Padidėjusi drėgmė yra viena dažniausiai pasitaikančių problemų senos statybos daugiabučiuose, ypač blokiniuose ir mūriniuose namuose. Daugelis gyventojų pastebi, kad šaltuoju metų laiku ant langų kaupiasi kondensatas, kampuose atsiranda tamsių dėmių, o butuose ima jaustis sunkus, drėgmės pritvinkęs oras. Šios problemos neatsiranda savaime – jas lemia tiek pačios pastato konstrukcijos, tiek gyvenimo būdas, tiek ilgainiui suprastėjęs pastato techninis stovis.
Vienas svarbiausių veiksnių, skatinančių drėgmės kaupimąsi, yra nepakankama arba neveikianti natūrali ventiliacija. Daugelyje senų daugiabučių ji buvo įrengta prieš kelis dešimtmečius, tačiau laikui bėgant ventiliacijos kanalai gali būti užsikimšę, užstatyti arba tiesiog prarasti pirminį efektyvumą. Šiuolaikiniai sandarūs plastikiniai langai, jei jie nepapildyti orlaidėmis, taip pat apsunkina oro judėjimą ir nebeleidžia drėgmei pasišalinti natūraliai. Dėl to garai, susidarę gaminant maistą, maudantis, skalbiant ar tiesiog kvėpuojant, lieka patalpose ir nusėda ant šaltesnių paviršių.
Ne mažiau svarbios ir pastato konstrukcijų būklės problemos. Laikui bėgant atsiradę sienų įtrūkimai, susidėvėjusios blokų siūlės, pažeistas fasado tinkas ar nesandarūs stogo mazgai gali tapti papildomu drėgmės patekimo keliu. Šaltos, prastai apšiltintos sienos ypač linkusios traukti drėgmę, todėl jose greičiau susidaro kondensatas. Tokios sąlygos sudaro idealias prielaidas atsirasti pelėsiui – vienai iš nemaloniausių drėgmės pasekmių, kuri gali kenkti ne tik būsto apdailai, bet ir gyventojų sveikatai.
Pelėsis dažniausiai pastebimas kampuose, ties langais, už baldų ar kitose mažiau vėdinamose vietose. Jis plinta tykiai, o pašalinti jį sudėtinga, jei nepašalinamos pačios drėgmės priežastys. Be nepatrauklios išvaizdos ir nemalonaus kvapo, pelėsis gali sukelti alergines reakcijas, kvėpavimo takų sudirgimus bei kitus sveikatos sutrikimus. Drėgnos sienos taip pat blogiau sulaiko šilumą, todėl šildymo sąnaudos tampa didesnės, o gyventojai jaučia diskomfortą net ir esant pakankamai aukštai vidaus temperatūrai.
Siekiant išvengti šių problemų, itin svarbu palaikyti tinkamą oro cirkuliaciją. Reguliarus trumpalaikis, bet intensyvus patalpų vėdinimas leidžia pašalinti perteklinę drėgmę ir gerina vidaus mikroklimatą. Taip pat svarbu stebėti, ar ventiliacijos angos nėra uždarytos ar užstatytos, o jei kyla įtarimų, kad ventiliacija neveikia tinkamai, kreiptis į namą prižiūrintį administratorių. Vėdinimas ypač svarbus maisto gaminimo ir maudymosi metu, taip pat džiovinant skalbinius ar šaltu metų laiku, kai drėgmė linkusi kauptis labiausiai.
Nepaisant visų gyventojų pastangų, kartais drėgmės problemos nesibaigia vien tik vėdinimu, nes tikroji priežastis slypi pastato konstrukcijose. Jei pastebite, kad sienos ar kampai nuolat drėksta, dažai ar tinkas pūsiasi, atsiranda ryškūs pelėsio židiniai, o langų rasojimas nesumažėja net ir reguliariai vėdinant, tai gali būti konstrukcinio nesandarumo arba kitų pastato defektų požymis. Tokiais atvejais rekomenduojama kuo greičiau kreiptis į pastato administratorių. Specialistai gali atlikti konstrukcijų apžiūrą, įvertinti ventiliacijos sistemos būklę ir pasiūlyti sprendimus.
Drėgmės problema senos statybos daugiabučiuose yra dažna, tačiau tinkamai ir laiku reaguojant ją galima suvaldyti. Rūpinimasis tinkama ventiliacija, patalpų priežiūra ir pastato konstrukcijų būklės stebėjimas leidžia išvengti ilgalaikės žalos ir užtikrina sveikesnį mikroklimatą namuose. O kilus klausimams ar įtarimams dėl pastato sandarumo visada verta pasitarti su administratoriumi – tai padeda išvengti didesnių problemų ateityje.
