Šildymo sezonui įsibėgėjus daugelis gyventojų pastebi, kad šildymo sąskaitos gali gerokai padidėti, ypač senesniuose, keliasdešimties metų senumo plytiniuose ar blokiniuose daugiabučiuose. Vis dėlto net ir tokiuose pastatuose galima gyventi šilčiau bei patogiau, o kartu ir sutaupyti. Tam nereikia didelių investicijų – pakanka šiek tiek dėmesio savo būstui ir atsakingų kasdienių įpročių.
Pirmiausia verta pasirūpinti buto sandarumu. Didžiausi šilumos nuostoliai dažniausiai atsiranda per nesandarius langus, duris ar ventiliacijos angas. Patikrinkite langų gumeles ir, jei jos susidėvėjusios, pakeiskite naujomis. Uždarykite orlaides (jei tokios įrengtos), kai lauke šalta ir nėra poreikio vėdinti, o tarpus tarp durų ir staktos galima užsandarinti specialiomis juostomis ar silikoninėmis tarpinėmis. Laiptinės duris taip pat reikėtų laikyti uždarytas – jei jos praleidžia šaltį, apie tai verta pranešti namo administratoriui (galbūt sugedęs durų pritraukėjas ar spyna, durys dėl šios priežasties neuždaromos).
Vėdinimas taip pat turi didelę įtaką šilumos išlaikymui. Ilgai pravertas langas šaltuoju metų laiku greitai atšaldo ne tik orą, bet ir sienas, todėl efektyviau – kelis kartus per dieną trumpai, bet intensyviai praverti langus, kad susidarytų skersvėjis. Po 5–10 minučių langus uždarykite, kad šiluma nepabėgtų į lauką. Tokiu būdu oras atsinaujins, o šiluminė energija bus išlaikoma.
Svarbu ir tinkamai reguliuoti šildymą. Daugelis atnaujintų daugiabučių butų turi termostatinius ventilius, leidžiančius pasirinkti norimą temperatūrą – optimalu palaikyti apie 20–21 °C. Patalpose, kurios nenaudojamos, galima nustatyti šiek tiek žemesnę temperatūrą. Radiatorių neuždenkite užuolaidomis, baldais ar dekoracijomis – tai trukdo šilumai sklisti po kambarį. Jei radiatoriai šyla netolygiai ar girdimas oro burbuliavimas, reikėtų išleisti orą arba kreiptis į administratorių dėl šildymo sistemos balansavimo.
Bendrosios pastato dalys taip pat daro didelę įtaką bendrai šilumos sąnaudai. Tvarkingi laiptinės langai ir durys, tinkamai užsandarinamos rūsio ar stogo angos sumažina šilumos nuostolius visame name. Kartu su administratoriumi verta aptarti galimybes apšiltinti stogą, cokolį, atnaujinti šilumos mazgą ar izoliuoti šilumos trasas – šios priemonės padidina visos sistemos efektyvumą.
Ilgalaikėje perspektyvoje didžiausią naudą duoda pastato modernizacija. Atnaujintas ir apšiltintas namas ne tik sunaudoja gerokai mažiau šilumos, bet ir užtikrina komfortiškesnį mikroklimatą. Langų keitimas, sienų ir stogo šiltinimas, šildymo sistemos automatizavimas ar net saulės elektrinės įrengimas bendroms reikmėms – tai investicijos, kurios atsiperka per kelerius metus, o skirtumą gyventojai pajunta iš karto.
Galiausiai, net ir be didelių pertvarkų, kiekvienas gyventojas gali prisidėti prie mažesnių šildymo sąskaitų. Sąmoningas šildymo reguliavimas, trumpas vėdinimas, sandarumo priežiūra ir atsakingas požiūris į bendras namo erdves leidžia sutaupyti iki penktadalio šilumos išlaidų. Maži veiksmai, atliekami nuosekliai, duoda didelį rezultatą – šiltesnius, jaukesnius ir taupesnius namus.
