasado šiltinimo ir apdailos sprendimas.

Specialistai pastebi ir tai, kad pasirinkus tinkuojamą fasadą, taip pat yra patiriami maži šilumos nuostoliai. O juk tai – labai svarbu šiuolaikiniams žmonėms.

Kokybiškai įrengtas tinkuotas fasadas pasižymi puikiomis eksploatacinėmis savybėmis ir ilgaamžiškumu.

Siekiant geriausio renovacijos rezultato

Kauno būsto modernizavimo agentūros specialistai pabrėžia, kad nusprendus renovuoti savo namą būtina daug dėmesio skirti medžiagoms, kurios bus naudojamos. Gyventojams turėtų būti aktualu, kad visos medžiagos būtų sertifikuotos, atitiktų aukščiausius reikalavimus bei turėtų tą patvirtinančius dokumentus. Namo bendruomenė turi aktyviai bendrauti su renovacijos administratoriumi ir statybas prižiūrinčiu techniniu prižiūrėtoju tam, kad būtų užtikrintas tinkamas darbų atlikimas.

Šaltinis: Kauno būsto modernizavimo agentūra, www.kbma.lt

Ką daryti norint įsirengti oro kondicionierių daugiabutyje?

Karštomis vasaros dienomis namų oro kondicionierius gelbsti bei suteikia komfortą namuose, tačiau daugeliui kyla klausimų ką daryti norint oro kondicionierių įsirengti daugiabučiame name. (daugiau…)

Gyventojų santykiai su daugiabučių administratoriais: kokiomis tarpusavio teisėmis ir pareigomis svarbu vadovautis?

Visi nori gyventi gražioje, tvarkingoje bei jaukioje aplinkoje. Tačiau natūralu, kad laikui bėgant nekilnojamasis turtas nusidėvi. Dėl šios priežasties tam, kad būstas kuo ilgiau džiugintų savo estetine išvaizda bei būtų techniškai tvarkingas, juo reikia nuolatos rūpintis.

Daugiabučių namų butų gyventojai yra atsakingi ne tik už savo butą, tačiau ir už bendrąsias namo patalpas. Jie turi jomis rūpintis. O kad visas procesas būtų kuo paprastesnis ir sklandesnis, gyventojų sprendimu jų daugiabutį namą gali administruoti priežiūros paslaugas teikianti įmonė, gyventojai gali įregistruoti jungtinės veiklos sutartį arba sukurti bendriją. Tačiau, kad ir kokį variantą gyventojai pasirinktų, jų ir administratoriaus tarpusavio pareigos ir teisės nesikeičia. Juk svarbiausia – tinkamai pasirūpinti namu.

Namo administratorius: už ką jis atsakingas bei kokios jo pareigos?

Namo administratoriaus svarbiausias tikslas – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus. Administratorius turi užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus.

Tačiau vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad daugiabučio namo administratorius nėra absoliučių daugiabučio namo gyventojų sprendimų vykdytojas. Jis taip pat atlieka ir viešąją funkciją bei privalo užtikrinti, kad jo administruojamas statinys būtų prižiūrimas. Todėl, jei gyventojai ir nesutinka tvarkyti avarinės būklės namo, jam tam tikrus darbus, kurie privalo būti padaryti, gali tekti organizuoti ir be gyventojų pritarimo. Vis tik administratorius šia savo teise naudotis privalo atsakingai. Juk esminis jo tikslas – rūpintis pavestu turtu.

Taip pat viena iš namo administratoriaus pareigų – rengti ir teikti patalpų savininkams pasiūlymus dėl energiją taupančių priemonių įgyvendinimo. Administratorius turi organizuoti patalpų savininkų susitikimą arba balsavimą raštu dėl namo atnaujinimo (modernizavimo).

Administratoriaus veiklos, susijusios su atliekamomis jo funkcijomis ir pareigomis, priežiūrą atlieka savivaldybė.

Gyventojai atsakingi už savo turtą

Kauno būsto modernizavimo agentūros specialistai įsitikinę – patys gyventojai privalo rūpintis savo turtu. Ir ši pareiga tikrai neapsiriboja vien savo buto puoselėjimu. Nuolatinis bendravimas su administratoriumi bei savo teisių žinojimas užtikrina, kad pastatas bus prižiūrimas ir tinkamas naudojimui.

Vis tik specialistai pastebi, kad gyventojai neretai sako, jog atnaujinti daugiabučių gyvenamųjų namų nereikia, mat jiems yra gerai taip, kaip yra. Tačiau verta atkreipti dėmesį į tai, kad tinkamas statinio eksploatavimas aktualus ne tik jame gyvenantiems asmenims. Jei statinys nesaugus, jis kelia grėsmę ir kitiems žmonėms.

Svarbu ir tai, kad prastėjanti pastato būklė lemia net tai, kad automatiškai krenta potencialios name parduodamų butų kainos. Specialistai ragina gyventojus, kurie pastebi, jog nusidėvėjo bendro naudojimo objektai, apie tai informuoti namo administratorių. Tokiu būdu kiekvienas gali prisidėti prie savo namo priežiūros.

Natūralu, kad daugiabučiuose namuose gyvena daug žmonių, todėl ir situacijų pasitaiko pačių įvairiausių. Vis tik svarbu suprasti, kad gyventojai ir namo administratorius turi bendradarbiauti. Namas džiugins tiek, kiek patys žmonės įdės pastangų jį prižiūrint bei puoselėjant.

Svarbu žinoti ir tai, kad patalpų savininkai susirinkime arba balsuodami raštu gali išsirinkti atstovą ar atstovus, kurie gali atstovauti visiems patalpų savininkams bendraujant su administratoriumi. Tokiu būdu jie gali stebėtojo teisėmis dalyvauti namo priežiūros paslaugų, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų, prekių pirkimo, atliktų darbų priėmimo komisijose. Atstovaujama vykdant namo, jo bendrojo naudojimo objektų būklės vertinimo apžiūras, tikrinant šilumos, elektros energijos apskaitos, karšto vandens ir kitų matavimo prietaisų rodmenis.

Šaltinis: Kauno būsto modernizavimo agentūra

Prieš pradedant hidraulinius bandymus Kaune – legioneliozės profilaktika termošoku

Centralizuotai miesto šilumą ir karštą vandenį Kauno mieste ir rajone bei Jurbarke tiekianti bendrovė „Kauno energija“ nuo balandžio 15 d. 00.00 val. iki balandžio 17 d. 00.00 val. termofikacinio vandens temperatūrą padidins iki 80 °C, kad pastatų karšto vandens sistemų prižiūrėtojai arba administratoriai galėtų atlikti terminę legioneliozės prevenciją – terminę dezinfekciją (termošoką).

Atlikus legioneliozės profilaktiką ir pasibaigus šildymo sezonui prasidės hidrauliniai miesto šilumos tinklo bandymai. Jų metu vamzdynuose sukeliamas didelis slėgis, siekiant aptikti defektus, todėl pastatams laikinai stabdomas termofikacinio vandens, kuris yra naudojamas karšto vandens ruošimui, tiekimas.

Kada ir kiek laiko karšto vandens nebus pastate, vartotojai patogiai gali sužinoti „Kauno energijos“ internetinėje svetainėje: www.kaunoenergija.lt/hidrauliniai-bandymai-ir-planiniai-remontai, tereikia įvesti savo namo adresą.

Informaciją apie karšto vandens tiekimo laikiną nutraukimą galima gauti ir trumposiomis SMS žinutėmis. Vartotojai, norintys gauti tokius pranešimus, kviečiami susisiekti su informacijos centru „Mano Kaunas“ telefonu 0 800 20 000 ir atnaujinti savo kontaktinę informaciją.

Atsuktai čiaupai – bent 5 minutes
Vadovaujantis LR Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi ir Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintu higienos normų HN 24:2003 reikalavimais dėl legioneliozės prevencijos, terminis šokas atliekamas pastato karšto vandens sistemoje temperatūrą padidinant iki 66 °C, o vartotojų vandens čiaupuose – iki ne mažiau 60 °C. Tokioje temperatūroje legionelės bakterijos žūsta.

Vykdant terminę dezinfekciją daugiabučių gyventojai, karšto vandens sistemos prižiūrėtojo nurodytu laiku, turėtų ne mažiau kaip 5 minutėms atsukti visus bute esančius karšto vandens čiaupus, įskaitant ir dušą, kad legionelės bakterijos žūtų.

Atkreiptinas dėmesys, kad termofikacinį vandenį šilumos tiekėjas tiekia iki pastato įvado. Karštą vandenį gyventojams, panaudojant termofikacinio vandens šilumą, pagamina už pastato vidines karšto vandens ir šildymo sistemas atsakingas prižiūrėtojas ar namo administratorius.

Pagal higienos normas karšto vandens temperatūra turi visada būti be mažesnė nei 50 °C, nes tokioje temperatūroje legionelės nesidaugina. Pastebėjus, kad bute tiekiamas vanduo yra nepakankamos temperatūros, reikia kreiptis į savo daugiabučio namo administratorių ar prižiūrėtoją, kad būtų užtikrinami legioneliozės prevencijos reikalavimai.

Kas yra legioneliozė?
Legioneliozė yra ūminė pneumonija (bakterinis plaučių uždegimas), kurią sukelia Legionella bakterijos. Inkubacinis periodas – 2–10 dienų, retais atvejais – iki 3 savaičių. Ligos simptomai panašūs į gripo, dažniausiai prasideda karščiavimu, šaltkrėčiu, galvos ir raumenų skausmais. Vėliau pasireiškia sausas kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas, išsivysto plaučių uždegimas.

Trečdalis susirgusiųjų viduriuoja ar vemia, apie pusė ligonių patiria sąmonės sutrikimų. Imlumas šiai ligai nėra vienodas. Sergantiems lėtinėmis ligomis, rūkantiems ir vyresnio amžiaus žmonėms pavojus susirgti legionierių liga yra didesnis, 5–10 proc. susirgusiųjų miršta. Pajutus ligos simptomus, būtina kreiptis į gydytoją. Daugiau informacijos apie legioneliozę rasite NVSC svetainėje, Kaunas.lt.

Kokia aplinka palanki daugintis legionelėms?
Vienintelis legionelių dauginimosi šaltinis yra vanduo. Tam tikros vandens sistemos yra vertinamos kaip didesnės rizikos užsikrėsti Legionella bakterijomis, pavyzdžiui, karštas ir šaltas vandentiekio vanduo, oro drėkintuvai, dekoratyviniai fontanai (ypač uždarose patalpose), sūkurinės vonios, aušinimo bokštai, augalams laistyti naudojamų sodo žarnų vandens sistemos ir pan.

Palanku Legionella bakterijoms išgyventi ir daugintis yra vamzdžiuose, kuriuose vanduo beveik arba visiškai neteka (pvz., negyvenamuose butuose), dumble, biologinėje plėvelėje bei sąnašose ant vidinių vamzdžių ir rezervuarų paviršių, ant tarpiklių ir hermetiškų plombų guminių ir natūralių medžiagų, vandens šildytuvuose ir karšto vandens talpyklose, vamzdžių, dušų ir čiaupų nuosėdose ir rūdyse ir pan.

Palankiausia vandens temperatūra legionelėms daugintis – 20–50 ºC, žemesnėje nei 20 ºC ir aukštesnėje nei 50 ºC temperatūroje šios bakterijos gyvuoja, bet nesidaugina.

„Kauno energija“ informacija

Daugiabučio balkonų remontas: kas nutinka neprižiūrimam balkonui

Ne paslaptis, kad Kauno mieste daugelio daugiabučių namų amžius siekia bent tris dešimtmečius. Kiekvienais metais mieste atnaujinama po kelias dešimtis daugiabučių, tačiau daugelyje daugiabučių namų atnaujinimo ar renovavimo darbai per jų eksploatavimo laikotarpį nebuvo atlikti. Jeigu kiauras stogas ar trūkęs vamzdynas tvarkomi nedelsiant, tai fasado ar balkonų atnaujinimo darbai dažnai tokios greito remonto nesulaukia.

Dažnu atveju kiekviename daugiabučiame name, kuris nerenovuotas, balkonai turi vienokių ar kitokių defektų. Didžiausios problemos kyla dėl balkono pagrindo plokštės ištrupėjusio betono bei korozijos paveiktų metalo konstrukcijų. Dažniausiu atveju balkono plokštės betonas pažeidžiamas dėl netinkamos balkonų priežiūros (balkonų naudotojai neužtikrina tinkamo vandens nuvedimo iš balkono, balkonai nevalomi ir netvarkomi, juose laikomi pašaliniai daiktai, balkone kaupiasi vanduo), nuolatinių drėgmės ir šalčio ciklų (atsiradusiuose trūkiuose kaupiasi drėgmė, kuri skverbiasi gilyn, dėl šalčio šie įtrūkimai dar padidėja) bei dėl fizikines savybes prarandančio betono skilinėjimo. Viso to pasekmė – trupančios balkono plokštės, byrantis betonas, korozijos veikiamos metalinės konstrukcijos bei gresianti avarija. Dėl balkone esančių defektų dažnu atveju labiausiai kenčia žemiau gyvenantys asmenys, kadangi į jų balkoną iš viršaus skverbiasi vanduo, drėksta kambario lubos bei lauko siena. Balkonus prižiūrėti ir tvarkyti būtina, kadangi atitrūkęs ir nukritęs betonas gali ne tik pridaryti finansinių nuostolių, tačiau pavojus kyla ir aplinkinių asmenų saugumui.

Kauno butų ūkis Kauno mieste administruoja ir prižiūri daugiau kaip 700 daugiabučių namų, kasdien apžiūrime ir vertiname administruojamų namų konstrukcijų būklę. Įvertinę statinio konstrukcijų būklę nustatome remonto poreikį bei jo prioritetą. Pastebėję, jog balkono konstrukcijų būklė turi avarijos požymių nedelsiant imamės būtinųjų priemonių bei informuojame namo gyventojus. Remonto atveju mokestis už balkonų remonto darbus paskirstomas visiems butų / patalpų savininkams proporcingai buto / patalpos plotui. Primename gyventojams, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Pastato bendrojo naudojimo objektai be kita ko yra išorinės (fasado) konstrukcijos, balkonai.

Balkonų defektų šalinimas, jų remontas yra specifinis ir brangus procesas. Raginame gyventojus atidžiau prižiūrėti namo balkonus: užtikrinti, kad balkonuose nesikauptų vanduo, dulkės, šiukšlės, neatsirastų augmenijos. Pastebėjus nerimą keliančius įtrūkimus, byrančio betono požymius raginame nedelsiant susisiekti su namo administratoriumi ar už jo priežiūrą atsakingu asmeniu. Kauno butų ūkio klientai turėtų susisiekti el. p. konstrukcijos@kbu.lt arba tel. 8 700 40 022.

Keletas netinkamai prižiūrėtų balkonų, kurie turėjo būti skubiai tvarkomi:

Kaunas tęsia pasiteisinusią programą: toliau finansuos prisijungimą prie centralizuotų tinklų

Per metus 121 namų ūkis Kaune prisijungė prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų. Iš savivaldybės biudžeto finansuojama Geriamojo vandens ir nuotekų infrastruktūros tvarkymo programa pratęsta ir 2024 metams, numatoma miesto parama kitiems metams sieks apie 400 tūkst. eurų.

2023-iųjų pradžioje startavusi Geriamojo vandens ir nuotekų infrastruktūros tvarkymo programa sudaro galimybes Kauno miesto gyventojams prisijungti prie centralizuotų tinklų be jokių papildomų išlaidų.

Vieno būsto prijungimui prie geriamojo vandens ir nuotekų infrastruktūros miestas skiria iki 3 tūkst. eurų, o jungiantis tik prie vieno iš tinklų (vandentiekio arba nuotekų) – 1500 eurų. Numatyti ir nuotekų siurblio pirkimo bei montavimo darbai, jeigu tai reikalinga. Vieno prietaiso įrengimui gali būti skiriama iki 300 eurų.

Per metus 121 namų valdoje atlikta vandentiekio ir nuotekų tinklų klojimo darbų už beveik 280 tūkst. eurų. Juos įvykdė Kaune geriamąjį vandenį ir nuotekas tvarkančios bendrovės „Kauno vandenys“ konkurso būdu parinktas rangovas. Pasitaikė vos keli atvejai, kai gyventojai turėjo sumokėti skirtumą, susidariusį dėl didelio atstumo iki išgriebimo duobės arba valymo įrenginių.

 

Kauno miesto tarybai pritarus, programą numatyta tęsti ir kitąmet. Per artimiausius mėnesius planuojama paskelbti kvietimus būstų savininkams. Gyventojai informaciją apie paraiškų teikimo terminus, reikiamus dokumentus ras svetainėje kaunas.lt.

Pateiktus dokumentus vertins savivaldybės sudaryta komisija. Gavus palankų sprendimą dėl kompensavimo, rangovai atlieka tinklų klojimo darbus, kuriuos finansuoja savivaldybė.

Žinia daugiabučių gyventojams: 2024 m. sausio 4 d. bus galimybė pateikti paraiškas saulės elektrinei įsirengti

Aplinkos projektų valdymo agentūra, atsižvelgdama į tai, kad paskutinę paraiškų teikimo dieną buvo kilę techninių nesklandumų teikiant paraiškas, 2024 m. sausio 4 d. atnaujins šį kvietimą. Paraiškas daugiabučių gyventojams subsidijoms už saulės elektrinių įrengimą bus galima teikti sausio 4 d. nuo 8 iki 15 val.

Paraiškos teikiamos per Aplinkos projektų valdymo agentūros informacinę sistemą APVIS.

Kompensacinę išmoką gali gauti daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkai, daugiabučio namo savininkų bendrija, bendrojo naudojimo objektų administratorius, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, atsinaujinančių energijos išteklių bendrija arba piliečių energetikos bendrija, kurie įsirengė neviršijančią 100 kW galios saulės elektrinę ant daugiabučio gyvenamojo namo stogo ar fasado. Pareiškėjai atskiru susitarimu turės nusistatyti saulės elektrinės galios paskirstymo proporcijas ir investicijų padalijimą gyventojams.

Pareiškėjai gali įsigyti ir didesnės kaip 10 kWh galios saulės elektrinę, tačiau kompensacinė išmoka bus skiriama tik už 10 kWh galią.

Kompensacinė išmoka, įsirengus pilną komplektą (saulės modulius ir įtampos keitiklį) yra 363,91 Eur už 1 kW be PVM saulės elektrinės įrengtosios galios arba 440,33 Eur/kW su PVM, jeigu pareiškėjas nėra PVM mokėtojas arba pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą neturi teisės susigrąžinti ar atskaityti PVM.

Kompensacinė išmoka įsirengus tik saulės modulius yra 273,77 Eur už 1 kW saulės elektrinės įrengtosios galios (331,26 Eur/kW su PVM, jeigu pareiškėjas nėra PVM mokėtojas arba pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą neturi teisės susigrąžinti ar atskaityti PVM.

Tinkamos finansuoti išlaidos apskaičiuojamos pagal saulės elektrinių įrengimo namų ūkiuose išlaidų fiksuotojo įkainio nustatymo tyrimą.

Paramos gavėjams pagal šią priemonę kompensacinė išmoka teikiama vieną kartą tam pačiam daugiabučiui namui. Papildoma kompensacinė išmoka skiriama, jei paraiškos teikimo metu projektas įgyvendinamas pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ir kurią įgyvendinus planuojama pasiekti ne mažesnį kaip 40 proc. skaičiuojamosios energijos sutaupymą ir ne mažesnę kaip A energinio naudingumo klasę.

Kaunas pradeda jubiliejinį Paveldotvarkos programos sezoną: priimamos paraiškos 2024-iesiems

Dešimtasis Paveldotvarkos sezonas – startavo. Kaunas kviečia senųjų pastatų savininkus atnaujinti jiems priklausantį turtą. Miestas dalinai finansuoja fasadų tvarkybą, objektų pritaikymą neįgaliųjų reikmėms bei dekoratyvinio apšvietimo įrengimą. Plečiama tvarkybos geografija – nuo šiol pretenduoti į paramą galės ir UNESCO teritorijos apsaugos zonoje esantys objektai. Paraiškų laukiama iki vasario 2-osios.

„Atrodo, kad pagaliau Kaune tapo lengviau suskaičiuoti jau nebe sutvarkytus, atnaujintus pastatus, bet dar užsilikusius apšepusius fasadus – jų vis mažėja. Toliau einame šio tikslo link. Kaunas yra daugiausiai į paveldo apsaugą ir priežiūrą investuojantis miestas Lietuvoje ir neplanuojame sustoti. Startuoja jubiliejinis – dešimtasis – Paveldotvarkos programos sezonas.

Stengiamės, kad pastatų atnaujinimo programa būtų kuo patrauklesnė, todėl ją kryptingai tobuliname. Kur galima – paprastiname procesus, skiriame didesnes sumas tvarkybai, o šiemet plečiame ir geografines ribas. Vienu iš svarbiausių programos prioritetų iškėlėme pastatus, patenkančius į UNESCO teritoriją. Jiems bus teikiama neabejotina pirmenybė“, – kviesdamas dalyvauti jau dešimtmetį trunkančioje Paveldotvarkos programoje sakė meras Visvaldas Matijošaitis.

Paveldotvarkos programoje gali dalyvauti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, valdantys paveldosauginius statinius ar objektus Kauno senamiestyje, Naujamiestyje, Žaliakalnyje. Mūrinių pastatų tvarkybai dalinis finansavimas gali siekti iki 50 procentų, medinių – iki 75 procentų.

Naujas programos prioritetas – tarpukario laikotarpio pastatai, esantys naujai į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įrašytos vertybės „Kauno modernizmas: Optimizmo architektūra, 1919-1939“ teritorijoje. Pretenduoti į paramą nuo šiol galės ir šios teritorijos apsaugos zonoje esantys objektai.

Gyventojų patogumui gerokai supaprastinta mažesnės apimties darbų atlikimo tvarka. Kai tvarkant fasadus nekeičiamas apdailos spalviškumas ir medžiagiškumas, gyventojai programoje gali dalyvauti ir neturėdami techninio projekto bei statybos leidimo, jei tai leidžia Statybos įstatymas.

Istorinių architektūros objektų ir kitų miesto pastatų atnaujinimą kasmet dalinai finansuojanti Kauno savivaldybė paraiškų lauks iki vasario 2 d. Dokumentus priima Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyrius (J. Gruodžio g. 9, Kaunas). Papildomos konsultacijos taip pat teikiamos el. paštu kulturos.paveldo.skyrius@kaunas.lt arba telefonu (8 37) 42 27 43.

„Europos paveldo ženklas, buvimas UNESCO pasaulio paveldo sąraše – milžiniškas laimėjimas visiems, tačiau tai ne finišas, greičiau tarpinė stotelė. Mūsų atsakomybė – saugoti architektūrą, atkurti ir atskleisti jos unikalumą, stilių ir dekorų įvairovę.

Jau dešimtmetį tai darome per Paveldotvarkos programą, turime šimtus puikių pavyzdžių ir neplanuojame sustoti. Kviečiu visus kauniečius atsinaujinti ir prisidėti prie dar gražesnio miesto“, – kalbėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Nuo 2015 metų Kauno savivaldybės iniciatyva ir parama atnaujinant savo pastatus pasinaudojo apie 200 savininkų. Miestas tam skyrė beveik kaip 4 mln. eurų. Vien 2023-aisiais pradėti beveik pusšimtis projektų už 2,5 mln. eurų.

Plačiau susipažinti Paveldotvarkos programa galima internete: paveldotvarka.kaunas.lt.

AKTUALU: stambiagabaričių atliekų surinkimas Petrašiūnų seniūnijoje

UAB „Kauno švara“ 2023 m. gruodžio mėn. vykdo geranorišką akciją suteikiant galimybę „išsivalyti“ nuo stambiagabaričių (ne buitinių) atliekų iš rūsių, balkonų, koridorių ir t.t. Būkite aktyvus, pasinaudokite galimybe nemokamai pasirūpinti atliekomis, atkraustykite bendro naudojimo patalpas, rūsius, palėpes.

Stambiagabaričių atliekų konteinerių pastatymo informacija:

Eil. Nr.

Konteinerio pastatymo vieta

Pastabos

1

Kiemo aikštelė prie M. Gimbutienės g. 12A

Gruodžio 8 d.

2

Prie R. Kalantos g. 97A

Gruodžio 11 d.

3

Prie R. Kalantos g. 137

Gruodžio 11 d.

4

Aikštelė prie R. Kalantos g. 99

Gruodžio 12 d.

5

Prie Stoties g. 18

Gruodžio g. 12 d.

6

Prie Marių g. 16

Gruodžio g. 13 d.

7

Prie Mairūnų tak. 14

Gruodžio 13 d.