Nors Lietuvos miestuose įsibėgėja senos statybos daugiabučių modernizavimo bei atnaujinimo projektai, tačiau neretai pamirštama tokių pastatų aplinka. Kaunas siūlo ypatingą programą, pavadinimu „(R)evoliucija“: daugiabučių grupei nusprendus atnaujinti namus, miestas įsipareigoja savo lėšomis sutvarkyti visą aplinką – nuo įvažiavimų, šaligatvių, parkavimo vietų iki žaliųjų plotų bei laisvalaikio erdvių. „Ši programa padeda suderinti darnaus miesto vystymosi tendencijas su kauniečių poreikiais“, – sako Kauno būsto modernizavimo agentūros (KBMA) vadovė Ieva Šakalienė.
Išklaipyti šaligatviai, duobėti įvažiavimai, žaliųjų erdvių stoka, apleisti ir neapšviesti kiemai ne tik rėžia akį, bet ir kuria nesaugumo jausmą, atima galimybę vaikams ar vyresniems žmonėms turėti jaukias žaidimų ar poilsio erdves. Modernios vaikų žaidimų ir sporto aikštelės, nauji pėsčiųjų takai, kokybiškas apšvietimas – tai tik keletas privalumų didesniam gyvenimo komfortui.
Siekdama pagerinti Kauno miesto gyvenamąją aplinką bei daugiabučių pastatų energetinį efektyvumą, Kauno miesto savivaldybės taryba 2022 m. priėmė sprendimą kurti inovatyvią Kauno būsto modernizavimo agentūrą (KBMA).
„Mes ne tik šviečiame visuomenę apie namų modernizacijos naudą, bet ir padedame daugiabučių grupėms nemokamai susitvarkyti aplinką – nuo įvažų iki poilsio aikštelių“, – teigia I. Šakalienė.
Svarbiausia – noras atsinaujinti
KBMA vadovė sako, jog programoje „(R)evoliucija“ gali dalyvauti visų daugiabučių, kurie yra suformuotuose Kauno miesto kvartaluose, gyventojai. Programa leidžia finansuoti žemės sklypo formavimo, statinių projekto parengimo darbus, padengti statybos techninės priežiūros išlaidas.
„Programoje „(R)evoliucija“ dalyvaujantiems namų grupės gyventojams sutvarkoma visa aplinka – nuo įvažų, šaligatvių, automobilių parkavimo vietų iki poilsio erdvių. Įrengiamos modernios, saugios vaikų žaidimų ir sporto aikštelės, nauji pėsčiųjų takai, pasirūpinama kokybišku apšvietimu“, – miestiečių gyvenimo kokybę gerinančius sprendimus vardija I. Šakalienė.
Svarbu žinoti, kad programoje gali dalyvauti daugiabučių grupės, kurias sudaro mažiausiai du pastatai, turintys tris ar daugiau butų. Jei programoje nori dalyvauti dar nebaigtų atnaujinti pastatų gyventojai, jie privalo būti sudarę pastatų modernizavimo sutartis ir turėti patvirtintą investicinį planą.
„Norėčiau akcentuoti, kad visus aplinkos sutvarkymo darbus – nuo techninių projektų rengimo iki rangos darbų užbaigimo – finansuoja Kauno miesto savivaldybė. Netgi tie gyventojai, kurių kiemų infrastruktūra buvo apleista ar visiškai netinkama naudoti, dabar gali džiaugtis nauja ir patogia, prie jų poreikių pritaikyta aplinka“, – džiaugiasi I. Šakalienė.
Kaip sutvarkoma aplinka?
Anot pašnekovės, tvarkant daugiabučių aplinką, atsižvelgiama į gyventojų bendruomenės lūkesčius: prieš pradedant darbus, suformuojama daugiabučių namų grupių teritorijų schema. Tik ją patvirtinus prasideda realūs tvarkymo darbai.
Kaip aiškina KBMA vadovė I. Šakalienė, aplinkos sutvarkymas reiškia ne tik naujai nutiestus šaligatvius, bet ir sutvarkytas laisvalaikio zonas, apšvietimą. Pastarasis atokiose vietose yra ypač svarbus, nes didina bendrą saugumo jausmą.
Galvojant apie gyventojų poreikius ir patogumą, namų kiemuose yra įrengiamos parkavimo vietos elektromobiliams, čia juos galima ir patogiai įkrauti.
Pašnekovė įvardija dar vieną sutvarkytų viešųjų erdvių privalumą – sumažėjusį triukšmą bei užterštumą. Medžiai bei krūmai, įvairūs želdiniai grynina orą, sugeria triukšmą, dulkes, o vasarą – teikia malonų pavėsį bei užuovėją.
Aplinka padeda stiprinti kaimyniškumą
I. Šakalienė pastebi, jog modernizuotų kvartalų gyventojai tampa aktyvesni, noriau vieni su kitais pažindinasi, bendrauja:
„Tai yra natūralu, nes žmones supa modernios erdvės – vaikų žaidimų aikštelės, poilsio zonos, kuriose gali jaukiai ir patogiai leisti laisvalaikį. Keliolika metų buvę kaimynais „iš matymo“, žmonės čia ima atviriau kalbėtis, susidraugauja.“
Tas bendruomeniškumo jausmas itin svarbus. Kuomet žmonės pažįsta vieni kitus, bendrauja, mažėja vienišumo jausmas, gyventojais jaučiasi saugesni, galintys sulaukti pagalbos ar tiesiog draugiško žodžio reikiamą minutę.
„Tokio bendruomeniškumo didmiesčių gyventojams dar labai trūksta. Džiaugiamės galėdami padėti gyventojams ne tik gražinti gyvenamąją aplinką, bet ir stiprinti žmogiškuosius saitus“, – apie darbo prasmę kalba I. Šakalienė.
Renovacijos nauda: kodėl verta?
Pradėti gerinti savo gyvenamosios aplinkos kokybę itin palanku nieko nelaukiant.
„Lapkričio mėnesį Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) paskelbė kvietimą teikti paraiškas daugiabučių atnaujinimui (modernizavimui), kad pastatai atitiktų B energetinę klasę. Tai puiki galimybė Kauno miesto mikrorajonų gyventojams pasinaudoti valstybės teikiama parama ne tik atnaujinti savo būstą, bet ir parengti projektus, kad būtų sutvarkyta visa aplinka“, – apie dvigubą naudą pasakoja I. Šakalienė.
Dar vienas akivaizdus argumentas – senų nemodernizuotų namų gyventojai itin daug pinigų išleidžia šildymui, tačiau norimo efekto nesulaukia, nes sename pastate švilpauja vėjai. Daugiabučių modernizavimo nauda abejojantiems pašnekovė pateikia iškalbingus skaičius:
„Šilumos sunaudojimas atnaujintuose pastatuose sumažėja 40–70 proc., o tai reiškia ne tik mažesnes sąskaitas, bet ir užtikrina komfortą tiek šaltuoju metų laiku, tiek vasarą.“
Pinigine išraiška tai reiškia, kad jei gyventojai už šilumą kas mėnesį mokėjo, pavyzdžiui, 100 eurų, atnaujinus būstą, išlaidos sumažėja perpus – apytikriai iki 50 eurų. Taip pat išvengiama ir tokių netikėtų, bet nemažų išlaidų, kaip sprogusio vandentiekio ar prakiurusio stogo remontas. Modernizuoto pastato priežiūros išlaidos gali sumažėti net iki 80 procentų.
Atnaujintas daugiabutis ne tik gražiau atrodo – jame esančių butų vertė taip pat pakyla, t. y. rinkoje jie kainuoja vidutiniškai 15–25 proc. daugiau nei tokie pat butai neatnaujintuose namuose.
Šiuo metu gyventojai gali pasinaudoti 30 proc. valstybės parama renovacijos darbams, o likusi suma finansuojama lengvatine paskola, kurios palūkanos siekia tik 3 proc. Socialiai remtini gyventojai, turintys teisę į būsto šildymo kompensaciją, gali gauti 100 proc. paramą kredito ir palūkanų padengimui. Tai reiškia, kad renovacija jiems nieko nekainuoja.
Paskola pastatų atnaujinimui suteikiama net iki 20 metų laikotarpiui, tačiau gyventojai gali grąžinti ją anksčiau, taip sumažindami palūkanas.
„Todėl nusprendę modernizuoti savo namus drauge su aplinkinių namų gyventojais, kauniečiai turi nepamiršti, kad gali nemokamai susitvarkyti ir kiemus. Tereikia susitarti kaimynams ir kreiptis į mūsų agentūrą“, – primena KBMA vadovė I. Šakalienė.
