Daugiabučių modernizavimas: rasti resursų padeda administratoriaus profesionalumas

Nuo namo fasado krintantys plytgaliai, išpuvę vamzdynai, kiauras stogas – tokia yra dažno seno daugiabučio kasdieny­bė. Tačiau vos per kelis mėnesius šis vaizdas gali pasikeisti. Tam padeda namų modernizacijos programos, apie kurių pranašumus žino toli gražu ne visi.

Aktyvūs – ne visi
Daugiabučių modernizacija – ne­ mažai žmogiškųjų išteklių reika­laujantis procesas. Laiko ir žinių reikia ne tik remontui ar namo priežiūros darbams, bet ir admi­nistravimui. Ypač dirbant pagal valstybės ar savivaldybės remia­mas programas.
Pagal šias programas gyven­tojams valstybė gali apmokė­ti maždaug trečdalį moderni­zavimo darbų. Tačiau vykdant jas neišvengiama šūsnies doku­mentų tvarkymo, taip pat būti­ na išmanyti teisės aktus, organi­zuoti viešuosius pirkimus ir t. t. Jei daugiabučių gyventojai nori pasinaudoti valstybės parama ir atsinaujinti savo būstą, bet ven­gia užsikrauti nemažą organiza­cinę ar biurokratinę naštą, tuo rūpinasi administratorius. De­ ja, toli gražu ne visos administ­ruojančios įmonės aktyviai dirba pagal remiamas programas, nes šie procesai reikalauja daug ži­nių ir laiko resursų.

Krisdavo plytgaliai
Suprasdama gyventojų poreikius savivaldybės įmonė Kauno butų ūkis (KBŪ) nesikrato pareigos padėti modernizuojant namus ir pretenduojant į valstybės para­mą. Vien šiais metais vienuoli­kai KBŪ administruojamų namų buvo skirtas dalinis finansavimas tvarkybos ar projektavimo dar­bams pagal Kauno savivaldybės paveldotvarkos programą.

Apie KBŪ indėlį įgyvendinant programas liudija ir konkretūs pavyzdžiai. Vienas naujausių pavyzdžių – j pabaigą einantis daugiabučio M. Riomerio gat­vėje modernizavimo projektas. 33­iuoju numeriu pažymėtas de­vynaukštis, įsikūręs vaizdingoje Nemuno upės kaimynystėje, iš aplinkinių namų išsiskiria ne tik nauju ir moderniu fasadu.
Prieš tai namas tiek iš išo­rės, tiek viduje buvo itin prastos būklės. Jo fasadas buvo ne kar­tą temptas apsauginiais tinklais, kad ant gyventojų ir praeivių galvų nekristų plytos. Krintan­tys plytgaliai net buvo apgadinę kieme stovinčius automobilius.

Iki avarijos – žingsnis
KBU atstovams diskusijose su gyventojais pavyko rasti visuo­meniškų žmonių, kurie supra­to renovacijos naudą ir aktyviai prisidėjo prie šios idėjos.
„Neslėpsiu, buvo sudėtinga išaiškinti visiems kaimynams ir motyvuoti juos, kad mums bū­tina susitvarkyti. Mūsų namas didelis – net 108 butai, žmonių interesai skirtingi. Sąmoningesni nori gyventi šiltai ir tvarkingai, tačiau nemaža dalis čia tik nuo­ mojasi butus, tad jiems nuolati­nių gyventojų problemos nelabai rūpėjo. Kai kurie kiti savininkai nerimavo dėl užgulsiančios fi­nansinės naštos ir papildomų su remontais susijusių nepatogu­mų. Tačiau dabar, kai visi dar­bai praktiškai padaryti, daugu­ma žmonių patenkinti. Kai žiemą pajusime šildymo ir kitų sąnaudų sumažėjimą, nepatenkintų išvis neliks“, – svarstė vienas kalbintų aktyvių šio namo gyventojų.
Dar tolimais 1964­aisiais sta­tytas daugiabutis buvo apleistas ne tik iš išorės. Keisdami vamz­dynus santechnikai užfiksavo se­nųjų vamzdžių būklę, kurie buvo tiek išpuvę, kad juos teko trauk­ti gabalais, o iki didelės avarijos buvo likęs vos žingsnis.

Susidomėjo ir kaimynai Renovacijos metu buvo gražiai sutvarkytas fasadas, renovuo­ta per 70 balkonų, pakeista sto­go danga, liftas, atlikta daugybė kitų modernizavimo darbų.
Spalį prasidėjus šildymo sezo­nui gyventojai jau pajuto ir namo fasado šiltinimo darbų rezultatą. Uždėjus kelis sluoksnius akmens vatos, užsandarinus ertmes, bu­ tuose šiluma laikosi nepalygina­mai ilgiau nei iki renovacijos. Be to, temperatūrą kiekvienas bu­ tas gali reguliuoti savarankiškai, tad gali nusistatyti sau komfor­tišką aplinką.
Pasak namo gyventojų, per vi­są procesą jie su KBŪ specialis­tais konsultuodavosi visais rū­pimais klausimais ir sulaukdavo profesionalių atsakymų.
„Gal net ir įkyrėjome, bet KBŪ atstovai išsamiai paaiškindavo, koks sprendimas yra raciona­liausias, nuolat gaudavome ata­skaitas apie nuveiktus ir planuo­jamus darbus. Norėčiau išskirti santechnikų brigados darbą. Jie per pusantro mėnesio kapita­liškai pakeitė visus vamzdynus ir dirbo taip švariai, kad net ir smulkiausias šiukšles iš butų iš­sinešė“, – pasakojo pašnekovai. Savo pašonėje matydami įkvepiančias permainas, renovacijos keliu nusprendė eiti šalia esančio daugiabučio, pažymėto 35­uoju numeriu, gyventojai. Jie pritarė investicijų plano rengimui, tad tikimasi, kad netolimoje ateity­ je tvarkingas ir modernus vaiz­das M. Riomerio gatvėje plėsis.

Galimybės nustebino
KBŪ atstovauja gyventojų inte­resams, organizuoja darbus su valstybės parama ir pagal „Ma­žosios renovacijos“ programą. Ji skirta šildymo ir karšto vandens sistemoms modernizuoti.
Gyventojams gali būti skirta net 70 proc. kompensacija. Įmo­nė vien praėjusiais metais įgy­vendino dešimt tokių projektų. Šiais metais programa tęsiama.
KBŪ buvo pirmieji tarp visų analogiškų įmonių, pateikę pa­raiškas savo klientų finansavi­mui gauti. Finansavimas skir­tas jau penkiolikai projektų, tad pasinaudojant valstybės para­ma bus modernizuotos dar bent penkiolikos daugiabučių namų šildymo sistemos.
Vienas tokių pavyzdžių – Vais­tinės skersgatvyje įsikūręs nedi­delis daugiabutis. Modernizuota visa šio namo šildymo sistema: įrengtas automatizuotas šilu­mos punktas, daliklinė apskai­tos sistema, pakeisti nauji šil­dymo vamzdynai, radiatoriai. Gyventojai gali patys nuspręs­, kiek šildyti savo būstus, ir įtraukti į apskaitą suvartojamą šilumos energiją.

„Pirmiausia, reikėtų pradė­ti nuo to, kad jei administrato­rius nebūtų pasiūlęs ir informa­vęs apie galimybes su valstybės parama modernizuoti inžineri­nius ir šilumos tinklus, kažin ar patys būtume apie tai sužino­ję ir tuo pasinaudoję. Mūsų na­mas nedidelis, bet kaip ir visur reikėjo suderinti gyventojų in­teresus, susitaikyti su remonto nepatogumais, tačiau galutinis rezultatas visiškai pateisino lū­kesčius“, – teigė Vaistinės skers­gatvio gyventojas Rolandas. Anot jo, sėkmingas bendra­ darbiavimas su KBŪ persikėlė ir j kitus jo turimus nekilnojamojo turto objektus.

Padėjo ir teisme
Nepaisant nuoširdaus ryšio su klientais, kartais KBŪ specialis­tai susiduria su pačių gyventojų tarpusavio konfliktais ir tampa jų sprendimų tarpininkais.
Tokia situacija nutiko J. Jab­lonskio g. 17 numeriu pažymė­tame objekte. Jis išskirtinis tuo, kad dalinį finansavimą fasado re­montui skyrė Kauno miesto savivaldybė pagal pa­veldotvarkos programą. Tačiau atsirado nenumatytų kliūčių.
Šiame name dauguma butų sa­vininkų pritarė stogo ir fasado re­monto darbams. Tačiau atsirado keli asmenys, kurie laikėsi prie­šingos nuomonės ir visus veiksmus skundė teismui. Praėjusių metų ru­denį remonto darbai teismo nuro­dymu net buvo sustabdyti, tačiau maždaug per 1–2 mėnesius bu­vo priimta nutartis, kad visi darbai atliekami pagrįstai. Teismas panai­ kino laikinąsias apsaugos priemo­nes ir apgynė butų savininkų dau­gumos interesą tęsti remontą.
„Patys ne kartą bandėme kal­bėtis su tvarkytis nenorėjusiais gyventojais. Aiškinome, ko­kia bus nauda, kad savivaldybė mums kompensuos beveik treč­dalį kainos. Tačiau jokie argu­mentai neveikė, o reikalai pajudė­jo, kai jų ėmėsi KBŪ specialistai. Jie surengė balsavimus, atstova­vo mūsų interesams teisme ir taip padėjo įvykdyti daugumos gy­ventojų valią. Faktas, kad netu­rint administratoriaus mums pa­ tiems būtų itin sudėtinga įveikti kliūtis ir įgyvendinti šį projektą. Kiek tai kainuotų nervų ir laiko net nesinori galvoti“, – sakė na­mo gyventojas Tadas. Pasak pašnekovo, dabar, kai namas, stūksantis šalia Steigia­ mojo Seimo aikštės, įgavo gra­žų fasadą ir stogą, jis tapo tikra miesto puošmena.