D.U.K

Kokia yra daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, konstrukcijų, patalpų remonto darbų organizavimo ir atlikimo tvarka?

Visi darbai, kurie neįeina į privalomuosius statinio priežiūros darbus (pastarieji yra numatyti galiojančiuose teisės aktuose), yra atliekami bendraturčių prašymu arba namo Administratoriaus sprendimu. Šie darbai atliekami bendraturčių sąskaita.

LR civilinis kodeksas nustato, kad visi sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų (tame tarpe ir dėl jų remonto) yra priimami paprastąja bendraturčių (butų ir kitų patalpų savininkų) balsų dauguma. Taigi, 50 proc. + 1 bendraturtis turi teisę inicijuoti (priimti sprendimą ir/ar pateikti prašymą) remonto darbų atlikimą. Administratorius organizuoja savininkų susirinkimą arba balsavimą raštu dėl lėšų numatomiems darbams finansuoti kaupimo ir naudojimo tvarkos bei trukmės. Administratorius parengia ir pateikia (susirinkimui arba kartu su balsavimo biuleteniais) numatomų atlikti darbų preliminarią sąmatą, kuri suderinama su bendraturčiais susirinkimo metu arba balsuojant raštu.

Sąmata ir kiti su darbais susiję klausimai gali būti derinami ir su bendraturčių išrinktu įgaliotu atstovu. Administratorius pagal daugumos savininkų nustatytą lėšų kaupimo tvarką ir trukmę vykdo kasmėnesinius mokėjimų apskaičiavimus, pateikia juos savininkams, kaupia ir apskaito sumokėtas lėšas atskiroje sąskaitoje. Sukaupęs lėšas, administratorius atlieka numatytus darbus, o atlikęs priduoda juos bendraturčių išrinktam įgaliotam atstovui. Jei Administratorius remonto darbus atlieka ne pats, yra atrenkamas rangovas darbams atlikti, su juo sudaroma sutartis dėl darbų atlikimo. Administratorius kontroliuoja rangovo vykdomų darbų eigą, kartu su išsirinktais įgaliotais bendraturčių atstovais priima atliktus darbus.

Ar remonto darbai gali būti atliekami Administratoriaus sprendimu?

Remonto darbai gali būti atliekami ir namo Administratoriaus sprendimu (pagal apžiūrų rezultatus), jei bendrojo naudojimo objektų būklė yra avarinė, kelia grėsmę žmonių ir/ar jų turto saugumui.

Bendraturčiai yra informuojami apie tokio remonto būtinumą bei pasekmes, jei remontas nebus atliktas. Išlaidos remontui tokiu atveju, vadovaujantis LR civilinio kodekso nuostatomis, paskirstomos apmokėjimui patalpų savininkams proporcingai bendrosios nuosavybės daliai.

Kodėl mokesčiai mokami pagal plotą, o ne gyventojų skaičių?

LR civilinis kodeksas nustato, kad buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.

LR civilinio kodekso 4.84 str. 4 p. nustato, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Taigi, komunaliniai mokesčiai yra paskirstomi pagal plotą.

Kas mėnesį mokame už namo eksploatacines išlaidas. O nuo šio mėnesio pradėjo skaičiuoti naują mokestį, kuris vadinasi “kaupiamosios lėšos”. Kas įeina į namo į namo eksploatacines išlaidas ir ar ne eksploatacinių lėšų pinigai turi būti kaupiamosios lėšos?

LR Vyriausybės nutarimu yra patvirtinti Daugiabučių namų administravimo pavyzdiniai nuostatai, kuriuose rašoma, kad namo administratorius, vadovaujantis darbų planais, rengia pasiūlymus dėl lėšų kaupimo namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti ir jų naudojimo tvarkos, kaupiamųjų įmokų namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti dydžio ir teikia juos tvirtinti patalpų savininkams susirinkime ar balsuojant raštu.

Sukauptos lėšos namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti laikomos atskiroje banko sąskaitoje, atskiroje nuo administratoriaus lėšų.

Eksploatacinės išlaidos – tai išlaidos, skirtos daugiabučių gyvenamųjų namų nuolatinei techninei priežiūrai. Kitaip sakant, vienos yra einamosios išlaidos, kitos būtiniems ateityje darbams. Beje, abiejų rūšių lėšos turi būti renkamos privalomai, kaip ir privalomai atliekami namo priežiūros darbai, nes priešingu atveju namas pamažu taps avarinės būklės.