Triukšmaujantys, šiukšlinantys ar bendrųjų taisyklių nesilaikantys kaimynai – viena dažniausių problemų daugiabučiuose. Gyventojai tokiose situacijose dažnai kreipiasi į pastato administratorių, tikėdamiesi greito sprendimo, tačiau svarbu suprasti, kokias galimybes administratorius turi ir kokie veiksmai iš tiesų yra veiksmingi.
Kodėl administratorius ne visada gali padėti?
Pastato administratorius yra atsakingas už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, techninę būklę, darbų organizavimą ir dokumentaciją. Tačiau gyventojų tarpusavio elgesys, triukšmas, netvarka ar taisyklių nesilaikymas butuose nėra tiesioginė administratoriaus kompetencija.
Administratorius neturi teisės:
- patekti į butą be savininko ar teisėto naudotojo sutikimo;
- vertinti gyvenimo būdo ar asmeninių įpročių;
- bausti gyventojų ar taikyti sankcijų;
- spręsti konfliktų tarp kaimynų.
Dėl šių priežasčių administratoriaus galimybės tokiose situacijose yra labai ribotos.
Atliekų kaupimas butuose ir kenkėjų problema
Viena sudėtingiausių situacijų – kai gyventojai savo butuose kaupia buitines ar kitas atliekas. Ilgainiui tai gali sukelti nemalonius kvapus, pritraukti kenkėjus, sukelti sanitarines problemas ar net kelti grėsmę pastato konstrukcijoms bei gaisrinei saugai.
Svarbu suprasti, kad net ir tokiais atvejais administratorius neturi teisės savavališkai patekti į butą ar įpareigoti gyventojo išvalyti patalpas. Net jei problemos pasekmės jaučiasi visame name, administratoriaus veiksmai yra griežtai ribojami teisės aktais.
Administratorius gali:
- informuoti gyventoją apie galimas pasekmes;
- pateikti bendro pobūdžio priminimus dėl sanitarinės tvarkos;
- rekomenduoti kreiptis į atsakingas institucijas.
Tačiau sprendimų priėmimas ir priverstinės priemonės nepriklauso administratoriaus kompetencijai.
Kada reikia kreiptis į atsakingas institucijas?
Jeigu dėl atliekų kaupimo bute atsiranda kenkėjų, sklinda stiprūs kvapai ar kyla grėsmė sveikatai, gyventojams rekomenduojama kreiptis į:
- Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą;
- savivaldybės viešosios tvarkos skyrių;
- policiją, jei kyla tiesioginė grėsmė saugumui ar tvarkai.
Šios institucijos turi teisę atlikti patikrinimus, įvertinti situaciją ir taikyti teisės aktuose numatytas priemones.
Ką gali padaryti pats gyventojas?
Pirmasis žingsnis dažnai yra ramus ir pagarbus pokalbis su kaimynu. Kartais problema kyla ne iš piktos valios, o dėl socialinių ar sveikatos priežasčių. Tačiau jei situacija kartojasi ar blogėja, verta fiksuoti požymius – kvapus, kenkėjus, nuolatinę netvarką – ir apie tai pranešti atsakingoms institucijoms.
Taip pat svarbu informuoti administratorių, kad jis būtų informuotas apie situaciją ir galėtų reaguoti savo kompetencijos ribose, pavyzdžiui, organizuoti bendrųjų patalpų dezinfekciją, jei to prireiktų.
Tokio pobūdžio problemos dažnai reikalauja ne tik institucinių sprendimų, bet ir bendruomeninio požiūrio. Aktyvi gyventojų pozicija, tarpusavio bendravimas ir bendrų taisyklių laikymasis padeda laiku pastebėti problemas ir jas spręsti dar ankstyvoje stadijoje.
Administratorius gali padėti informuoti gyventojus, organizuoti bendrą komunikaciją ar teikti rekomendacijas, tačiau ilgalaikiai sprendimai priklauso nuo pačių gyventojų sąmoningumo ir bendradarbiavimo.
Susidūrus su kaimynais, kurie triukšmauja, šiukšlina ar savo elgesiu kelia sanitarinių problemų, svarbu suprasti atsakomybės ribas. Pastato administratorius nėra kontrolės ar baudžiamoji institucija ir negali spręsti visų konfliktų. Tinkamas reagavimas, atsakingų institucijų įtraukimas ir gyventojų bendradarbiavimas yra veiksmingiausias kelias siekiant tvarkos ir saugios gyvenamosios aplinkos.
