Prasidėjus šildymo sezonui gyventojai jau gali kreiptis ir teikti paraišką kompensacijai gauti. Prašymus-paraiškas dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos gyventojai galės teikti visą šildymo sezoną ir jos bus skiriamos visam šildymo sezono laikotarpiui, jei asmenys kreipimosi ir sprendimo priėmimo metu, taip pat laikotarpiu už kurį kompensacijos skiriamos turės teisę jas gauti.
Skiriant gyventojams šildymo ir vandens šildymo išlaidų kompensacijas ar socialinę pašalpą, vertinamas gyventojų nuosavybės teise turimas turtas. Kelerius metus turtas nebuvo vertinamas siekiant sušvelninti socialines koronaviruso pandemijos pasekmes, o vėliau – apsaugoti nepasiturinčius gyventojus nuo infliacijos sukeltų neigiamų pasekmių bei energijos išteklių kainų staigaus augimo.
KOKS TURTAS VERTINAMAS?
Skiriant piniginę socialinę paramą, vertinama turimo turto visuma:
• nekilnojamasis turtas (statiniai, žemė),
• kilnojamasis turtas (transporto priemonės, žemės ūkio technika),
• finansinis ir kitas vertingas turtas (piniginės lėšos, turimos bankuose, kitose kredito įstaigose, pasiskolintos ir negrąžintos lėšos, vertybiniai popieriai ir pan.).
Turto vertės normatyvas, o ypač nekilnojamojo turto vertė, nustatant teisę į piniginę socialinę paramą, skirtingose teritorijose – didmiesčiuose, miestuose, miesteliuose ir kaimuose – skiriasi. Kitaip tariant, didmiestyje jis net keletą kartų aukštesnis, nes tokio paties dydžio namas, tarkim, Vilniuje, yra kelis ar net keliolika kartų brangesnis nei, pavyzdžiui, Akmenės rajone. Pavyzdžiui, 4 asmenų šeima, gyvenanti Vilniuje (miesto centre), gali pretenduoti į piniginę socialinę paramą, jei bendra turto vertė siekia apie 277 tūkst. Eur, šeima, gyvenanti Akmenės rajone – apie 40 tūkst. Eur.
Bendrą turto vertės normatyvą, kuris palyginamas su šeimos arba vieno gyvenančio asmens faktiškai turimo turto verte, apskaičiuoja savivaldybės, remdamosi informacija apie gyventojų turimą turtą, kuri gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų.
Jeigu nuosavybės teise turimo turto vertė viršija turto vertės normatyvą, savivaldybėms suteikta teisė visais atvejais vertinti individualią šeimos ar asmens situaciją ir piniginę socialinę paramą skirti išimties tvarka.
Skiriant piniginę socialinę paramą, labai svarbu ir tai, kiek žmonių sudaro namų ūkį, t. y. ar žmogus gyvena vienas, ar šeimoje yra vaikų, kiek jų ir pan., nes nuo to priklauso kompensacijai gauti skaičiuojamas būsto naudingojo ploto normatyvas asmeniui. Taip pat – kokias pajamas namų ūkis gauna kas mėnesį (atlyginimas ir kt.).
Būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas
· kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) vienas gyvenantis asmuo – 50 m2;
· kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) šeima: pirmam šeimos nariui – 38 m2; antram – 12 m2; trečiam ir kiekvienam paskesniam – 10 m2.
Pavyzdžiui, nepasiturinčiai 4 asmenų šeimai būtų kompensuojamos būsto šildymo išlaidos už 70 m2 naudingąjį būsto plotą.
Apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai) ir neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, taip pat dalis nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).
Nepasiturintiems gyventojams už būsto šildymą kompensuojama dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų dydžių (2 VRP – 314 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 valstybės remiamų pajamų dydžių (3 VRP – 471 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.
Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus – po 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžius kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 314 Eur, o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžiai, t. y. 471 Eur.
SVARBU! Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. tiek būstą šildant centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru (malkomis, dujomis, elektra ir pan.).
KOKIUS DOKUMENTUS REIKIA PATEIKTI?
Įprastai, kreipiantis dėl kompensacijos, žmonės turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, prašymą piniginei socialinei paramai gauti ir pažymą apie gaunamas pajamas už 3 paskutinius mėnesius iki kreipimosi, jei ši informacija nėra gaunama iš valstybės registrų, žinybinių registrų ir kt.
Kai būstas šildomas kitomis energijos rūšimis (pvz., elektra), gyventojai papildomai turi pateikti informaciją apie kuro deginimo įrenginį (t. y. dokumentą, nurodantį šilumos katilo tipą / modelį, jo naudingumo koeficientą), duomenis apie suvartotą elektros energiją (kiekį, elektros tarifus).
Gyventojai, kurie kreipiasi būsto šildymo išlaidų kompensacijų už įsigytą kietąjį kurą, pvz., malkas, neprivalo pateikti dokumentų (sąskaitų-faktūrų), įrodančių kuro įsigijimo išlaidas. Atskirais atvejais savivaldybės, siekdamos išvengti galimo piktnaudžiavimo teikiama parama, gali paprašyti pateikti pirkimo dokumentus, pavyzdžiui, kai asmenys nuosavybės teise turi mišką ir būstui šildyti naudoja savo turimą medieną ir malkų neperka, t. y. išlaidų nepatiria.
KUR PATEIKTI PRAŠYMĄ?
Gyventojai dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę (rekomenduojame užsiregistruoti https://registracija-soc.kaunas.lt/#/login , taip pat elektroniniu būdu www.spis.lt
