Neretai gyventojai susiduria su gana rimta problema bute – pelėsio atsiradimu. Dažniausiai pelėsis atsiranda ant išorinių buto sienų, lubų. Ypač dažnai židiniai atsiranda ties išoriniais pastato kampais. Ilgametė patirtis rodo, kad dažniausia pelėsio atsiradimo priežastis yra ne per blokinių namų sandūras (siūles) patenkanti drėgmė, bet netinkamas patalpų eksploatavimas.
Būtina žinoti, kad visi senesnės statybos daugiabučiai (tiek plytiniai tiek stambiaplokščiai) yra suprojektuoti ir pastatyti su natūralia ištraukiamąja ventiliacija. Pastovi oro apykaita butuose organizuota taip, kad oras patekęs per visų kambarių langus yra pašalinamas per virtuvėje ir sanitariniuose mazguose įrengtus ortakius. Įprastomis sąlygomis to visiškai pakanka ir besikaupianti bute drėgmė yra pašalinama su per ortakius išeinančiu oru. Sąlygos iš esmės pasikeičia kai sumontuojami sandarūs plastikiniai nevarstomi ar labai retai varstomi langai bei dėl įvairių priežasčių uždaromi ortakiai – virtuvėse įrengiami gartraukiai nepaliekant grotelių natūraliam vėdinimui, o į sanitarinius mazgus sudedamos ypač sandarios durys ar sujungiant patalpas panaikinamas vienas iš ortakių. Jeigu tokiame bute dar džiovinami skalbiniai, laikoma daug gausiai laistomų augalų ar yra kitų drėgmės šaltinių, pelėsio atsiradimas neišvengiamas. Jeigu drėgnis patalpoje siekia 60% ant visų šaltų paviršių formuojasi vandens lašai ir susidaro idealios sąlygos pelėsiui atsirasti. Vėsiausi paviršiai butuose yra langai bei langų angokraščiai, išoriniai kampai ir perdangos susikirtimai su pastato išorinėmis sienomis. Kaip tik tose vietose ir formuojasi pelėsio židiniai. Pelija sienos ir už prie lauko sienų arti statomų didesnių gabaritų baldų. Į siaurus plyšius sunkiai arba beveik nepatenka šiltas patalpų oras ir ant atvėsusių paviršių kondensuojasi drėgmė. Nemažos dalies pasitaikančių pelėsio židinių atsiranda dėl ištrupėjusių tarpblokinių sandūrų. Pagrindinė priežastis dažniausiai būna netiesioginis drėgmės patekimas iš lauko, bet per nesandarias siūles nekliudomai judančio šalto oro atvėsintų išorinių aitvarų susidaranti drėgmė. Tik retais atvejais patalpos drėksta dėl prastos kokybės (atsiradusių mikroplyšių) išorinių sienų blokų ar kiaurai drėkstančio iškorėjusių plytų mūro.
Visiškai suprantamas gyventojų keliamas susirūpinimas dėl bute susidariusio pelėsio židinių poveikio. Aišku, kad pelėsis bute kelia ne tik estetines problemas bet ir turi didelės įtakos gyventojų sveikatai. Didelė šių mikroskopinių augalų sporų koncentracija yra pavojinga sveikatai, ypatingai alergiškiems ar silpno imuniteto žmonėms. Todėl tik pastebėjus besiformuojančius židinius reikia neatidėliotinai imtis priemonių juos išnaikinti. Ir pagrindinė priemonė šioje kovoje yra sausas ir nekliudomai palei lukutines buto sienas cirkuliuojantis oras patalpoje. Visiems gyventojams tiek profilaktiniais tikslais, tiek ir jau kovojant su atsiradusiu pelėsiu siūlome atlikti šiuos žingsnius:
- Užtikrinti tinkamą ir kasdieninį patalpų vėdinimą (atveriant langus tolimiausiame buto kampe ir leidžiant laisvai orui išeiti per ortakius);
- Užtikrinti laisvą šilto oro judėjimą palei laukines buto sienas (atitraukti baldus bent 5 cm atstumu nuo sienos bei atitraukti sunkias užuolaidas bent jau šildymo sezono metu );
- Užtikrinti, kad visi šildymo prietaisai (radiatoriai) nebūtų užstatyti baldais ar kitaip apribota oro konvekcija apie radiatorius;
- Užtikrinti ypač gerą patalpų išvėdinimą po daug drėgmės išskiriančių procedūrų bet kurioje buto patalpoje (po maudynių vonioje, po intensyvaus maisto gaminimo virtuvėje ar rūbų džiovinimo kambariuose);
- Užtikrinti, kad visi bute įrengti ortakiai (ventiliacijos kanalai) būtu atviri ir veikiantys.
Jeigu laikantis šių rekomendacijų nepavyksta pasiekti pagerėjimo, reikalingos kitos priemonės. Tokiu atveju būtina informuoti administratorių dėl blokų sandūrų hermetizavimo. Padėti kovoti su pelėsiu gali ir temperatūrinio režimo pagerinimas bute.
